Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai visus miško lankytojus skatina saugoti ir neniokoti miško paklotės. Todėl per akciją „Saugom mišką“, trunkančią iki gegužės 15-osios, nebus pamiršti ir keturračių bei kitų transporto priemonių vairuotojai, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime žiniasklaidai.
Per šią akciją aplinkosaugininkai tikrins, ar kertant mišką laikomasi galiojančių terminų, kai draudžiami kirtimai ir medienos ištraukimas (kai po kirtimo mediena išvežama iš miško). Taip pat bus vertinama miškų sanitarinė būklė ir, kaip visada, žiūrima, ar nešiukšlinama, neniokojama miško paklotė.
Lankymosi miške taisyklės nustato, kad motorinėmis transporto priemonėmis, kurioms priklauso ir keturračiai, įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais ir statyti transporto priemones tik tam skirtose vietose, neardant miško paklotės.
Vairuotojai turėtų žinoti, kad važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis bekele per mišką, pelkę, laukus ar paviršinius vandens telkinius draudžiama.
„Žmonės, važinėdami keturračiais neleistinose vietose, kelia grėsmę gražiausiems gamtos kampeliams. Pasitaiko, kad keturračių ar krosinių motociklų vairuotojai nusprendžia pasivažinėti kraštovaizdžio draustiniuose, pažintiniais takais ar kitose saugomose teritorijose, nors tai daryti draudžiama“, – sako Miškų kontrolės departamento patarėja Mažena Osinska.
Pasak M. Osinskos, miškų paklotė ypač suniokojama, kai važinėjamasi po lietaus, nes lieka labai gilios provėžos.
„Važiuojant piliakalniu, žalojamas kultūrinis sluoksnis – jis šlaituose slepiasi labai negiliai. Be to, suardžius velėną formuojasi erozijos židiniai ir kyla grėsmė, kad nuslinks šlaitai“, – teigia Miškų kontrolės departamento patarėja.
Todėl labai svarbu, kad vairuotojai kraštovaizdžio draustiniuose elgtųsi atsakingai ir važinėtų servitutiniais keliais.
Važiavimo keturračiais ir krosiniais motociklais taisykles reglamentuoja Kelių eismo taisyklės – keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis galima važiuoti tais pačiais keliais. Tai reiškia – draudžiama važinėti bekele ir natūralia miško paklote.
Aplinkos apsaugos departamentas ragina nevažiuoti miško paklote, bekele, piliakalniais, upėmis ir upeliais, nes:
1. Niokojama miško paklotė ir piliakalnių šlaitai
2. Slenkant kalno ar piliakalnio šlaitui, žalojamas kultūrinis sluoksnis
3. Suardžius velėną, formuojasi erozijos židiniai
4. Išlaužomi neseniai pasodinti medeliai
5. Naikinama pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinė danga
6. Naikinamos saugomų augalų augavietės
7. Trikdoma laukinė gyvūnija, ypač jauniklių vedimo ir augimo laikotarpiu
8. Važinėjant per upes ir upelius, naikinami žuvų ištekliai
9. Teršiama aplinka
Kur galima važinėtis?
Įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu galima tik keliais.
Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Atsakomybė
Lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų.
Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo 20 iki 50 eurų.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.
Nustačius neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų.
Neteisėtas važiavimas motorinėmis transporto priemonėmis paviršiniuose vandens telkiniuose užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1450 eurų, bus skirta bauda.
