Išdaužyti automobilio stiklai, pradurtos padangos, grasinamieji laiškai. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip kauniečiai kovoja dėl vietos savo transporto priemonei prie daugiabučio. Savivaldybės atstovai gyventojams siūlo vieną išeitį, tačiau ji ne visada gelbėja.
Daugumos Kauno daugiabučių kiemai maži, visų gyventojų automobiliai juose netelpa.
Kovojant dėl vietos skrieja akmenys, pjaustomos padangos. Šiais metais pareigūnai jau užfiksavo 16 vandalizmo atvejų, tačiau ne paslaptis, kad jų yra gerokai daugiau, nes nukentėjusieji apie išpuolius dažniausiai net nepraneša.
Gyventojai papasakojo apie ypač keistus automobilių niokojimo būdus, o daugiabučių bendrijų pirmininkai atskleidė, kokių gudrybių imasi, kad vietų mašinoms būtų daugiau.
Po įvykio įsirengė kamerą
Kaunietis Ignas Remeikis su tėvais gyvena Partizanų gatvės 170-ajame daugiabutyje. Turi po automobilį, juos laiko čia pat kieme prie savo laiptinės arba kur nors netoli.
Vasario 3-osios naktį Igno tėvas Romas Remeikis pastebėjo, kad išdaužti jo automobilio „Škoda“ priekinis ir galinis stiklai. Buvo vėlu, bet vyras nufotografavo, kaip apniokotas automobilis atrodo ir parašė pareiškimą policijai.
Kitą dieną po nemalonaus įvykio R. Remeikis įsistatė naujus automobilio stiklus, jie kainavo daugiau kaip 300 eurų. Taip pat prie buto lango įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą – kad matytų, kas dedasi kieme.
Langų daužytojas grįžo
Tėvas ir sūnus dėl savo turto baiminosi ne veltui. Vėlų tos pačios dienos vakarą R. Remeikio automobilio langai vėl buvo išdaužti, nors mašina stovėjo jau kitoje vietoje.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą paaiškėjo, kad iš už namo išniręs apie 165 centimetrų ūgio vyras išdaužė „Škodos“ galinį stiklą ir nuėjo.
„Po 10 minučių jis sugrįžo ir pabandė iškulti priekinį mašinos stiklą. Iš pradžių tai nepavyko, mestu akmeniu tik apgadino variklio dangtį, bet paskui stiklą vis dėlto suskaldė ir pabėgo“, – pasakojo I. Remeikis.
Šeima vėl patyrė daugiau kaip 300 eurų nuostolį.
Po šių įvykių R. ir I. Remeikiai savo automobilius laiko netoliese esančioje mokamoje stovėjimo aikštelėje. Tai jiems kainuoja po 50 eurų per mėnesį.
Nukentėjo dar du kaimynai
Tačiau naktiniai išpuoliai nesibaigė. Tos pačios savaitės sekmadienio vakare toje vietoje, kur automobilį palikdavo R. Remeikis, kaimynas pastatė savo „BMW“. Naktį buvo išdaužtas ir šio automobilio priekinis stiklas, o į automobilio vidų įmesta grožinės literatūros knyga.
Tada daugiabučio gyventojai nusprendė stebėti, kas atsitiks ateinančią naktį, tačiau vandalo nesulaukė.
O štai vasario 8-osios naktį vėl buvo sudaužytas kito kaimyno automobilio „Škoda“ stiklas.
I. Remeikis sakė, kad vaizdo įrašuose matyti vis tas pats žmogus su gobtuvu.
Stiklus jis daužo atsineštais akmenimis, kuriuos prie automobilio ir numeta.
„Dėl šių įvykių kvietėme policijos pareigūnus. Jie surinko stiklų šukes, akmenis, paėmė vaizdo įrašus, bet žmogaus veido juose nematyti. Pareigūnai žadėjo, kad padarys viską, ką gali, bet nežinia, ar piktadarį ras“, – kalbėjo I. Remeikis.
Sklypo formavimas nepadės?
R. ir I. Remeikiai pasakojo, kad iš pradžių pamanė, jog kas nors iš kaimynų niokoja jų šeimos automobilį. Svarstė, gal taip dėl vietų automobiliui, kurių trūksta, kovoja kaimynai.
„Ne vienus metus buvau mūsų 100 butų namo bendrijos pirmininkas. Kiemas gana erdvus, bet vis tiek trečdalis automobilių jame netelpa. Svarstėme, ar verta formuoti sklypą. Kai suskaičiavome, kad vietų automobiliams vis tiek trūks, darbų nesiėmėme“, – pasakojo R. Remeikis.
Dalis šio namo gyventojų automobilius palieka prie Partizanų gatvės. Stovėjimas čia dar neapmokestintas. Kai kurie mašinas stato prie greta esančios automobilių plovyklos. Jos savininkai tam neprieštarauja, tik prašo mašinas pasiimti anksti ryte.
Subadė dvi padangas
Nuo automobilių niokotojų kenčia ir Partizanų gatvės 206-ojo daugiabučio gyventojas Andrius. Vyras šiame name turi butą, kurį nuomoja.
Pernai bute gyveno pora. Automobilį statydavo prie laiptinės, kurioje gyveno. Tačiau kartą rado pradurtas dvi padangas.
„Niekas neparašė perspėjimo raštelio, kad gal žmonės buvo užėmę kieno nors vietą. Bet nemanau, kad dėl to reikėtų niokoti turtą, juk automobilis stovėdavo prie laiptinės, kurioje yra nuomojamas butas“, – skundėsi Andrius.
Kai situacija pasikartojo, vėl padangas pasikeitę nuomininkai automobilį palikdavo mokamoje automobilių aikštelėje.
Akmuo – lyg įspėjimas
Šiemet Andriaus butą nuomojasi vaikinas ir mergina, jie kiekvienas turi po automobilį. Iš pradžių buvo išdaužtas galinis merginos automobilio stiklas, vėliau išdaužtas ir vaikino mašinos stiklas.
„Prie nuomininko automobilio tarsi įspėjimas buvo paliktas ir akmuo. Abu šie nuomininkai mašinas taip pat statė prie laiptinės, svetimų vietų neužimdavo“, – tikino Andrius.
Vyras ieškojo, gal kas matė, kas niokoja automobilius, bet išsiaiškinti nieko taip ir nepavyko. Dabar buto nuomotojas su namo gyventojais svarsto, ar nereikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kamerų, kad būtų galima matyti kiemą.
Sudarė net kiemo planą
Vietų automobiliams kieme problemą kauniečiai sprendžia skirtingai. Partizanų gatvės 206-ojo daugiabučio gyventojai yra susiformavę sklypą, laiptinėse pakabinta informacija, kiek gyventojai turi vietų automobiliams ir kur jie gali stovėti.
Namo bendrijos pirmininkė Lilija Mejerienė sakė, kad tokios tvarkos panoro patys gyventojai.
„Name yra 5 laiptinės, 90 butų. Vienos laiptinės gyventojai turi 10, kitos 8 ar 6 vietas automobiliams. Senutėms, kurios mašinų neturi, tų vietų ir nereikia. Bet kartais kyla konfliktų, senieji gyventojai nori, kad prie jų namų automobilius laikytų, pavyzdžiui, anūkai, kurie gyvena kitur. Tada su kaimynais turime įrodinėti, kad šie tokios teisės neturi. Taip pat kartais mašinas palieka ir kitų namų gyventojai, nes apsitverti savo sklypo negalime, kiemas pravažiuojamas“, – kalbėjo bendrijos pirmininkė.
Apie tai, kad vieno buto nuomininkų automobiliai vis suniokojami, L. Mejerienė sakė žinanti.
„Gal kai kurie žmonės ir pyksta, kad mašinas laiko nuomininkai, o vietos nuolatiniams gyventojams nėra. Bet šiuo atveju automobiliai laikomi jiems skirtose vietose.
Tikriausiai yra kitaip. Viename bute gyvena nestabilios psichikos žmogus. Niekas nieko jam padaryti ar pasakyti negali. Manome, kad reikia įrengti vaizdo stebėjimo kameras, tada matysime, kas automobilius niokoja“, – svarstė L. Mejerienė.
Viešnagė baigėsi liūdnai
Su kova dėl vietos automobiliui susidūrė ir Žilvinas Sadauskas. Jis daug metų gyveno Partizanų gatvės 208A daugiabutyje.
„Butą šiame name turi tėvai, su jais gyvenau, kol mokiausi Kaune, o kai pradėjau dirbti, išsikrausčiau į Vilnių“, – pasakojo vyras.
Ž. Sadauskas sakė, kad Partizanų gatvės gale prie daugelio daugiabučių kiemai yra pereinami, siauri, užsitverti jų neįmanoma, todėl kovos dėl vietų automobiliams vyksta ne vienus metus.
„Sudėtingiausia susitarti su pagyvenusiais žmonėmis, kurie savo mašinas kelis dešimtmečius stato toje pat vietoje ir mano, kad jiems ši vieta priklauso. Kai išvažiuoja, numeta padangą ar pastato taburetę, kad niekas tos erdvės neužimtų“, – pasakojo vyras.
Pensininkai per langus stebi, kas automobilius palieka prie namų ir tuoj kelia vėją, jei atvyksta svetimas žmogus.
„Kartą atvykęs aplankyti tėvų kaipmat gavau barti, kad automobilį palikau prie namo, kuriame negyvenu. Teko aiškintis, kas aš toks ir ko atvykau. Kitą kartą jau turėjau kitą automobilį. Po viešnagės pavažiavęs kelis šimtus metrų supratau, kad kažkas negerai. Peiliu buvo pradurtos trys padangos. Dabar statyti savo mašiną prie tėvų namo vengiu, ją palieku prie gatvės“, – atviravo Ž. Sadauskas.
Kartais padeda gudrybės
Net 10-ies daugiabučių savininkų bendrijoms Eigulių seniūnijoje, Geležinio Vilko ir P. Lukšio gatvėse vadovaujantis pirmininkas Konstantinas Vengalis sakė, kad yra gyvenęs V. Krėvės prospekte, greta Partizanų gatvės galo.
„Ten namai seni, kiemai ankšti, todėl problemų dėl automobilių vietų tikrai yra. Daugiabučiai, kurių bendrijoms vadovauju dabar, yra kiek naujesni, kiemai šiek tiek erdvesni, bet visi automobiliai taip pat netelpa. Gerai, kad dalis gyventojų juos gali palikti gatvių pakraščiuose. Tai ir gelbėja“, – pasakojo K. Vengalis.
Bendrijos pirmininkas neslėpė, kad verta susiformuoti sklypus prie daugiabučių.
„Kartais beformuojant sklypą pavyksta išsinuomoti ir savivaldybei priklausantį prie kaimyninio namo esantį žemės plotą. Tokiu būdu pavyksta turėti didesnį kiemą ir daugiau vietų automobiliams. Yra buvęs atvejis, kai vieno namo gyventojai daug metų savo automobilius statė savivaldybės žemės lopinyje, bet kito daugiabučio gyventojai susiformavo sklypą ir išsinuomojo ir tą aikštelę, kuri buvo arčiau kito namo. Taip namo gyventojams, kurie sklypo nespėjo susiformuoti, liko mažesnis kiemas“, – prisiminė K. Vengalis.
Vis dėlto dažnai prie namo ir suformavus sklypą vietų automobiliams stinga.
„Žmonės tariasi, kaip elgtis. Neseniai baigėme atnaujinti Geležinio Vilko 19, 19A, 21 ir 21A namus. Formuosime vieną bendrą sklypą. Automobilių neturintys žmonės žada, kad savo vietas užleis kaimynams. Ar taip bus, matysime. Bet į šį kiemą bent jau negalės patekti ir vietas užimti svetimi žmonės“, – kalbėjo K. Vengalis.
Šiemet jau užregistruota 16 įvykių
Rūta Stružeckytė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji specialistė:
„Nuo 2023 metų pradžios iki vasario 14 dienos Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 16 pranešimų apie automobilius, apgadintus iš chuliganiškų paskatų.
Buvo subraižytas automobilio kėbulas, automobiliai aplieti dažais ar kitokiomis medžiagomis, išdaužti langų stiklai, pradurtos padangos ar nulaužtas veidrodėlis.
Nukentėję asmenys kreipiasi į policiją, kad būtų užfiksuotas įvykis dėl draudimo kompensacijos, pradėta administracinė teisena arba ikiteisminis tyrimas.
Pasitaiko atvejų, kai nukentėję asmenys nusprendžia nutraukti tyrimą, nes žala nedidelė, ją kompensuoja draudimas.
Kai nėra įtariamųjų, rasti ir nubausti asmenis, kurie apgadino vairuotojų turtą sudėtinga.
Jeigu padaryta turtinė žala neviršija 150 eurų, automobilį apgadinusiam asmeniui gresia administracinė atsakomybė ir bauda nuo 50 iki 750 eurų. Jeigu padaryta turtinė žala viršija 150 eurų, automobilį apgadinusiam asmeniui gresia baudžiamoji atsakomybė.
Asmenis, kurių turtas buvo apgadintas, pirmiausia raginame kreiptis į policiją, užfiksuoti įvykį, patikrinti galimas vaizdo stebėjimo kameras ir susisiekti su draudimo bendrove.“
Gali pasinaudoti savivaldybės programa
Gintaras Gatulis, Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas:
„Nuo 2023 metų sausio iki vasario vidurio užregistravome 266 pranešimus apie transporto priemonių statymą ant šaligatvių, vejos ir pėsčiųjų takų, esančių šalia daugiabučių gyvenamųjų namų.
Pagal gautus pranešimus mūsų specialistai atlieka patikrinimus dėl transporto priemonių statymo daugiabučių kiemuose pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Nustačius pažeidimus, transporto priemonių vairuotojams taikoma administracinė atsakomybė.
Daugiabučių gyventojai gali pasinaudoti savivaldybės programa „Svajonių kiemas“. Joje dalyvaujantys kauniečiai gali susiformuoti sklypus prie namų, susitvarkyti kiemus, susikurti daugiau vietų automobiliams. Už dalį šių darbų sumoka savivaldybė.
Šiais metais programa bus tobulinama ir taps dar patrauklesnė gyventojams.“
Daugiau naujienų skaitykite čia.
