170-ąjį jubiliejų „Volfas Engelman“ pažymėjo istorine sutartimi: pradės virti karališką alų | Kas vyksta Kaune

170-ąjį jubiliejų „Volfas Engelman“ pažymėjo istorine sutartimi: pradės virti karališką alų

Savo 170-ojo jubiliejaus proga „Volfas Engelman“ sulaukė karališko vizito. Bravorą aplankė ir bendradarbiavimo sutartį pasirašė Jo Karališkoji Didenybė Luitpold Prinz von Bayern. Šis karališkosios šeimos atstovas gimtojoje šalyje pats valdo alaus daryklą, kuri buvo įkurta 1871 m. Ilgos aludarystės tradicijos glūdi Bavarijos princo šaknyse, o šimtametė bavarų patirtis nuo šiol oficialiai leis Kaune virti karališką gėrimą.

Vienas princo protėvių, kunigaikštis Vilhelmas IV, 1516 m. išleido Bavarijos grynumo įstatymą, o svečio protėvis, karalius Liudvikas I, buvo legendinio „Oktoberfesto“ iniciatorius. Aludarystės verslas karališkojoje šeimoje gyvuoja nuo 1260 m. Todėl Bavarijos princo vizitas tapo išskirtiniu bravoro sukakties minėjimo akcentu – bendrovei jis padovanojo Alaus grynumo įstatymo sertifikatą su Vokietijos monarchų antspaudu.

„König Ludwig International“ – prekių ženklų savininkė ir licencijas išduodanti įmonė, priklausanti Luitpold Prinz von Bayern. Jis taip pat yra pavaldžiosios bendrovės „König Ludwig Schlossbrauerei Kaltenberg“ akcininkas.

Modernią alaus pramonę į Kauną atvežė iš Bavarijos

Paklaustas, kodėl partneriu pasirinko „Volfas Engelman“, Luitpold Prinz von Bayern akcentuoja, kad jo valdomą ir Kaune įkurtą bravorus sieja daugybė saitų. Tai, pasak monarchų atstovo, ne tik geriausių aludarystės tradicijų puoselėjimas, bet ir šeimos papročių tąsa.

„Pirmiausia, tai labai gerai žinoma darykla, kompanija taip pat nepriklausoma nuo didelių aludarystės grupių. „Volfas Engelman“ turi puikų vietinės rinkos supratimą ir platinimo tinklą Lietuvoje. Bendrovė įrodė galinti atlikti rimtą rinkodaros darbą. Diskutuodami apie partnerystę atradome daug bendrų vertybių ir idėjų: renginių organizavimas, tiesioginio ryšio su vartotoju palaikymas ir pas mus yra labai svarbūs elementai, čia vertybės idealiai sutampa“, – po sutarties pasirašymo „Volfas Engelman Studijoje“ kalbėjo Bavarijos princas.

Pasak Luitpold Prinz von Bayern, vokišką aludarystės tradiciją didžiule dalimi lėmė bravorų mokyklos, ypač karaliaus Liudviko II įkurtas alaus fakultetas Veihenštefane, šiuo metu valdomas Miuncheno technikos universiteto. Dauguma technologiją perprasti siekusių užsienio aludarių mokėsi Vokietijoje, bravoro įranga taip pat buvo gaminama šioje šalyje.

Bavarijos princas „Volfas Engelman Studijoje“ / R. Tenio nuotr.

„Vokiškus įrenginius turėjo ir Kaune alų virti pradėjusi „Volfo“ gamykla. „Volfas Engelman“ ir „König Ludwig International“ bravorų šaknys ten pat, alus virtas klasikiniu būdu iš apynių, salyklo ir vandens. Kalbant apie lagero tipo alus, šie ingredientai naudojami daugelyje šalių, o bavariškos ir lietuviškos aludarystės jungtis labai atvira“, – teigia Luitpold Prinz von Bayern.

Pradžioje bus gaminama viena alaus rūšis, o kitas bavariško alaus rūšis Kaune „König Ludwig International“ galbūt pristatys ateityje.

Įteikė alaus pasaulio etaloną

Luitpold Prinz von Bayern vizitas pas Kauno aludarius – išskirtinis. Kaip pažymi „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas, Vokietijos monarchų palikuonio vizitui ir bendradarbiavimo sutarčiai pasirašyti pasirinkta iškilminga data – „Volfas Engelman“ bravoro 170-asis jubiliejus.

„Bavarijos alaus daryklų grupė buvo įkurta 1871 m. Kaltenbergo pilyje. Mūsų bravoras yra ilgiausiai Lietuvoje nepertraukiamai veikianti gamybos įmonė. Todėl mus vienija geriausių aludarystės tradicijų ir ilgametės verslo brandos ryšys. Tačiau jis – ne vienintelis. Bravoro įkūrėjai Rafailas Volfas ir Ferdinandas Engelmanas, prieš atidarydami savo gamyklas, patirties sėmėsi būtent Vokietijoje. Tad mes nuo pat ištakų puoselėjame brandžiausius šio aludarių krašto papročius“, – istorines jungtis brėžia M. Horbačauskas.

Tokius saitus, anot jo, įtvirtino su Bavarijos princu pasirašyta bravorų bendradarbiavimo sutartis. Šiuo dokumentu oficialiai patvirtinta, kad bendrovė gavo Bavarijos monarchų šeimos atstovo pasitikėjimą ir galės virti karališką alų. Bravorui Bavarijos princas taip pat padovanojo Alaus grynumo įstatymo sertifikatą su karališkuoju antspaudu. Svečias į susitikimą atsivežė ir dokumento originalą, kuris trečiadienį eksponuojamas „Volfas Engelman Studijoje“.

Bavarijos bravorai Alaus grynumo įstatymo laikosi jau 500 metų / R. Tenio nuotr.

Grynumo įstatymą, tapusį kokybės etalonu visam alaus pasauliui, išleido Wittelsbachų šeimos, valdančios Bavariją nuo 1180-ųjų, atstovas kunigaikštis Vilhelmas IV. Antspauduotą įstatymo kopiją dabar turi ir „Volfas Engelman“, oficialiai gavę leidimą virti Wittelsbachų šeimos įkurto „König Ludwig Schlossbrauerei Kaltenberg“ bravoro alų.

Vilhelmo IV palikuonio Luitpold Prinz von Bayern teigimu, istoriškai Bavarijos grynumo įstatymas – seniausias galiojantis maisto kontrolės įstatymas.

Papildomas kokybės kontrolės žingsnis

Pasak „Volfas Engelman“ vyriausiojo aludario Petro Sadovskio, iš pradžių pagal susitarimą planuojama gaminti tik kvietinį alų. Tai daryklai nėra didelė naujiena, tik bus įvesta papildoma išorinė kontrolė – gamybos procesą seks ir „König Ludwig International“ aludariai.

„Jau buvo susitikimas su partneriais iš Bavarijos: įvertina mūsų įmonės techninė bazė, procesai, higiena. Sąrašas vietų, kurias inspektavo partneriai, buvo gana ilgas. Tik po to priimtas sprendimas, kad galime tai daryti. Receptas atkeliaus kiek vėliau, dalį reikalavimų jau esu gavęs, bet detaliai recepto kol kas nežinau. Turbūt, dar ne kartą susitiksime su vokiečių aludariu, neabejoju, gali prireikti ir mūsų vizito Vokietijoje, kad įvaldytume visas smulkmenas ir pagamintume identišką alų, nes toks tikslas ir yra“, – paaiškina P. Sadovskis.

Anot jo, kiekvienas kitos gamyklos ir skirtingos rūšies gėrimo receptas yra unikalus. Tuo atžvilgiu tai bus naujas, neįprastas receptas, bet kadangi Kaune jau seniai verdamas kvietinis alus, technologija nebus visiškai nauja, procesą „Volfas Engelman“ aludariai yra perpratę.

„Didžiausias išskirtinumas, turbūt – kad turėsime laikytis Alaus grynumo įstatymo, kuris nustato ypač aukštus reikalavimus žaliavoms ir leidžia gamybai naudoti tik vandenį, salyklą, apynius ir mieles. Aišku, salyklų, mielių gali būti įvairių, tad žaliavų spektras gerokai platesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – sako bravoro vyriausiasis aludaris.

P. Sadovskis / R. Tenio nuotr.

Bendradarbiavimo sutartis – didelių darbų pradžia

M. Horbačauskas priduria, kad partnerystė su Bavarijos bravoru brendo kurį laiką. Daryklos kalbėjosi, diskutavo apie galimybes maždaug pusmetį ir, abiejų pusių džiaugsmui, „Volfas Engelman“ gavo teisę pas save gaminti karališką bavarišką alų ir parduoti jį Lietuvoje.

„Receptas yra nepaprastai saugomas ir įteikiamas tik pasirašius bendradarbiavimo sutartį. Manau, kad jį gausime šiandien, o Lietuvoje išvirto šio alaus bus galima paragauti už kelių mėnesių, galbūt vasaros pirmoje pusėje. Dar reikės iki galo suderinti techninius dalykus, produkto dizainą.

Alaus grynumo įstatymo nuostatas „Volfas Engelman“ didele dalimi jau atitinka. Pirmas vokiečių vizitas ir buvo skirtas nuodugniai daryklos inspekcijai, technologinių procesų, ingredientų patikrinimui. Ne tiek daug reikėjo pakoreguoti. 500 metų senumo Alaus grynumo įstatymas alų virti leido tik iš salyklo, apynių ir vandens – tik vėliau, išradus mikroskopą, suprasta mielių reikšmė“, – kalba „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.

M. Horbačauskas / R. Tenio nuotr.

Jo manymu, šis įstatymas tam tikra prasme sugrąžina prie visiškų aludarystės pagrindų. Širdyje daugelis aludarių gali sakyti verdantys gėrimą pagal grynumo įstatymą, nors visų techninių niuansų ir neišpildo. M. Horbačauskas taip pat intriguoja, kad ši partnerystė yra tik Bavarijos ir Lietuvos aludarių bendradarbiavimo pradžia.

„Bavariškos tradicijos mūsų šalyje ypač vertinamos. Lietuviai noriai lankosi bravoro nuo 2020-ųjų organizuojamame „Oktoberfesto“ festivalyje, renginys kasmet tik auga. Didėja ir susidomėjimas bavariškais papročiais, tad juos puoselėti planuojame ir toliau. Geriausių vokiškų tradicijų pristatymų esame numatę ir daugiau“, – dalijasi planais M. Horbačauskas.

Stovi prie šimtamečių tradicijų ištakų

„Schlossbrauerei Kaltenberg“, kaip pažymi „Volfas Engelman“ – karališkieji Bavarijos alaus namai. Vadovaudamas įmonei Luitpold Prinz von Bayern įsigijo keletą kitų alaus daryklų ir specializuojasi autentiško Bavarijos alaus gamyboje.

Alaus darykla Fiurstenfeldbruke yra pagrindinis logistikos centras, o šiandien ji tapo viena pirmaujančių Vokietijos „Weissbier“ alaus daryklų. Holzkircheno ir Thannhauseno alaus daryklose gaminami vietiniai ir nealkoholiniai gėrimai.

Luitpold Prinz von Bayern antradienį lankėsi Valdovų rūmuose / Organizatorių nuotr.

Beje, Luitpold Prinz von Bayern proproproproprosenelis „kaltas“ dėl visame pasaulyje žinomos auksinio gėrimo fiestos – „Oktoberfesto“. Viskas prasidėjo kaip vestuvių šventė daugiau nei prieš 200 metų, kai 1810 m. spalio 12 d. Bavarijos kronprincas Liudvikas vedė Saksonijos-Hildburghauzeno princesę Teresę. Kronprincas užsimojo surengti šventę visam miestui. Ta proga buvo suorganizuotos žirgų lenktynės, vestuvės švęstos daugybę dienų puotaujant, o per jas išdalyta daugiau nei 350 hektolitrų alaus.

Sulaukus didelės sėkmės, šventė tapo kasmete tradicija – vykdavęs po vasaros darbų, tuometis „Oktoberfestas“ buvo švenčiamas kaip bendruomenės mugė su įvairiais žaidimais, varžybomis ir nepasotinamais alaus ragautojais. Ilgainiui „Oktoberfestas“ tapo bene didžiausia švente pasaulyje, pritraukiančia kelis milijonus lankytojų iš viso Žemės rutulio, kurie susirenka švęsti Bavarijos kultūrą.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA