„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, siekdama išsiaiškinti dėl autorinių teisių į archeologinių radinių rekonstrukcijas jas atkūrusiam asmeniui.
„Dirbu muziejuje, kuriame restauruojame įvairius archeologinius radinius, iškeliame juos į dienos šviesą, pasitelkiant dailę. Kartais rasti daiktai būna tokios prastos būklės, kad juos atkuriant naudojama asmeninė vaizduotė, sukuriant savitą kūrinį su išskirtiniu dizainu. Atkuriame įvairius drabužius, kostiumus, įrankius, interjero detales. Įdomu sužinoti, ar Lietuvos teisėje egzistuoja tam tikros autorinės teisės archeologinio radinio atkūrėjui už jo rekonstravimą?“ – plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytoja.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė
Pagal Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, autorių teisių objektu yra laikomas originalus literatūros, mokslo ir meno kūrinys, kuris yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, nepriklausomai nuo jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.
Paprastai archeologiniai radiniai nėra laikomi autoriniais kūriniais, tačiau 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo įdomų aspektą, kada archeologiniam radiniui po jo rekonstravimo gali būti taikoma intelektinės nuosavybės apsauga.
Šioje byloje buvo iškeltas klausimas dėl rekonstruotų archeologinių drabužių galimybės būti autorių teisių objektu, kuomet ieškovė sukūrė archeologinių kostiumų kolekciją, sujungdama į vieną kostiumą rekonstruotus drabužius, papuošalus, galvos apdangalus ir kt. daiktus, pritaikant medžiagas, raštus bei spalvas savo nuožiūra.
Išnagrinėjęs bylą, teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad apibūdinant konkretų objektą (be kita ko, archeologinį kostiumą) yra vartojamas terminas „rekonstruotas“ ar „atkurtas“, negali savaime lemti jo pripažinimo ar nepripažinimo autorių teisių objektu.
Kiekvienu individualiu atveju turi būti sprendžiama pagal tai, ar objektas atitinka būtinuosius kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus. Išvada, kad archeologiniai kostiumai apskritai negali būti laikomi autorių teisės saugomais kūriniais, vertintina kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsta.
Teismas pažymėjo, kad rekonstruotų archeologinių kostiumų eliminavimas iš autorių teisių objektų neatitinka tiek Europos Sąjungos Teisingumo teismo, tiek Lietuvos teismų praktikos.
Byloje nustatyta, kad nebuvo išlikęs nė vienas archeologinio kostiumo pavyzdys, su kuriuo galima būtų palyginti ieškovės atkurtą archeologinį kostiumą, jį išmatuoti, nustatyti proporcijas, kirpimus ir t.t., o kostiumų komplektacijos, drabužių konstruktyvo sprendimai ir siluetai buvo atkurti naudojant informaciją iš įvairių skirtingų šaltinių.
Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad rekonstruojant archeologinius kostiumus konkrečiu atveju egzistavo plati kūrybinė laisvė, buvo galimas ne vienas atkurto kostiumo variantas, todėl rekonstruoti kostiumai gali būti vertinami kaip atitinkantys kūrybinės veiklos rezultato ir originalumo kriterijus, o autorinių teisių subjektu tokiu atveju yra laikomas asmuo, originaliai rekonstravęs radinius.
Taigi, vertinant ar rekonstruotas daiktas gali būti laikomas kūriniu ATGTĮ atžvilgiu, yra svarbu nustatyti jo originalumą: ar jis nėra standartinis, atkurtas remiantis konkrečiais artefaktais, o išreikštas originaliu būdu – kiek buvo pasitelkta pačio atkūrėjo vaizduotės, kiek galutinį rezultatą lėmė laisvi ir kūrybingi jo pasirinkimai.
Pavyzdžiui, jei daiktas detaliai rekonstruojamas pagal konkretų, turimą archeologinio radinio vaizdą, mechaniškai naudojant jį kaip pavyzdį, taip pat rekonstruojant pagal archeologines žinias, neišeinant už to laikotarpio mokslinių žinių rėmų, proceso eigoje nepriimant kūrybinių sprendimų, tikėtina, kad toks daiktas nebus laikomas originaliu kūriniu teisiniu požiūriu. Ir priešingai, jei rekonstrukcijos procese yra pasitelkiami meniniai sprendimai, originaliai parenkant įvairius spalvų, raštų, medžiagų junginius, sujungiant tai į orginalią visumą, galutinis rezultatas bus laikytinas kūriniu ATGTĮ kontekste.
Skaitytojos atveju yra pravartu prisiminti, kad esant pakankamam pagrindui identifikuoti originalumo kriterijų archeologinėje rekonstrukcijoje, autorinių teisių apsaugos subjektu į šį kūrinį gali būti laikomas jį rekonstravęs asmuo, ko pasekoje jam priklauso ATGTĮ įtvirtintos turtinės ir neturtinės autoriaus teisės.
