Portalas „Kas vyksta Kaune“ sulaukė oreivių bendruomenės susirūpinimo dėl karšto oro balionų kilimo apmokestinimo iš santakos. Anot vieno iš oreivių, šis mokestis – tiesioginis oro balionų „vijimas“ iš miesto erdvės. Kauno oreivių asociacijos vadovas Gintautas Mockaitis mano, kad oro balionai – miesto puošmena, o dėl papildomų reikalavimų kauniečiai šį spalvingą dangaus akcentą matys kur kas rečiau.
Oro baliono skrydis – komercinis renginys?
„Prekybininkai, pavyzdžiui, mugių atveju moka mokestį už viešųjų erdvių naudojimą. Kauno miesto savivaldybė oro balionų pakilimą iš Kauno santakos taip pat įvardijo kaip komercinį renginį“, – sako Kauno oreivių asociacijos vadovas G. Mockaitis.
Pasak oreivio, kiti Lietuvos miestai pakilimo ne tik neapmokestina, bet ir sudaro palankesnes sąlygas oro balionams. G. Mockaitis prisimena Bastėjos parko projektą Vilniuje, kuris buvo pakeistas tam, kad oro balionams būtų sukurta geresnė infrastruktūra.
Oreivių bendruomenė į Kauno miesto savivaldybės sprendimą įvesti mokestį santakoje reaguoja neigiamai. „Oro balionų kilimas įvardijamas kaip komercinis renginys, tad ir mokame kaip už tokį, nors oro baliono kilimas nėra renginys“, – teigia oreivis.
Nemokamas džiaugsmas gyventojams
Oro balionai, anot asociacijos vadovo, suteikia vizualinę reklamą ir pridėtinę vertę miestui, kuri nieko nekainuoja. Ne paslaptis, kad šiemet dalis oreivių Kauno mieste nusprendė nemokėti mokesčio kilimui iš Santakos parko. „Kol kas nusipirkę leidimus yra tik keturi oreiviai“, – sako G. Mockaitis.
Mokesčio dydis pakilimui iš Kauno santakos – 200 eurų vienam oro balionui metams, leidimas trims mėnesiams kainuoja 100 eurų, o mėnesiui – 50 eurų. Mokestis šiems orlaiviams buvo įvestas pakoregavus rinkliavos už komercinius renginius tvarką dar 2021 m. balandį.
Kaip sako Kauno oreivių asociacijos vadovas, suma nėra labai reikšminga verslui, tačiau bendruomenė nusiminusi, kad savivaldybė nepripažįsta oro balionų kaip kuriančių pridėtinę vertę miestui.
„Kauniečiai labai gerai vertina oro balionus mieste. Gyventojai skambina kiekvieną dieną, klausia, kada kils balionai, nes nori ateiti patys pažiūrėti, vaikams, svečiams parodyti. Žinoma, ateina namiškiai ir draugai išlydėti skrendančiuosius, stebėti visą procesą. Visuomet turim žiūrovų. Miestiečiams oro balionų kilimas yra šventė“, – atvirauja G. Mockaitis.
„Romėnai sakė – reikia duonos ir pramogų. Oro balionai – pramoga ne tik tiems, kurie įsigijo skrydį, bet ir stebėtojams. Gyventojai mato, kaip vyksta balionų pakilimas į dangų, gėrisi, džiaugiasi“, – apie oro balionų teikiamą džiaugsmą kauniečiams pasakoja G. Mockaitis. Kaip sako pašnekovas, oro balionai yra pramoga, kuri miestui nieko nekainuoja, tačiau teikia džiaugsmą ir pridėtinę vertę.
Taisyklės Kaune numato tris vietas
Oreivis dalinasi su komanda svarstantis, ar kitais metais bus verta mokėti leidimo mokestį už kilimus iš santakos, nes apribojimų daugėja. Dėl vėjo krypties pokyčių, kaip pasakoja pašnekovas, jau dabar yra ne kartą tekę startuoti Birštone ar Mastaičiuose, tad svarstoma, kad Santakos parkas artimu metu gali išvis nebematyti oro balionų.
AB „Oro navigacija“ mėnesio pradžioje taip pat pranešė nuo birželio 1 d. įsigaliojant naujas skrydžių taisykles. Karšto oro balionai galės kilti pagal iš anksto nustatytą planą iš specialių aikštelių esant tam tikrai vėjo krypčiai.
Šie ribojimai skirti siekiant užtikrinti skraidinančių lėktuvų keleivių bei nuo vėjo krypties priklausančių oro balionų skrydžių saugą. Kaune numatytos trys aikštelės – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno.
Moka, bet pasigenda elementarios tvarkos
G. Mockaičio žiniomis, oro balionų kilimo infrastruktūros gerinimo planų miestas kol kas neturi. „Pastebime, kad santakoje oro balionų kilimui skirta vieta jau kurį laiką yra neprižiūrima, nesutvarkoma po renginių likusi sugadinta žolė, dėl kurios kyla problemų pakilti, nors rinkliavą mokame“, – pažymi Kauno oreivių asociacijos vadovas.
Vienam oro balionui pakilti reikia bent 50×50 metrų ploto. Oficialios oro balionų pakilimo vietos Kaune yra trys, tačiau, nors Kauno miesto savivaldybė atvirai neprieštarauja, ribojimai esą taikomi tiek Neries krantinės parke dėl renginių, tiek prie Pažaislio vienuolyno dėl kultūros paveldu laikomo Kauno marių regioninio parko, tad Kaune lieka viena oficiali oro balionų pakilimo vieta – Santakos parkas.
Mokesčio įvedimas, anot pašnekovo, padarys įtakos oro balionų populiarumui Kaune, nes didelė dalis oreivių renkasi verčiau pataupyti ir startuoti iš kitų vietų, kaip Trakai ar Birštonas.
Nekainuotų kylant iš privačios teritorijos
Kauno savivaldybės Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare mokestį oro balionų kilimui Kauno santakoje motyvuoja tuo, jog vykdant komercinę veiklą viešojoje vietoje būtina gauti leidimą.
Nustačius leidimų oro balionams išdavimo tvarką, esą atsirado galimybė oro balionams kilti iš Santakos parko. S. Šėlienė pabrėžia, kad vykdant oro balionų pakilimą iš privačių valdų savivaldybės leidimo nereikia.
Paklausta apie Kauno miesto požiūrį į oro balionų kuriamą pridėtinę vertė, skyriaus vedėja atsako, jog vadovaujantis Rinkliavų įstatymu vietinės rinkliavos lengvatas nustato miesto taryba. Šiuo metu vietinės rinkliavos lengvata galioja tik organizuojant labdaros renginius.
S. Šėlienė priduria, jog kasmet surenkamų vietinių rinkliavų suma ženkliai prisideda prie miesto biudžeto.
Reglamentavimą lemia miesto dydis
Kitose Europos šalyse oro balionų skrydžiams galioja įvairūs apribojimai. Daugumoje miestų oreiviai kilti negali, pramoga galima mėgautis tik užmiesčiuose. Tokie ribojimai taikomi dėl miestų dydžių, nes oro balionams neužtektų degalų pasiekti užmiesčius ir saugiai nusileisti.
Lietuvoje miestai yra kur kas mažesni, tad, kaip pastebi G. Mockaitis, praėjus valandai po pakilimo oro balionas pakankamai nutolsta nuo centro ir saugiai atsiduria užmiestyje.
