Liepos 6-osios vakarą prie Kauno pilies vykusiame operetės festivalyje miesto merui Visvaldui Matijošaičiui, iškilmingai įteikus įvairius savivaldybės apdovanojimus nemažam būriui kauniečių, tarp kurių buvo ir jam pavaldžių valstybės tarnautojų, atėjo akimirka pagerbti naująjį Kauno miesto garbės pilietį. Jau 34-ąjį.
Baigiantis birželiui, Kauno miesto savivaldybės taryba, remdamasi Benjamino Želvio vadovaujamos Apdovanojimų tarybos sprendimu, Garbės piliečio vardą suteikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui, profesoriui, garsiam kardiochirurgui, mokslininkui, Kazachstano garbės profesoriui Rimantui Benečiui. Šventės prie pilies vedančiojo paraginti, tūkstančiai jos dalyvių šį Kauno garbės pilietį sveikino stovėdami bei nuoširdžiai plodami.
Aukštesnio apdovanojimo nei šis Kauno valdžia nėra įsteigusi
Anot savivaldybės svetainės kaunas.lt, „Kauno miesto garbės piliečio vardas suteikiamas asmeniui už aktyvų Kauno vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje savo darbais ir veikla meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje ar kitose srityse, taip pat – už svarų indėlį, kuriant Kauno gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę“.
Pirmasis Kauno miesto garbės piliečiu 1991-ųjų vasarį buvo paskelbtas iš sovietų tremties sugrįžęs Juozas Urbšys, tarpukariu buvęs nepriklausomos Lietuvos valstybės užsienio reikalų ministru. Deja, po dviejų mėnesių Lietuva, o taip pat Kaunas šio žmogaus neteko.
Petrašiūnų kapinėse ilsisi ir daugiau aukščiausiu Kauno miesto savivaldybės apdovanojimu pagerbtų žymių žmonių. Tai – kompozitorius Viktoras Kuprevičius, drauge su sūnumi Giedriumi atgaivinę Karo muziejaus sodelyje karilioną ir keliasdešimt metų kauniečių vadinti Kauno varpininkais, tai – nemažai modernizmo architektūros perlų, ir šiais laikais tarptautiniu mastų garsinančių Kauną, suprojektavęs architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.
Taip pat – Kaunui vertingą meno kūrinių kolekciją dovanojęs bei inicijavęs galerijos jiems eksponuoti statybą, prieškariu valstybės tarnautoju dirbęs bei nuo sovietinės okupacijos iš Lietuvos į vakarus pasitraukęs Mykolas Žilinskas.
Garbės piliečio vardas 1994 rugsėjo 22-ąją buvo suteiktas Vilties prezidentu vadintam valstybės bei visuomenės veikėjui Stasiui Lozoraičiui, tų pačių metų birželį mirusiam Jungtinėse Amerikos valstijose, kur jis palikęs Lietuvą po karo ilgus metus gyveno. 1999-ųjų birželį jo palaikai atvežti iš JAV ir perlaidoti Petrašiūnų kapinėse.
Apdovanojimų ženklai – daiktinė Savivaldybės apdovanojimų išraiška…
… medaliai, statulėlės, suvenyrai, vardinės dovanos, padėkos raštai, diplomai ir kiti daiktiniai ženklai.
Apdovanojimai – tai ir premijos.
Jei keliolika metų (nuo pirmosios miesto savivaldybės tarybos veiklos pradžios, kai pačių apdovanojimų (dabar su premijomis – 12) būdavo mažiau, lemiamą balsą dėl jų dažniau tardavo ne politikai, bet eiliniai kauniečiai. Jie galėdavo net telefonu pasiūlyti kandidatą apdovanojimui, o paskui mero patarėjui tekdavo tikrinti, ar pranešimas vertas dėmesio. Dabar komunikacinė su gyventojais situacija valdžios rūmuose gerokai pasikeitusi.
Pagal nuostatus, „teisę siūlyti kandidatus savivaldybės apdovanojimui gauti turi: Kauno miesto meras, savivaldybės tarybos nariai ir tarybos komitetai, taip pat savivaldybės sudarytos tarybos bei savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai. Tarp galinčiųjų siūlyti, dar minimos (kaunas.lt) ir visuomeninės organizacijos, įstaigos, iniciatyvinės piliečių grupės bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Beje, jau seniai savivaldybėje neliko ilgai gyvavusios „mados“ per Kauno miesto tarybos posėdžius visuomenei pranešti, kieno siūlymu vienam ar kitam asmeniui nuspręsta skirti vienokį ar kitokį apdovanojimą. Neatviraujama, ar tokiais atvejais atsižvelgiama į gyventojų bendruomenių, netgi pavienių kauniečių siūlymus, ar dažniausiai tokiais atvejais laikoma svarbi tik mero bei kitų savivaldybės „viršūnių“, prie kurių galima priskirti „Vieningo Kauno“ atstovus, nuomonė? Galbūt todėl apdovanojimai neretai palydimi ir tokiais komentarais „savi savus apdovanojo“?
Tik nemanykit, kad panašių komentarų nesigirdėjo ir seniau, kol miesto nevaldė „Vieningas Kaunas“.
Jų netruko 2000-aisiais, kai tuometiniam Kauno merui Erikui Tamašauskui kartu su stiklo menininku Edmundu Unguraičiu kilo idėja įsteigti apdovanojimą „paprastam kauniečiui“. Dailininko siūlymu, tai buvo stiklinė Gerumo plyta, tikint, kad tie geriečiai surinks jų kuo daugiau simbolinio gerumo miesto – Kauno – statybai. Keletą metų simbolinė „statyba“ jau kitų politikų buvo tęsiama, ir tokių skaidrių stiklo plytų buvo išdalinta bent keli šimtai. Pažymėtina, jog ne už tarnybą ar kasdienį darbą, už kurį mokamas atlyginimas, bet už gerus poelgius – pasiaukojimą, žmogaus gyvybės gelbėjimą, svetimų vaikų, senelių, ligonių globą, savanorystę, labdarą.
Tačiau gerumo miesto statybai turėjusi tarnauti stiklinė plyta (kaip savivaldybės apdovanojimas) mero Andriaus Kupčinsko laikais kažkodėl pakeista stiklo kristalu. Lyg tyčia, tada policijos pranešimuose pradėtas minėti kriminalinėje „rinkoje“ plintantis narkotikas tokiu pavadinimu – „kristalas“…
Šiandien išsamesnės informacijos apie stiklinę plytą miesto savivaldybės interneto puslapyje kaunas.lt nerasime, tik nurodoma, jog „Gerumo kristalu apdovanojami asmenys už reikšmingus neatlygintinus darbus Kauno bendruomenės labui“. Na, o „Burmistro Jono Vileišio medalis teikiamas asmenims už nuopelnus Kauno miesto savivaldos įtvirtinime, už pilietinių iniciatyvų įgyvendinimą bei miesto įvaizdžio stiprinimą“. Įrašas nekeistas nuo 2018-jų liepos.
Yra dar ir Santakos garbės ženklai – sulaipsniuoti apdovanojimai. Tik nežinia, kieno balsas nulemia, kad vienas pilietis vertas svaresnio Santakos garbės ženklo (pakabinamo ant kaklo su juostele), o kitas – gal tik trečiojo laipsnio (prie drabužio prisegamo apdovanojimo).
Miesto jubiliejaus proga dalinti medaliai
2008-aisiais Kaunas pažymėjo savivaldos 600 metų jubiliejų. Tais metais buvo įteikti 3 sidabriniai medaliai, 70 pasidabruotų ir 1211 žalvarinių. Iš viso buvo nukaldinta daugiau jubiliejinių medalių: 10 sidabrinių, 150 pasidabruotų ir 1284 žalvariniai. Jų autorius – Petras Gintalas. Savivaldos jubiliejaus keliasdešimt medalių (pasidabruotų) įteikta asmenims, kurie savo darbais prisidėjo prie savivaldos stiprinimo ir Kauno vardo garsinimo. Kitokio metalo medaliai buvo įteikti visiems buvusiems miesto tarybos nariams, kai kuriems savivaldybės darbuotojams ir kitiems savivaldai nusipelniusiems asmenims.
Svarbu paminėti, kad įsteigiant savivaldybės apdovanojimus ir dar ilgą laiką po to, galiojo nuostata jų nedalinti nei politikams, nei savivaldybės administracijos tarnautojams. Šiais laikais tokios nuostatos nebesilaikoma, ir todėl tiek Santakos garbės ženklai, tiek kiti apdovanojimai įteikiami ir tiems, kurie anksčiau tokių pagerbimų (nebūtinai savo noru?), kukliai „išvengdavo“. Tad jau nieko nestebina atvejai, kai dabartinis Kauno meras apdovanoja kurio nors savivaldybės skyriaus vedėją, nors „eiliniai kauniečiai“, sprendę savo problemas savivaldybėje, gal ne visai pagarbiai apie tą vedėją atsiliepia. Svarbu, merui jo tarnystė tinka, ir vedėjas įtinka..?
Daugiau šia tema
Kiekvienais nepriklausomybės metais – vidutiniškai po vieną Kauno garbės pilietį
Vienais metais (dar iki 2000-ųjų) Kauno miesto garbės piliečio vardas buvo suteiktas net keturiems to vertiems asmenims, tačiau būdavo metų, kai šiuo aukščiausiu savivaldybės apdovanojimu nepagerbtas nė vienas. Nuo 1991-ųjų apdovanotųjų yra 34. Tiesa, nemažai jų jau iškeliavę į amžinybę. Tačiau kai kas (pavyzdžiui, politikas, Lietuvos socialdemokratų partijos narys Rimantas Ruzas), tragiškai žuvęs autoavarijoje, Kauno miesto garbės piliečiu tapo jau po savo mirties.
Kauno garbės piliečio vardas po mirties buvo suteiktas ir kunigui, poetui, dėstytojui, kolekcininkui Ričardus Mikutavičiui. Tiek jo, tiek vėlesniu (R. Ruzo) atveju toks pagerbimas įvyko keliems ar dar daugiau mėnesių prabėgus nuo jų žūties. Bet ilgiausiai tokio Kauno miesto savivaldos pagerbimo prisiėjo „laukti“ 1972-aisiais mirusiam garsiajam laisvės šaukliui Romui Kalantai. Kadangi tik pernai, minėdama jo susideginimo protestuojant prieš sovietų valdžią 50-metį, miesto politikai pagaliau susiprato suteikti R. Kalantai Kauno miesto garbės piliečio vardą. Beje, Romas Kalanta iš visų taip pagerbtų kauniečių buvo pats jauniausias nugyventų metų skaičiumi ir toks išliko ateities kartoms.
Ne taip svarbu, kas iš visų 34-ių buvo ar dabar yra vyriausias. Gal įdomiau, kokių profesijų atstovų yra tarp labiausiai pagerbtųjų. Ar taip sakant, jie atitinka miesto bendruomenės narių įvairovę.
Jei, pavyzdžiui, pagal jaunystėje įgytą išsilavinimą spręstume apie garsius sportinių šokių šokėjus, trenerius, konkursų laureatus, „Vieningo Kauno“ atstovus – miesto tarybos narę Jūratę Norvaišienę bei jos sutuoktinį Česlovą Norvaišą, tai galėtume sakyti, kad tarp Kauno garbės piliečių yra daug medikų.
Tai – ir akademikas Jurgis Brėdikis, profesoriai Juozas Blužas bei Rimantas Benetis. Tačiau jei savo pašaukimu ne gydytojo darbą matę, o greičiau sportą, J. ir Č. Norvaišos apdovanojimo nusipelnė kaip sportinių šokių pasaulio atstovai, tai tarp Kauno garbės piliečių daugiausia – sportininkų. Garbės piliečiai yra ir boksininkas Algirdas Šocikas (1928 – 2012), krepšininkai Arvydas Sabonis, Modestas Juozapas Paulauskas, Vladas Garastas bei Šarūnas Jasikevičius (ar dar kam kyla abejonių, kad Kaune ne „krepšinis viską valdo“?).
Iš menininkų bei kultūros veikėjų – poetas Bernardas Brazdžionis (1907– 2002), buvęs tremtinys, vertėjas Eduardas (Edvardas) Viskanta (1902 – 2001), rašytojas dramaturgas Juozas Grušas (1901 – 1986), aktorės Rūta Staliliūnaitė (1938 – 2011) ir Regina Marija Varnaitė, Kauno valstybinio choro įkūrėjas bei ilgametis vadovas, nepartinis miesto tarybos narys prof. Petras Bingelis. Taip pat – „Žalgirio” areną bei kitus statinius projektavęs architektas Eugenijus Miliūnas ar Kauno istorijos metraštį rašantis istorikas Zigmantas Kiaupa.
Iš garbiųjų dvasininkų skirtingais metais Kauno piliečio titulu buvo pagerbti kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920 – 2000) bei Kauno arkivyskupijos metropolitas, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Sigitas Tamkevičius. Akademinei bendruomenei atstovauja Kauno miesto garbės piliečiai – buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius ir savivaldybės tarybos narys, pasaulyje garsus mokslininkas prof. Algirdas Antanas Avižienis, to paties universiteto prof. Liudas Mažylis, išrinktas į Europos Parlamentą.
Daugelio pagerbtųjų biografijos susijusios su rezistencine veikla ir politika
2000-ųjų gegužės 18 dieną Kauno miesto taryba vienbalsiai nusprendė suteikti miesto garbės piliečio vardą Liudui Dambrauskui. Šis žmogus 1940-aisiais sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, įsijungė į rezistencinį sąjūdį, aktyviai dalyvavo Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) veikloje. Vokiečių okupacijos metais įsijungė į antinacinę veiklą, leido ir platino pogrindžio spaudą, dalyvavo katalikų ir liaudininkų pogrindžio studentų rateliuose. 1944 m. su keliais bendražygiais įkūrė Lietuvos išlaisvinimo tarybą (LIT), tapo jos vadovu.
Po metų suimtas už politinę veiklą ir nuteistas sušaudyti, tačiau vėliau mirties bausmė jam buvo pakeista 10 metų tremties. Grįžo 1955-aisiais, dirbo įvairiose gamyklose, studijavo, apgynė technikos kandidato (daktaro) disertaciją. Buvo Vilniaus „Termoizoliacijos“ instituto mokslinis bendradarbis. Paskelbė per 50 mokslinių darbų, iš jų 21 pripažintas išradimais.
1984 m. už politinę veiklą nuteistas 3,5 m. kalėjimo ir 2 m. tremties. 1987-aisiais grįžęs į tėvynę, įsijungė į pogrindinės spaustuvės „ab“ Domeikavoje darbą, platino pogrindinę literatūrą. 1990 metais buvo „Į laisvę“ fondo atstovas Lietuvai, paskui – Lietuvos filialo pirmininkas. 1992-aisiais kaip socialdemokratų atstovas kandidatavo į Seimą. 1993 metais L. Dambrauskui suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis. Yra parašęs ir keletą knygų.
Ne vienas iš anksčiau paminėtų garbiųjų Kauno piliečių okupacijos metais buvo priverstas išgyventi tremtinio, kalinio dalią (garbės piliečių biografijas skelbia kaunas.lt). O kam pavyko tokio likimo išvengti, tikrai savo laiku nemažai nuveikė, kūrė, dirbo, palaikydami Lietuvos laisvės siekį, atkurdami šalies nepriklausomybę. Todėl visai dėsninga, kad tarp Kauno miesto garbės piliečių yra Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, taip pat Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Tiesa, tarp Kauno garbės piliečių rasime ir kaimyninės šalies prezidento Aleksandro Kwasnevskio pavardę. Kauno miesto tarybos 2005 metų kovo 3 dienos sprendime, kuriuo Lenkijos prezidentui suteiktas prie Nemuno, Neries bei Nevėžio įsikūrusio miesto (jame jis iki tol net nesilankė) garbės piliečio vardas, paminėta, kad „jam vadovaujant, Lenkija įstojo į NATO ir Europos Sąjungą“. O taip pat sprendimas apdovanoti Kaune priimtas (kai kas pasakojo, Vilniui paprašius), „įvertinus praeities istoriją, kad buvo normalizuoti Lenkijos santykiai su Lietuva“…
