Į pabaigą einant dabartinio Kauno klinikų generalinio direktoriaus kadencijai, nesutariama, kokie reikalavimai turėtų būti keliami šios vienos iš svarbiausių Lietuvos gydymo įstaigų vadovui.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kuri yra viena iš Kauno klinikų dalininkių, nori nustatyti mažesnius reikalavimus, nei į panašias pareigas buvo taikomi iki šiol. Ministerija tai motyvuoja siekiu pritraukti daugiau kandidatų, nes pasitaikydavo atvejų, kai konkurse dalyvaudavo tik vienas žmogus.
Vis dėlto, pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, tam priešinasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuris taip pat yra Kauno klinikų dalininkas. Konkursas galės būti paskelbtas tik tuomet, kai dėl reikalavimų susitars abu dalininkai.
Universitetas teigia šiuo klausimu nesąs kategoriškas, bet nesutiktų, kad vadovas būtų renkamas vienasmeniškai.
Esamo Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus antroji kadencija turėtų baigtis birželio 30 dieną. Generalinis direktorius į šias pareigas gali būti išrinktas ne daugiau nei du kartus iš eilės, tačiau ši nuostata įsigaliojo R. Jurkevičiaus pirmosios kadencijos metu.
Kaip BNS informavo klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, R. Jurkevičius ketintų dalyvauti konkurse, jeigu atitiks keliamus reikalavimus.
Atsisakė kai kurių reikalavimų
SAM yra skelbusi, jog inicijuoja permainas gydymo įstaigų vadovų atrankose. Universiteto ligoninės vadovo pareigybėms atsisakoma reikalavimo vadovaujančio darbo stažą turėti sveikatos apsaugos ar socialinių paslaugų sektoriuose bei universitetinių studijų ir mokslo srityje – kandidatais tapti gali ir kitose srityse vadovais dirbę asmenys.
Pasak ministerijos, tokie pokyčiai padeda pritraukti daugiau kandidatų, o kaip pavyzdys pateikiama Klaipėdos universitetinė ligoninė, kurios vadovo pirmasis konkursas buvo nutrauktas, nes didelė dalis potencialių kandidatų negalėjo dalyvauti, neatitikę formalaus reikalavimo turėti pedagoginio vardo patvirtinimą liudijančius dokumentus.
SAM teigia, jog panaikinus šį reikalavimą antrajame konkurse į pareigas pretendavo dešimt kandidatų, ir laiko tai pažanga, lyginant su 2018-2019 metais, kai vadovai Kauno ir Vilniaus Santaros klinikoms būdavo renkami iš dviejų ar vienintelio konkurso dalyvio.
A. Dulkys, šią savaitę Seime atsakinėdamas į grupės parlamentarų klausimus apie konkursų tvarką, tvirtino, jog siekia tokių nekonkurencingų konkursų praktiką išgyvendinti.
„Kai turime 13 tūkst. medikų bendruomenę, kai mūsų medikai už akademinius ir profesinius pasiekimus yra giriami Europos ir pasaulio mastu, kai dalyvavimas universiteto lygio vadovo konkurse yra aukščiausias profesinis įvertinimas – ar toks kandidatų skaičius yra normalus? Atsakysiu: ne, nenormalus“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, tai akivaizdžiai rodo, kad universiteto ligoninių vadovams iki šiol nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai ribojo kandidatų galimybes dalyvauti įstaigų vadovų konkursuose.
„Tokie vadovų konkursai paneigia patį konkurso tikslą atrinkti geriausią kandidatą iš visų dalyvaujančių, nes tenka tiesiog pasirinkti laimėjusį tą kandidatą, kuris dalyvavo konkurse“, – teigė A. Dulkys.
Nesutaria dėl pedagoginio vardo
Pasak ministro, reikalavimus turėti pedagoginį vardą pakeistas į reikalavimą turėti ne mažiau nei penkerių akademinių metų pedagoginio darbo universitete patirtį. Taip, pasak jo, sudaroma galimybė konkurse dalyvauti ir šiuo metu turintiems pedagoginį vardą, ir tiems, kurie formaliai pedagoginio vardo neturi, nors atitinka jo suteikimui keliamus reikalavimus.
Artimiausiu metu turėtų būti skelbiamas konkursas užimti Kauno klinikų generalinio direktoriaus pareigoms. Jo organizavimas vyksta dviem etapais: pirmiausia bendru dalininkų sutarimu tvirtinami konkurso nuostatai ir vadovo pareigybės aprašymas, o tuomet gali būti skelbiamas pats konkursas.
A. Dulkio teigimu, SAM ir LSMU kol kas nepavyko susitarti dėl minėtų sąlygų.
„Vis dar esame pirmame etape, kuris trunka ne vieną mėnesį. Dar kovo mėnesį ministerija inicijavo visuotinį dalininkų susirinkimą sprendimams dėl vadovo konkurso organizavimo priimti, tačiau jis negalėjo įvykti dėl skirtingų ministerijos ir universiteto matymų, kaip turėtų būti vykdomas vadovo konkursas“, – kalbėjo A. Dulkys.
Pasak jo, „ne paslaptis, kad kvestionuojami ir nauji kvalifikaciniai reikalavimai vadovams“.
„Didelis noras yra grąžinti ribojantį kvalifikacinį reikalavimą – pedagoginio vardo turėjimą. Arba siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kandidatams, turintiems pedagoginį vardą, konkurso metu jiems suteikiant daugiau vertinamųjų balų“, – kalbėjo ministras.
LSMU: reikalavimas patvirtina akademinę brandą
Tuo metu universitetas teigia dar vasarį pakvietęs SAM inicijuoti procesą dėl Kauno klinikų vadovo konkurso, tačiau „konstruktyvios diskusijos šiais klausimais tarp dalininkų prasidėjo balandžio mėnesį“.
Kaip nurodoma universiteto BNS pateiktame atsakyme, kaip mokslo ir studijų institucija, LSMU mano, jog būtent pedagoginis vardas „geriausiai patvirtina asmens akademinę brandą“.
„Būtų gerai, kad ja pasižymėtų ir universiteto ligoninės vadovas, nes pagal galiojančius teisės aktus LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius yra ir LSMU prorektorius klinikinei medicinai“, – pažymi universitetas.
Institucijos teigimu, vien šiame universitete dirba beveik 400 darbuotojų, atitinkančių šį reikalavimą.
Ji pabrėžia, kad siūloma tai nustatyti ne kaip privalomą kriterijų.
„Tačiau LSMU nėra šiuo klausimu kategoriškas, ir tai Sveikatos apsaugos ministerijai yra išsakęs“, – teigiama atsakyme.
LSMU sako, kad palaiko siekį plėsti kandidatų ratą, todėl pateikė siūlymą, kad į universiteto ligoninės vadovo pareigas galėtų pretenduoti asmenys, ne tik turintys medicinos ir sveikatos mokslų arba socialinių mokslų srities mokslo daktaro laipsnį, bet taip pat ir turintys gamtos mokslų srities laipsnį.
Pasak universiteto, šį pasiūlymą Sveikatos apsaugos ministerija svarsto.
Nesutinka dėl „vienašališko sprendimo“
Universitetas teigia, jog kategoriškai nesutiktų, jeigu vadovas būtų paskiriamas vienašaliu sprendimu.
„Su kuo LSMU kategoriškai niekada nesutiko? Yra toks viešo konkurso dėl universiteto ligoninės vadovo pareigų modelis, kuriame galutinis sprendimas dėl vadovo priimamas vienašališkai“, – nurodo universitetas.
„LSMU siūlo, kad pretendentus užimti universiteto ligoninės vadovo pareigas pagal nustatytus kriterijus vertintų jungtinė ministerijos ir universiteto atstovų komisija, sudaryta pariteto principu, kurios įvertinimai nulemtų, kas užims universiteto ligoninės vadovo pareigas“, – teigia LSMU.
A. Dulkys Seime savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog SAM pavaldžiose gydymo įstaigose dar 2018 metais buvo nustatyta dviejų etapų konkurso tvarka, kuomet kandidatą parinkdavo ministras po pokalbio su dviem geriausiais kandidatais.
Jis teigė, jog tokia tvarka turėtų būti taikoma ir bendrose su dalininkais įstaigose – pavyzdžiui, universitetinėse ligoninėse. Dėl to, pasak jo, jau sutarta su Klaipėdos universitetu ir bus vykdoma konkurso į Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovus metu.
„Antrą konkurso etapą matau prasmę taikyti ir universitetų ligoninių vadovų konkursuose, nes sudaroma galimybė įstaigos dalininkams išrinkti tinkamiausią kandidatą į įstaigos vadovo pareigybę iš konkurso komisijos pasiūlytų dviejų geriausiai pasiruošusių pretendentų“, – sakė ministras.
Kaip BNS informavo SAM, jeigu iki esamo vadovo kadencijos pabaigos nebus išrinktas naujas vadovas, dalininkų sprendimu šias pareigas eiti bus pavesta laikinam vadovui iki įvyks konkursas.
Ministras: kvietimą aiškintis galima palaikyti spaudimu
A. Dulkys antradienį pastebėjo, jog į Seimą aiškintis buvo iškviestas tuo metu, kai vyko dalininkų susitikimas dėl Kauno klinikų vadovo konkurso sąlygų, ir teigė, jog tai būtų galima laikyti spaudimu.
„Man, žinokite, yra apskritai gėda, kad aš čia stoviu, nes šiuo metu vyksta dalininkų kalbėjimasis, kaip organizuoti konkursą. O sveikatos apsaugos ministras tuo metu, kai dalininkai tariasi, yra kviečiamas į Seimo salę paklausti, kaip jums ten sekasi susitarti, – kalbėjo ministras. – Gali, žinokite, kai kas pagalvoti, kad galbūt čia yra kažkoks daromas net ir spaudimas. Tai, aš manau, įstatymai ministrui leidžia nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, konkurso organizacimą sutaria dalininkai. Su dalininkais mes tą tvarką ir sutarsime.“
Tuo metu klausimus jam pateikę parlamentarai pabrėžė, jog ministro noras atlaisvinti reikalavimus gali nuleisti universitetinės ligoninės vadovui taikomus aukštus reikalavimus.
„Tos sąlygos, kurios buvo 2018-2019 metais, buvo taikomos tam, kad ateitų į vadovo postus labai kvalifikuoti žmonės, – Seimo posėdyje kalbėjo „valstietis“ Eugenijus Jovaiša. – Dabar gi jūs norėtumėte atverti šituos vartus šitaip plačiai, kad į vadovo postą ateitų žmonės, labai nekaip kvalifikuoti.“
Jis klausė ministro, ar šiam neatrodo, jog savo veiksmais kelia „sumaištį įsigaliojusioje ir veikiančioje“ vadovų tvarkoje.
„Ar jūs nemanote, kad kažkam reikės priimti atsakomybę už tai, kad jūs priėmėte vienašališkus sprendimus, nepaisydamas, pavyzdžiui, universitetų statuto, kuriuos tvirtina šitos Lietuvos Seimas?“ – klausė parlamentaras.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė sakė sunkiai įsivaizduojanti, „kaip gali ligoninėse, kur yra aukščiausi mokslo pažangos centrai, ar kitose ligoninėse, kur steigėjas yra universitetas, dirbti asmuo be deramo išsilavinimo, be pedagoginių vardų“.
Tuo metu konservatorius Antanas Matulas, vadovaujantis Sveikatos reikalų komitetui, pabrėžė, jog pasitiki A. Dulkiu ir komitetui „nekilo jokių įtarimų, kad konkursai organizuojami neskaidriai“.
Jis atkreipė dėmesį, kad vykstant konkursams į savivaldybių valdomas gydymo įstaigų vadovus, juose dalyvaudavo po keliolika gerai pasiruošusių kandidatų.
