„Vien policija ir prokuratūra neturi galimybės šiandien susidoroti su šiuo blogiu“, – ketvirtadienį pripažino Kauno apygardos prokuratūros vadovas Darius Valkavičius, kalbėdamas apie itin sudėtingą tyrimą kovojant su narkotikų platinimu. Nors pareigūnai nenori kalbėti apie visas šios operacijos detales, Delfi žiniomis, jaunuoliai naudojo schemą, kuriai atskleisti reikia milžiniškų teisėsaugos pastangų: prekyba dažnai vykdavo be jokio kontakto tarp kliento ir pardavėjo. Be to, ši sėkmė – tik lašas jūroje, nes panaši prekyba slaptose susirašinėjimų grupėse Lietuvoje klesti.
Pastarosiomis savaitėmis į Marijampolės ligoninę pateko ne vienas paauglys, apsinuodijęs neaiškiomis medžiagomis. Jauniausiam – vos 12 metų. Pareigūnai į tai atkreipė dėmesį, nors, kaip paminėjo D. Valkavičius, ne visi paaugliai bendradarbiavo noriai.
„Tyrimas prasidėjo nuo to, kad viena nepilnametė pavartojo štai tokių medžiagų, apsinuodijo ir pateko į gydymo įstaigą, – pasakojo prokuroras ir pridūrė, kad mergina tiesos atskleisti nenorėjo. – Pareigūnams renkant tyrimo medžiagą jie turėjo tikrinti tris versijas: pirma, kad vartojo tabletes, antra, kad narkotinių medžiagų į organizmą pateko su bandele, ir trečia, kad nepažįstamas asmuo davė parūkyti elektroninę cigaretę.“
Netrukus paaiškėjo, kad jaunuoliai krenta prisirūkę per daug elektroninių cigarečių skysčio su primaišytomis psichotropinėmis medžiagomis. Tarp jaunimo šis naujasis narkotikas vadinamas „Smile“, Delfi jau rašė, kad juo svaigintis bando net trečiokai.
„Kaip nurodo įtariamieji, pojūčiai būdavo tokie: asmenys daug juokdavosi, jausdavosi apsvaigę, būdavo linksmos, geros būsenos“, – koks būna „Smile“ efektas, jei jo neperdozuoja, pasakojo prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Tačiau norimą efektą nuo perdozavimo gali skirti ir vienas dūmas.
Jaunuoliai niekada nežino, ką tiksliai rūko, – tai paprastai Kinijos laboratorijose susintetinamos medžiagos, bandoma imituoti kanapių poveikį, tačiau jos daugybę kartų pavojingesnės. Marijampolėje, kaip paaiškėjo laboratorijose, jaunieji „chemikai“ maišydavo 4 skirtingus psichotropinius skysčius.
„ADB-PINACA, ADB-5Br-INACA, ADB-BINACA, – paklaustas, ką konkrečiai maišė jaunuoliai, medžiagų pavadinimus vardino Marijampolės kriminalistų vadas Edgaras Charisovas. – Tyrimas atskleidė itin opių detalių: el. cigarečių skystį su psichotropinėmis medžiagomis maišė patys skysčio platintojai, neturėdami jokių chemijos žinių, patys parinkdami psichotropinių medžiagų koncentraciją, o tai – ypač pavojinga.“
Tirti šiuos nusikaltimus pareigūnams itin sudėtinga ir dėl to, nes vietoje patikrinti, ar žmogus su savimi turi legalų skystį, ar narkotikų – praktiškai neįmanoma, nes reikia atlikti laboratorinius tyrimus.
Delfi neseniai rašė apie tai, kaip ištyrus pas jaunuolius rastų elektroninių cigarečių skysčius, gautos gąsdinančios išvados: rastos mažiausiai 5 kartus leistiną normą viršijančios nikotino dozės, sintetiniai narkotikai ir kanabinoidai.
Ypatinga konspiracija
Per ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją pareigūnai pasakojo, kad prekyba vyko dažniausiai susisiekiant per įvairias programėles, o mokėjimai priimami ne tik grynaisiais, bet ir kriptovaliutomis.
N. Urbonavičienė pasakojo, kad Marijampolėje prekeiviai naudodavo kodus: jei būdavo norima nusipirkti paprasto el. cigarečių skysčio, pirkėjas išsiųsdavo žinutę tiesiog su skaičiais „50“ arba „100“.
O jeigu prekeivis gaudavo žinutę su užrašu „1000“, būdavo aišku, kad norima įsigyti produkto su psichotropinėmis priemaišomis. Tokio buteliuko kaina – 20 eurų, su tokiu galima patraukti ne vieną ir ne du dūmus.
Pareigūnai užsiminė, kad prekeiviai laikėsi ypatingos konspiracijos, tačiau atsisakė atskleisti, kaip tiksliai vyko prekyba.
Delfi žiniomis, skystis dažnai buvo parduodamas bekontakčiu būdu, o visoje schemoje veikė daugybė grandžių, tarp jų – sandėlininkai, kurie pas save laikydavo skystį, „chemikai“, kurie jį maišydavo, tiekėjai, užsiėmę atgabenimu į Lietuvą, bei pardavėjai.
Visi jie stengdavosi gyvai net nesusitikti, be to, visada būdavo ieškoma naujų darbuotojų.
Kaip paaiškėjo per tyrimą Marijampolėje, pasitaikė atvejų, kai klientas parašydavo pardavėjui, pervesdavo jam reikiamą sumą kriptovaliuta, o po kiek laiko sulaukdavo žinutės, kur gali pasiimti prekę. Jos gali būti paslėptos įvairiausiose vietose – laiptinėse, parkeliuose ar bet kur kitur; toks platinimo būdas vadinamas „dead drop“.
Daugiau šia tema
Prekyba klesti
Delfi žiniomis, panaši prekyba klesti visoje Lietuvoje, slaptose „Telegram“ grupėse susikūrę turgeliai, kur žmonės atvirai pardavinėja įvairiausius narkotikus.
Viena jų, turinti beveik 3 tūkst. narių, save pristato taip: „Didžiausia *TOKIA JAUDINANTI* vieta Lietuvoje. Neužkibkite ant sukčių numesto jauko – kiti kanalai tik bando pamėgdžioti mus, juos sukūrė teisėsauga, norinti surinkti duomenis apie pirkėjus, pardavėjus ir pradėti teisinį persekiojimą vėliau“.
Tokiose grupėse kasdien – dešimtys pasiūlymų, dažniausiai parduodamos kanapės ar žaibiškai Europoje išpopuliarėję sintetiniai katinonai, vadinami tiesiog „kristalais“. Bet iš esmės galima įsigyti visų populiariausių narkotikų: kokaino, amfetamino, LSD ar haliucinogeninių grybų. Prekiaujama tiek dideliais kiekiais, tiek ir po gramą.
Kainos čia įvairios, vidutiniškai gramas „kristalų“ kainuoja 40 eurų, 2 gramai kanapių – 25 eurus.
Šiose grupėse sudaromi patikimų pardavėjų sąrašai, o naujokai, norintys užsitarnauti pasitikėjimą, kartais paskelbia akciją: tiesiog palieka kur nors narkotikų, tada nurodo koordinates, kur jas gali pasiimti pirmas ten atskubėjęs.
Nors sukčiavimo atvejų pasitaiko, kai paimami pinigai, o narkotikai nepristatomi, tokie apgavikai viešinami ir smerkiami.
Norint susekti tokių prekeivių tinklus, pareigūnams reikia titaniškų pastangų, nes tarp pardavėjo ir kliento paprastai nebūna fizinio kontakto, o iš anksto žinoti, kur bus palikti narkotikai, niekas negali.
Čia ne tik vyksta prekyba, bet ir prašoma rekomendacijų, ką vartoti. Be to, žmonės dalinasi savo patirtimis.
Prekeiviai – išmanūs
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas, Kriminologų asociacijos narys Mindaugas Lankauskas atkreipia dėmesį, kad narkotikais prekiaujantys žmonės visada greit reaguoja į pokyčius, prisitaiko tiek prie naujų teisinių reguliavimų, tiek prie besikeičiančių teisėsaugos taktikų. Todėl nenuostabu, kad jie išnaudoja ir naujausias technologijas.
„Tie žmonės adaptuojasi ir yra labai inovatyvūs. Jie stengiasi išnaudoti naujus, dar nenaudotus būdus, kurie tam tikrą laiko tarpą veikia. Vėliau teisėsauga randa įrankių, kaip sumažinti tų priemonių efektyvumą ir veiksmingumą. Bet nepasakyčiau, kad įmanoma visiškai tą eliminuoti, nes juk narkotikų prekybai netgi toks senovinis, tradicinis būdas kaip skambučiai telefonu vis dar veikia“, – kalbėjo pašnekovas.
Tai, kad „Telegram“ galima pasitelkti prekiaujant narkotikais, mokslininkui ne naujiena, jam teko susipažinti su kolegų iš Lenkijos tyrimu apie tai, šioje šalytje toks būdas gana populiarus.
„Tų grupių ten labai daug. Jos veikia rekomendacijų pagrindu, administratoriai šalina tuos pardavėjus, kurie apgavo pirkėjus. Tie pasiūlymai yra labai reklaminio, komercinio pobūdžio, daug šauktukų, paveikslėlių. Reklamuojami tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, lenkiškas amfetaminas, kuris neva yra labai geros kokybės, lyginant su čekišku ar slavišku. Tokia ten prekybos sistema“, – sakė jis.
M. Lankausko vertinimu, su tokiu reiškiniu kovoti reikia, būtina, kad narkotikų prekyba nevyktų laisvai, taip bus sumažintas nelegalių medžiagų prieinamumas, tuo pačiu ir vartojimas.
Tačiau eksperto vertinimu, reiktų galvoti apie subalansuotą politiką, nes galime įsisukti į užburtą baudimo ratą, kuris neatneš pozityvių rezultatų.
„Pas mus vartojimas vis auga. Tie, kas palaiko griežtą politiką, vartojimui augant, sako, kad priemonės nepakankamai griežtos. Jeigu sugriežtinus dar augimas vis tiek paauga, vėl sakoma, kad priemonės nepakankamos ir taip be galo. Ir tokie politikai niekada nesako, kad tai neveikia, kad reikia kitų priemonių, kokias, pavyzdžiui, įgyvendino Portugalija. Kai kas sako, kad tai – pasidavimas, esą mes pralaimėjom. Aš sakau, ir gerai, pasiduokim. Ar mes turime kariauti karą, kurio negalime laimėti?“ – svarstė jis.
Pasak jo, reikia suprasti, kad narkotikų vartotojai apie atsakomybę paprastai išvis negalvoja, todėl siekiant mažinti neigiamas pasekmes, vertėtų svarstyti apie galimybę perorientuoti politiką iš baudžiamojo persekiojimo link sveikatos sektoriaus, kaip tą daro nemaža dalis Vakarų valstybių.
„Reikia suprasti, kad kriminalizavimas sukelia žmonių baimę kreiptis. Pavyzdžiui, atvejis per vieną festivalį 2015 metais, viena mergina mirė nuo perdozavimo, nes jos draugai bijojo kviesti medikus“, – pastebėjo jis.
Ramūs jaustis negali
Tiesa, per tyrimą Marijampolėje pavyko išaiškinti visą platintojų branduolį, sulaikyti 9 įtariamieji, kurių amžius – nuo 19 iki 23 metų.
Visgi platintojų neatbaido Lietuvoje galiojančios itin griežtos baudos, dažnai narkotikų prekeiviai įkalinami ilgesniam laikui nei žmogžudžiai, už didelio kiekio platinimą gresia įkalinimas nuo 10 iki 15 metų, o už nužudymą švelniausia bausmė – laisvės atėmimas iki 7 metų.
Tačiau atsipalaiduoti prekeiviai negali. Anksčiau narkotikų prekyba buvo suklestėjusi feisbuke, tačiau lygiai prieš 5 metus Lietuvos policija sudavė čia persikėlusiai jaunajai narkomafijos kartai netikėtą smūgį.
„Policija ilgą laiką stebėjo uždaras grupes socialiniame tinkle „Facebook“, kur buvo platinami narkotikai. Antradienį vyksta operacija, kurios metu šios grupės uždaromos. Palaikome gana gerus santykius su „Facebook“ atstovais, keičiamės informacija ir bendradarbiaujame. Gaudavome ganėtinai didelius kiekius skundų iš gyventojų ir patys stebėdavome šią situaciją“, – tada pasakojo tuometinis generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Tiesa, nors po šio tyrimo sulaikytas 31 asmuo, pas juos nebuvo rasta tonos narkotikų, jie platino daugiausia nedidelius kiekius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
