Neteko girdėti nė vieno atvejo, kai tarkim, atvykęs į Senamiestį apsilankyti bažnyčioje, koks nors senyvas, menkas pajamas tegaunantis Kauno gyventojas galėtų pasinaudoti nuolaida, trumpam nuomodamas vietą savo automobiliui pastatyti savivaldybės eksploatuojamoje aikštelėje. Nes, tiesiai šviesiai sakant, savivaldybė pastaraisiais metais stengiasi „spausti pinigą“ iš kiekvieno viešose erdvėse (gatvėse, paplūdimiuose, netgi kai kuriuose kiemuose) jai galimo panaudoti komercijai (rinkliavoms rinkti) plotelio. Todėl ji nuolaidų netaiko – jei kam per brangu parkuoti savo ratus mieste, lai nevažinėja.
Savivaldybės nuomojamų būstų ūkyje situacija – truputį kitokia
Šį mėnesį vyksiančiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje politikai, tikėtina, pritars sprendimui sumažinti nuomos mokesčius keliasdešimčiai socialiniuose, o taip pat savivaldybės būstuose gyvenančių kauniečių šeimų. Daugelyje jų tėra vienas šeimos narys, ir jis savivaldybės dokumentuose vadinamas nuomininku. Sprendimo projekte, savaime aišku, neminimos nei nuomininkų pavardės, nei gimimo metai (dėl duomenų apsaugos). Tiesa, paminėta, kiek miesto biudžetas neteks pajamų, kai lengvatos, mokant už būsto nuomą, bus pritaikytos. Žinoma, ne tiek daug pinigų šiuo atveju nebus gauta, kiek iš bendros visų kauniečių piniginės (savivaldybės biudžeto) išleidžiama išrinktų politikų atlygiui už darbą, kurą ar kanceliarines išmokas…
Sprendimai bus du, viename – apie socialinio būsto nuomininkus, kitame – apie tuos, kuriems savivaldybė jai nuosavybės teise priklausančius būstus remtinoms šeimoms nuomoja rinkos kaina. Pritarus vienam sprendimo projektui, tikėtina, kad visi jame minimi socialinio būsto nuomininkai „sugebės toliau gyventi ir pilnai mokėti visus mokesčius, susijusius su jiems išnuomotais socialiniais būstais, o nuomininkams bus suteikta reali socialinė pagalba – sumažintas 50 procentų būsto nuomos mokestis“. (…) „Priėmus šį sprendimą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Į savivaldybės biudžetą bus surinkta 10 tūkst. 56,66 Eur mažiau pajamų“, – aiškina sprendimo projekto rengėjai iš savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus.
Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio įmokų, įsiskolinimų ir permokų ataskaitos 2022 m. birželio 31 d. duomenys patvirtino, jog mokesčiai už sprendime išvardintų socialinių būstų nuomą mokami reguliariai, skolų nėra. Tikriausiai, šių metų birželį padėtis kiek pasikeitė, ir nuomininkai sunkiai suduria galą su galu, tebegaudami menkas pajamas, kurių skurdžiai gyvenančioms šeimoms nepakanka apmokėti ženkliai pabrangusias komunalines paslaugas bei įpirkti nepigias maisto bei kitas prekes.
Savivaldybės specialistų paaiškinimu, vadovaudamasi įstatymais, miesto taryba biudžeto sąskaita privalo sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba nuo jo atleisti, jeigu asmens (šeimos atveju – visų jos narių) vertinamos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (vienam šeimos nariui) per mėnesį neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Taip pat, jeigu savivaldybės taryba nenustato didesnės vertinamų pajamų, tenkančių vienam asmeniui (vienam šeimos nariui) per mėnesį, ribos.
Prašymai grindžiami dokumentais
Šeimos, kurios paprašė savivaldybę sumažinti socialinio būsto nuomos mokesčius, turi išsiversti tikrai gaudamos menkas pajamas. Vienoje iš šeimų asmeniui per mėnesį tenka 152 Eur, kitoje – 199 Eur, dar kitose – kiek daugiau nei po 200 eurų.
Pavyzdžiui, už vieno kambario (26,65 kv.m. bendro ploto socialinio būsto Taikos prospekto name nuomą (pagal 2021 metų gruodį sudarytą sutartį) privalu mokėti po 64,49 Eur. Tačiau nuomininkas šių metų sausį pateikė prašymą sumažinti jam taikomą nuomos mokestį, kadangi jo pernykštės pajamos tebuvo 2460 eurų (205 Eur per mėnesį). Kitame (dviejų kambarių) socialiniame būste (52,33 kv.m) Kovo 11-osios gatvėje nuo 2019-ųjų gyvenančios šeimos pajamos (vienam jos nariui) praėjusiais metais nesiekė 200 eurų, o būsto nuoma kainuoja 118,80 Eur. Taip pat dviejų kambarių, tik mažesnio ploto, socialinio būsto nuomininkė, su dukra gyvenanti M. Riomerio gatvėje, pagal sutartį privalo savivaldybei sumokėti kas mėnesį 95,37 Eur nuomos mokesčio, kai iš gaunamų pajamų per tą patį laiką kiekvienai buto gyventojai tenka tik po 152 eurus.
Savivaldybės būstai nuomojami pagal konkrečioje teritorijoje esamas nuomos rinkos kainas
Sako, lietuviai dažniausiai linkę įsigyti savo būstus, bet ne nuomotis butą ar namą. Bet yra tokių, kurie didžiumą (ar net visą gyvenimą) pragyvena, neturėdami nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto, todėl būstą nuomojasi. Atrodytų, kiekvienas stengiasi kurti sau gyvenimą ten, kur jam patogiau, ir gyventi tokiomis sąlygomis, kurias gali finansiškai sau užsitikrinti. Tačiau yra gyvenančių į skolą.
Tik ar dėl to jaučia kokį galvos sopulį, pavyzdžiui garbaus amžiaus kaunietis, neišgalintis sumokėti savivaldybei priklausančio 4 kambarių buto nuomos, nežinia. Neturime teisės aptarinėti svetimų gyvenimų, bet šiuo atveju tie gyvenimai susiję su taip vadinamais viešaisiais finansais biudžeto, kurį sudeda mokesčių mokėtojai.
Štai, 4 kambarių būsto (65,12 kv. m) Tilžės gatvėje nuomos sutartis 2017-aisiais buvo sudaryta su išsituokusiu kauniečiu. Gal jis su šeima tame būste gyveno (jį nuomojosi) ir anksčiau, kai dar buvo ne vienas, bet viešai skelbiamame savivaldybės tarybos projekte tai nenurodyta. Nuomos mokesčio dydis – per 160 eurų. Jį sumažinti nuomininkas paprašė savivaldybę šių metų gegužę, kuriai baigiantis, nuomininko skola už būsto nuomą jau viršijo 1000 eurų (iš viso – 1281,90 Eur). Tačiau vieno gyvenančio šio vyro, pensininko, pajamos per praėjusius metus tebuvo 3347 eurai.
Viena nuomojame savivaldybės bute (tik kitu adresu – Varduvos g.) gyvena panašaus amžiaus kita kaunietė. Ji nuomojasi erdvų, bet 3 kambarių (72,11 kv.m) butą, už kurio nuomą privalo kas mėnesį sumokėti 397,35 Eur nuomos mokesčio. Tiek ši, tiek anksčiau paminėtas pensininkas, kaip teigiama Nekilnojamojo skyriaus vedėjo Donato Valiuko pasirašytame aiškinamajame rašte, privalomo registruoti kito turto neturi. Gegužės 2-ąją nuomininkė paprašė būsto savininkę – miesto savivaldybę – sumažinti nuomos mokestį, nes pernykštės moters gautos pajamos buvo 6255 eurų.
Kalantos gatvėje, Kauno miesto savivaldybei priklausančiame trijų kambarių bute gyvenanti sutuoktinių pora už būsto nuomą kas mėnesį moka 156,39 Eur. Dar 1999-aisiais būsto nuomos sutartį su savivaldybe sudariusio nuomininko praėjusių metų pajamos – 14,227 Eur. Nuomininko sutuoktinei nustatytas 40 proc. darbingumas. Kito būsto ši šeima neturi, tačiau turi registruoto turto už daugiau nei 11 tūkst. eurų (automobilis, garažas bei sodo namelis su sklypu). Nuomininkas paprašė sumažinti savivaldybės būsto nuomos mokestį. Ir tikėtina, jog miesto turto valdytojai – kauniečių išrinktieji, priims teigiamą sprendimą tiek šio, tiek kitų nuomininkų atžvilgiu.
„Savivaldybės būstas nuomojamas rinkos kaina, išskyrus atvejus, kai jis nuomojamas Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise kito būsto neturintiems:
1) asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, ar kitam asmeniui, kuris yra be šeimos;
2) asmeniui, kuris yra neįgalusis, ar šeimai, kurioje yra neįgaliųjų;
3) šeimai, auginančiai tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
4) šeimai, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
5) Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems asmenims. Įstatymo 20 straipsnio 11 dalis numato, kad šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais savivaldybės būsto nuomos mokestis negali viršyti socialinio būsto nuomos kainos daugiau kaip 20 procentų“ (citatą iš Aiškinamojo rašto pateikiame skaitytojams nekoregavę).
Kiekvienas atvejis būtų atskira istorija
…bet portalas „Kas vyksta Kaune“ jos nepapasakos, nes, kaip minėjau, nuomininkų, besinaudojančių ar erdviais, ar mažesniais nuomojamais būstais, tapatybės neskelbiamos. Ir tikrai nepaklausime, kodėl nė vienas iš savivaldybės būstų nuomotojų nepaprašo mažesnio gyvenamojo ploto, už kurio nuomą pajėgtų susimokėti netgi menkas pajamas gaudamas, bet prašo finansinių lengvatų. Gal prie tų menkų pajamų dar kažkiek prisiduria nelegaliai, o gal iš paskutiniųjų stengiasi likti ten, kur kažkada įsikūrė?
Savaime aišku, kad erdvesnių būstų reikia didelėms šeimoms, ypač toms, kurios socialiniame dviejų kambarių bute augina 4-5 vaikus ir nemato prošvaistės gyventi oriau. Tai gal nebūtų „nepakeliamai sudėtinga“ tarnautojams ir politikams pakeisti atskirų butų statusus – iš socialinio į savivaldybės? O paskui pasiūlyti nuomininkams keistis nuomojamais plotais? Šeimai sutartimi išnuomojant socialiniu tapusį erdvų butą, vienišam pensininkui – jam tinkamesnį, mažesnį. Sako, ir įstatymai tam palankūs. Bet…
„Taip, savivaldybė turi teisę siūlyti mažesnį butą nuomininkui, kuris gyvena dideliame savivaldybės bute. Bet gali žmogus (neretai – labai vyresnio amžiaus) to siūlymo nepriimti. Dažnai jis sako: „aš čia visą gyvenimą pragyvenau, tai čia ir numirsiu. Nesutinku niekur kitur kraustytis“.
Be to, savivaldybės eilėje išsinuomoti būstą stovi 500 žmonių. Daugiausia žmonės kaip tik nori nuomotis vieno ar dviejų kambarių butus. Tokie yra paklausiausi, o jų mažai turime. Keturių kambarių buto mažai kas laukia“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino skyriaus vedėjas D. Valiukas.
O piktiems žurnaliūgoms girdėta ir kitokia „tiesa“?
Portalas yra skelbęs apie tai, kad dažname Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje priimami sprendimai apie jai priklausančių būstų pardavimą, taip pat – apie naujų pirkimą. Naujai perkamų ne naujų būstų sandoriai savivaldybės biudžetui gali būti ir ne visai palankūs. Bet kitu atveju (būstų pardavimo), kai NT kainos pakilusios, savivaldybė gali išlošti. Jeigu, žinoma, ne patys valdžios atstovai savivaldybės organizuotame aukcione sugeba nusipirkti „smetoniškus“ butus, pavyzdžiui, V. Putvinskio arba kitoje Centro, Senamiesčio gatvėje.
Maždaug taip šių eilučių autorei aiškino nesutikę savęs viešinti bent keli buvę savivaldybės darbuotojai, net nurodę, kur konkrečiai butus įsigijo tas ar kitas skyriaus vedėjas bei tarybos politikas.
Gal ne visi papildomu NT jau apsirūpino, juolab, kai sekasi, perka ne po vieną būstą? Ir ko čia stebėtis, juk kiekvieno atėjusiojo „tarnauti kauniečiams ir miestui“ tikslai gali būti skirtingi, bet panašūs. Todėl dažnas veikia pagal principą: jei duoda, – imk, jei muša, – bėk…
Visai galimas atvejis, kad tie, „kurie prieina“, jau yra nusižiūrėję, ką dar pirks, kai koks senas nuomininkas iškeliaus į amžinybę iš geram rajone nuomojamo didelio savivaldybės buto? Todėl verčiau suteiks jam lengvatą, bet nekrutins iš namų to nuomininko. Ir jokiu būdu nesiūlys neabejotinai jautriam, permainų baimę išgyvenančiam senam žmogui pagalbą persikraustant (o juk galėtų būti ir tokia socialinė paslauga). Geriau palauks, kol nuomojamas butas, kurio jokie nuomininko giminaičiai negali paveldėti, atsilaisvins, o paskui žiūrės, kaip ir ką suveikti savo naudai.
Rinkos koeficientai – skirtingi
Pagal savivaldybės tarybai pateiktą sprendimo projektą, mažesnis savivaldybės būsto nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas, taikant rinkos koeficientą – 1,2 (dera priminti, jog savivaldybės būstų nuomai Centre bei Žaliakalnyje jis siekia 3, kituose rajonuose – 2).
Mažiau mokėti už būsto nuomą nuo š. m. sausio sprendime paminėti nuomininkai galės tol, kol jų deklaruoto turto vertė bei pajamos neviršys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, taip pat kitais įstatymais nustatytų kriterijų.
Tiesa, Kauno politikams pateiktame pasigilinti aiškinamajame rašte dar pasakyta, kad „priėmus šį sprendimą, neigiamų pasekmių nenumatoma“. Ir, nenuslėpta, jog į savivaldybės biudžetą šiemet bus surinkta 14 72,66 Eur mažiau pajamų.
Dar atkreiptas dėmesys į tai, jog pernai gegužę miesto tarybos sprendimu, savivaldybės būsto nuomos mokestis jau buvo sumažintas 39 asmenims (šeimoms). Ir dėl to į Kauno biudžetą 2023 m. bus surinkta dar 27 311,22 eurais mažiau pajamų. Bendrai suskaičiavus, savivaldybės biudžetas šiais metais gaus 41 383,88 eurais mažiau būsto nuomos pajamų. Dėmesio neverta smulkmė, ar ne..?
