Tikriausiai, daugelio valstybių sostinės neišvengia antrojo pagal didumą šalies miesto „alsavimo į nugarą“, jam mėginant įrodyti savą pranašumą. Ir nors stengiamasi negyventi pagal principą „kuo tvora aukštesnė – tuo kaimynas mielesnis“, sunku išvengti tam tikros priešpriešos.
Apie perspektyvą kurti Lietuvoje dviejų didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – dipolį…
…kalbama kone 30 metų. Ne tik kalbama, – būta ir paskaičiavimų, projektų, ką ir kaip pirmiausia reikėtų miestų „susiliejimo“ linkme nuveikti. Vien konferencijų kiek daug ta tema iki šiol buvo surengta, vizijų pristatymų, diskusijų su pramonininkais bei panašiai. Tik rezultatas lieka „vis neapčiuopiamas“.
Tačiau ne taip seniai, netgi neminint žodžio „dipolis“, bet akcentuojant kauniečių geranoriškumą ir gyventojų dosnumą, vilniečiai buvo kviečiami švęsti Kaune Vilniaus miesto gimtadienį (ne šiemetinį, jubiliejinį, bet ankstesniais metais). Ir šimtai sostinės gyventojų mielai pasinaudojo nemokama kelione į Kauną, kur jų laukė ekskursijos, dovanos bei vietos gyventojų organizuotos šventinės vaišės.
Daugiau šia tema
Pasirodo, visa ta „akcija – atrakcija“ savivaldybėje buvo sumanyta ne vien iš kažkam kilusios spontaniškos meilės vilniečiams, bet ir kaip priemonė pritraukti daugiau turistų į antrąjį pagal didumą šalies miestą. Kiek ilgoje perspektyvoje jų pavyko pritraukti, niekas neskelbė.
Bet kauniečiai vėliau galėjo ir nusivilti, nes kažkaip neteko girdėti apie jiems skirtus, Vilniaus savivaldybės inicijuotus kvietimus sostinėje atšvęsti Kauno gimtadienį. Tiek jau to, kai mums norisi, – patys nuvažiuojam, už savus. Kokią savaitgalio dieną pavaikštom po Vilnių, pasigrožim, aplankom draugus ar muziejų, koncertą, pasidžiaugiam…
Daugeliui kauniečių Vilnius – darbovietė
Anksti ryte iš Kauno geležinkelio stoties link Vilniaus pajudantys traukiniai – visada pilni. Lygiai tokie pat ir grįžta vakare į Kauną. Kiek sostinės įstaigų ar įmonių darbuotojų iš Kauno keliauja kitu transportu (dažnai „kooperuojasi“ į vieną lengvąjį automobilį sėsdami trise, keturiese), sunku pasakyti.
Oficialių duomenų, kiek sostinėje dirba Kauno miesto gyventojų, pajamų mokesčius uždirbdami miestui, kuriame yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, niekur nepavyko aptikti. Vienok akivaizdu, kad įsidarbinti Vilniuje kur kas daugiau šansų nei Kaune, ir tai nuo seno žinoma. O kadangi nuomotis būstą sostinėje brangu, net ir gaunant, pavyzdžiui, ministerijoje ar kokioje IT kompanijoje didesnę algą nei Kaune, tenka į tarnybą Vilniuje važinėti. Arba dirbti nuotoliu, jei darbdavys leidžia.
Naujausiais Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Kaune šių metų kovo 1-ąją fiksuotas nedarbo lygis siekė 9,7 proc. (skaičiuojant nuo visų darbingo amžiaus žmonių), Vilniuje – 8,6 proc.
Kauno rajone, kurio dalį ekonominės plėtros rodiklių miesto savivaldybės įsteigta bei Kauno investicinę aplinką reklamuojanti įstaiga mėgsta savo ataskaitose priskirti miestui, nedarbo lygmuo – 9,5 proc., o visoje Lietuvoje šis rodiklis, prasidedant pavasariui, buvo 9,1 proc.
Pusėje iš visų 60-ies mūsų šalies savivaldybių registruotas nedarbas paskutinįjį žiemos mėnesį mažėjo, 16-oje liko nepakitęs, 14-oje augo. Per vasarį šalyje į Užimtumo tarnybą kreipėsi 19,9 tūkst. bedarbių. „Sodros“ operatyviniais duomenimis, kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 1,44 mln. apdraustų asmenų (0,3 proc. daugiau nei vasario 1-ąją).
Vasarį darbdaviai UT įregistravo 12,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Deja, tai – 20,6 proc. mažiau nei sausį. Pasak Užimtumo tarnybos specialistų, didžiausias vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis vasarį siūlytas bendrosios praktikos gydytojams (2,8 tūkst. Eur), programinės įrangos kūrėjams (2,7 tūkst. Eur), tiekimo ir platinimo paslaugų vadovams (2,5 tūkst. Eur), gydytojams specialistams bei veterinarams (2,4 tūkst. Eur). Mažiausias – matuoklių rodmenų tikrintojams ir apklausų atlikėjams (840 Eur).
Oficialių statistikos duomenų, kaip ir kasmet, dar teks palaukti
Tačiau, anot Registrų centro, šių metų sausio 1-ąją Lietuvoje buvo registruoti 3 mln. 74 tūkst. 747 gyventojai. Pernai jų skaičius padidėjo dėl užsieniečių (ypač – atvykusių iš Ukrainos), pasirinkusių mūsų šalį savo laikina ar nuolatine gyvenamąja vieta.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog Statistikos departamentas gyventojus savivaldybėse skaičiuoja pagal kitokią metodiką, ir paprastai skaičiai būna mažesni nei skelbiami Registrų centro.
Bet per praėjusius 30 metų daugiau nei 100 tūkst. kauniečių iš visų statistikų pradingo, nors 1994-aisiais jų mieste gyveno daugiau nei 430 tūkst. Pažymėtina, jog ir tuo metu buvo deklaruojamas siekis Vilnių pralenkti gyventojų skaičiumi ir, žinoma, gerokai lenkti visų kauniečių pastangomis kuriama miesto gerove. Deja…
2008-aisiais žurnalui „Veidas“ Sigitas Tamkevičius (Kauno arkivyskupas metropolitas) sakė: „Manau, daug kas Kaune, į kurį aš atvykau labai seniai, būdamas penkiolikos metų, kai stojau į Kunigų seminariją, priklauso nuo mūsų mentaliteto. Bet ne visada reikia kritikuoti: o ką, ar tik kitas dėl to kaltas? Aišku, daug kas priklauso nuo valdžios, bet juk ją renka savi žmonės, ne kokie atklydėliai ar marsiečiai.“
Marsiečiai – ne marsiečiai, bet mūsų, kauniečių, po truputį daugėja. Registrų centras šių metų sausio 1-ąją fiksavo tokius gyventojų skaičius: Kauno mieste – 319 790 (iš jų 90 417 – 60-mečių bei vyresnių), Kauno rajone – 111 355 (23 917 vyresnių). O prieš metus (minimo centro duomenimis) antrajame pagal didumą Lietuvos mieste sausio 1-ąją gyveno 313 503, Kauno rajone – 105 032 gyventojai.
Didžiausiame šalies mieste – Vilniuje – 2023 m. sausio 1-ąją buvo registruoti iš viso 625 349 gyventojai. Deja, ir kai kuriais rodikliais Kaunui nesiseka (santykinai) susilyginti su Vilniumi. Per praėjusius metus Kauno mieste registruoti 2875 gimimai ir net 4382 mirtys, kai tuo pat metu sostinėje – 9999 gimimai bei 6908 mirčių.
Dvigubai už Vilnių gyventojų skaičiumi mažesniame Kaune – dažnesnės (santykinai) susituokusių porų skyrybos. Pernai tokių būta 1021, o santuokų per 2022-uosius registruota 1889. Vilniuje per praėjusius metus oficialiai išsiskyrė 1954 poros, bet savo vestuves atšoko (santuokas registravo) 5693 naujos sutuoktinių poros.
Užtat mes jau turime stadioną, o Vilnius – ne. Turime ir saugome tą keliasdešimt milijonų eurų kainavusią vertybę – kad prastu oru futbolininkai stadiono nesugadintų, siunčiame juos treniruotis į Marijampolę…
