Tie kauniečiai, kurie dar nespėjo (ar neturėjo galimybių) susipažinti su Kauno miesto pasididžiavimu – Ąžuolyno pašonėje pernai atidarytu naujuoju Dariaus ir Girėno stadionu – galės nors trumpam prie jo „prisiliesti“ žiemai baigiantis. Tiksliau – susipažinti su dalimi šio stadiono (Perkūno al. 5) patalpų, kuriose tris dienas – vasario 28-ą, kovo 1-ą bei 2-ą dienomis kauniečiai rinkėjai galės iš anksto balsuoti, tiesiogiai rinkdami ketverių metų kadencijai naują (seną?) miesto merą bei savivaldybės tarybos narius.
Centriniuose miesto valdžios rūmuose Laisvės alėjoje taip pat bus galimybė balsuoti iš anksto. Na, o kovo 5-ąją, įstatymu nustatytą savivaldybių tarybų bei merų rinkimų dieną, Kaune balsuotojams duris atvers netoli šimto rinkimų apylinkių (dauguma – savivaldybės ar valstybinių įstaigų patalpose). Visos apylinkės per savivaldos rinkimus priklauso vienai – 15-ajai Kauno miesto rinkimų apygardai. Tačiau pažymėtina, jog Seimo rinkimų atveju Kaune įkurdinamos 7 mažosios rinkimų apygardos.
Vyriausioji rinkimų komisija nurodo Kaune esant 89 rinkimų apylinkes
Šią savaitę apylinkių komisijų nariai pradėjo dalinti informacinius pranešimus rinkimų sąrašuose esantiems asmenims, lankydamiesi jų deklaruotose gyvenamosiose vietose. Ir portalą „Kas vyksta Kaune“ jau pasiekė kai kurių dalintojų atsiliepimai, su kokiais sunkumais susiduriama, norint informuoti rinkėjus apie kandidatus į miesto merus. O taip pat – pranešti, kokiais adresais įsikūrusios konkrečios rinkimų apylinkės (kur reikėtų vienos ar kitos gatvės gyventojams ateiti kovo 5-ąją ir pabalsuoti).
Kaip anksčiau, taip ir šių rinkimų išvakarėse, tokie asmens duomenų nenurodantys (nevardiniai) pranešimai, neradus namuose adresatų, gali būti sumetami į laiškų dėžutes. Tačiau bėda, jog, pavyzdžiui, kaip žurnalistei aiškino viena prisistatyti nenorėjusi pašnekovė, neretai būna sudėtinga tas dėžutes pasiekti. Kadangi laiptinės, kur jos yra, dažniausiai užrakintos. Moters teigimu, taip yra daugybėje namų. O prisiderinti prie paštininko nepavyksta, nes žmonės dabar prenumeruoja mažai spaudos ir laiškus vieni kitiems retai siunčia.
Iki šiol nemažą vadovavimo rinkimų padaliniui patirtį sukaupusi didžiosios (15) Kauno rinkimų apygardos pirmininkė Audronė Bendokienė žurnalistei paaiškino, kad radus užrakintas laiptinės, kurioje yra laiškų dėžutės, duris, nereikia prie jų laukti paštininko. Pakanka palūkėti, kol kas nors iš gyventojų duris atrakins iš namų išeidamas ar į juos pargrįžęs, ir nebus sunku išdalinti rinkėjams skirtą informacinę medžiagą.
Kvietimai balsuoti – taip pat nuasmeninti, be rinkėjų vardų bei pavardžių. Jie vienam butui ar individualiam namui išrašomi pagal būstuose deklaruotų, teisę balsuoti turinčių asmenų skaičių. VRK duomenimis, šįsyk Kauno miesto apygardos sąrašuose jų iš viso 247 638. O kadangi, A. Bendokienės teigimu, praktiškai prieš kiekvienus rinkimus visos rinkimų apylinkės koreguojamos, tai gavus pranešimą, rinkėjui pravartu pasidomėti, ar nepasikeitė adresas, kur rinkėjas bus laukiamas kovo 5-ąją, rinkimų dieną.
Kas dar svarbu?
Nežinau, kiek teisybės yra pasakyme, kad „rinkimų sėkmė labiau priklauso ne nuo tų, kas balsuoja, kiek nuo tų, kas balsus skaičiuoja“. Nesu niekada dirbusi jokioje rinkimų komisijoje ir su vadinamais jų užkulisiais neturėjau progų susipažinti. Tačiau iš žurnalistinės praktikos žinau, jog skundų dėl užkulisinės kai kurių rinkimų organizatorių, vykdytojų ar stebėtojų iš šalies veiklos pasitaiko. Neretai jų būna po rinkėjui suteikiamos galimybės balsuoti namuose ar globos, gydymo įstaigoje.
Atseit, tokiu atveju, tarkim, koks medikas ar socialinis darbuotojas, pagaliau, rinkimų komisijos narys gali bakstelti pirštu, kur balsuojant reikia „padėti varnelę“. Ir tuomet sunkiai dėl ligos ar senyvo amžiaus „politikose bei demokratijoje“ susigaudantis žmogus paklusniai pabalsuoja „kaip reikia“. Tarp kitko, balsuoti namuose, iš anksto tokį pageidavimą išreiškę rinkimų komisijai, gali asmenys, kuriems daugiau nei 70 metų.
O pamenu, prieš keliolika metų esu rašiusi apie miesto ligoninės skyriuje, kur gydyti sunkiai sergantys žmonės, paklusniai pabalsavusius net kelių palatų ligonius už vienai Kaune nepopuliariai partijai priklaususios medicinos sesers „rekomenduotą“ kandidatą. Kai su keliais taip pabalsavusiais vėliau kalbėjausi (apie balsavimo procesą redakcijai pranešė ligonių artimieji), žmonės netgi dėkojo sesutei, kad ši padėjo jiems atlikti pilietinę pareigą.
Dabar tikrai bent ligoninėje vargu ar kam pavyktų atlikti kokį panašų nedidelį žurnalistinį tyrimą, net neklausinėjant, už ką pabalsuota. Ligonių ramybės trikdyti nevalia. Gal tik oficialus, rinkimams deleguotas stebėtojas galėtų pasiaiškinti, ar viskas sklandžiai bei skaidriai vyksta per „išvažiuojamuosius“ rinkimus. Bet iš kur tiek stebėtojų rasis, jei kai kam iš partijų vos pavyko kandidatų sąrašus sudaryti, o kai kam sąrašams pavardžių pritrūko?
Tačiau telefonu užduotas žurnalistės klausimas apie rinkimų sėkmės priklausomybę nuo balsų skaičiuotojų, kaip supratau, tikrai nepatiko apygardos komisijos pirmininkei. Ji priminė, jog pas rinkėjus po vieną komisijos nariai nevaikšto. Juolab, kad teisę eiti kartu turi ir rinkimų stebėtojai. O kiek jų bus, priklauso nuo stebėtojus deleguojančių partijų.
Lietuvoje dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose registruota 2 mln. 385 311 rinkėjų
Ir tik po rinkimų, kai bus susumuoti visi rodikliai bei žinomi rinkimų rezultatai, paaiškės, kiek žmonių nėra nusivylę savivalda ir realiai dalyvavo ją renkant. Rinkimų apygardų komisijose darbuojasi 699 nariai. Rinkimai Lietuvoje vyks 13 818-oje apylinkių. Bus šimtai stebėtojų bei atstovų rinkimams. Pastarųjų Kauno apygardoje – 14 (tiek pat – ir rinkimų komisijos narių).
Pagal nuo 2022-ųjų galiojančią naują Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo redakciją, atstovai rinkimams yra tie, kurie gavo partijų, rinkimų komitetų, išsikėlusių kandidatais asmenų įgaliojimus atstovauti rinkimų komisijose. Atstovo rinkimams įgaliojimai pasibaigia praėjus 20 dienų po rinkimų rezultatų paskelbimo.
Įstatyme taip pat paaiškinta, jog Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų politinės kampanijos metu savo interneto svetainėje skelbti minėtų atstovų duomenis. Ne tik vardą, pavardę bei subjektą, kuris pasiūlė atstovą rinkimams, bet ir elektroninio pašto adresą bei telefono numerį. Beje, pastarieji du atributai nenurodomi ir ties Kauno miesto rinkimų apygardos komisijos narių pavardėmis. VRK puslapyje nurodytas, kaip išsiaiškinta šį penktadienį, tik komisijos pirmininkės telefono numeris.
Miesto apygardos komisiją sudaro įvairių partijų, o taip pat Lietuvos teisininkų draugijos, šalies teisingumo ministro bei Kauno miesto savivaldybės administratoriaus pasiūlyti atstovai. Rinkimus finansuoja Vyriausybė, dalį jų organizavimui reikalingų lėšų skiria ir savivaldybės.
Kauno miesto savivaldybė kovo 5-ąją vyksiantiems rinkimams savojo biudžeto eilutėje numatė 50 tūkst. eurų (balsavimo kabinų įrengimui, transportui, kompiuterinei įrangai). Kiek bus šių lėšų panaudota, paaiškės tik po savivaldybės tarybos ir mero rinkimų.
