„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, siekdamas išsiaiškinti dėl antstolio teisės įpareigoti skolininką įregistruoti Registrų centre nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą.
„Iš mirusios motinos paveldėjau nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą. Šiuo metu esu skolingas kitiems asmenims bei bankui ir iš manęs yra vykdomas skolų išieškojimas. Neseniai iš antstolio sulaukiau rašto, kuriame nurodyta, kad esu įpareigotas atlikti paveldėto namo teisinę registraciją VĮ Registrų centre.
Norėčiau sužinoti, ar toks antstolio reikalavimas yra pagrįstas ir ar jį yra privalu įgyvendinti?“ – plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Skaitytojo atveju pažymėtina, kad antstolis neturi teisės priimti tokio pobūdžio patvarkymo bei įpareigoti skolininko atlikti paveldėto turto teisinės registracijos viešame registre veiksmus, tokiu būdu paviešinant asmenines nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą.
Tokie antstolio veiksmai yra nepagrįsti tiek dėl CPK 624 str. 2 d. 8 p., tiek dėl toliau minėtinų keturių privalomų vykdyti antstolių reikalavimų baigtinio sąrašo (CPK 585 str. 1 d.). Skaitytojui pateiktu antstolio patvarkymu yra sprendžiama dėl skolininko nuosavybės teisių įgyvendinimo ir išviešinimo, tačiau tokia situacija turi būti sprendžiama teismo žinioje, o ne antstolio.
Civilinio proceso kodekse aiškiai apibrėžiama, kokie antstolio reikalavimai asmenims yra privalomi. Privalomi vykdyti antstolio reikalavimai yra šie: 1) vykdyti sprendimus; 2) pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį; 3) susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais; 4) susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus.
Negana to, teisės aktuose numatoma, kad savarankiškos priverstinio vykdymo priemonės taikymas turi būti išimtinai susijęs tik su vykdomojo dokumento pobūdžiu ir šio dokumento įvykdymu. Antstolio reikalavimai gali būti pateisinami, kai pavyzdžiui, antstoliui yra pateikiamas priverstiniam vykdymui išduotas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu skolininkas yra įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus.
Vis dėlto, skolininkui tokiu atveju pravartu žinoti, kad antstoliui nustačius aplinkybę, kad skolininkas galimai vengia kreipimosi į notarus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei išviešinti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, antstolis gali spręsti dėl CPK 624 str. 2 d. 1 p. nustatytos priverstinio vykdymo priemonės taikymo ir galimybių nukreipti išieškojimą iš skolininko turtinių paveldėjimo teisių.
Toks išieškojimas galimas įvertinus ginčo turto pobūdį, kitas esmines aplinkybes, kurių pagrindu antstoliui būtų galima nustatyti išieškojimo iš skolininko turtinių (paveldėjimo) teisių efektyvumą bei išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros užtikrinimą vykdymo procese.
Vis tik antstoliui nenustačius tokios priemonės taikymo efektyvumo, jis gali siūlyti išieškotojui savo pažeistas teises ginti teikiant ieškinį teismui dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir paveldėto turto įregistravimo skolininko vardu.
