Naujausias „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas savivaldybių skaidrumo tyrimas rodo, kad per beveik dešimtmetį savivaldybių bendras skaidrumo lygis išaugo pusantro karto. 2022 m. savivaldybės surinko 85 balus iš 100, 2018 m. – 69 balus, 2014 m. – 56 balus. Vis dėlto, Kauno miesto savivaldybė su 65 balais rikiuojasi sąrašo pabaigoje.
Kaip nurodoma TILS pranešime, 2022 m. dvi iš penkių savivaldybių (23) surinko 90 balų ir daugiau – prieš ketverius metus tokių savivaldybių išvis tebuvo dvi. Savivaldybės pradėjo skelbti daugiau informacijos apie savo darbuotojus, politikų ir administracijų vadovų interesus. Taip pat – viešųjų pirkimų planus, konkursus laimėjusias įmones bei jų teikiamas paslaugas, savivaldybių įmones ir įstaigas.
Daugiausiai apie savo veiklą viešina Panevėžio miesto (99 balai), Alytaus (97 balai), Molėtų (97 balai), Kaišiadorių (97 balai), Šiaulių (97 balai), Prienų (96 balai) rajonų, Visagino (96 balai), Vilniaus miesto (96 balai) savivaldybės. Mažiausiai – Rokiškio (67 balai), Šalčininkų (67 balai) rajonų ir Kauno miesto (65 balai, 2018 m. – 67 balai) savivaldybės.
Beveik visos savivaldybės (57) skelbia apie galimybes gyventojams dalyvauti sprendimų priėmime. Sprendimus dėl gyventojų pateiktų pasiūlymų viešai skelbia pusė savivaldybių (34).
Savivaldybės teikia mažiau informacijos apie tarybos veiklą nei prieš ketverius metus (89 balai, lyginant su 95 balais 2018 m.). Kas šešta savivaldybė (9) neviešina individualių tarybos narių balsavimų svarstomais klausimais.
Pirmą kartą nuo vertinimo pradžios visos savivaldybės viešina informaciją apie savo valdomas įmones ir įstaigas. Vis tik, dvi iš penkių savivaldybių (25) nenurodo, kodėl konkrečius asmenis skyrė į savivaldybės valdomų įmonių valdybas.
Tik trečdalis savivaldybių (17) finansines ataskaitas pateikia taip, kad jose veiktų kompiuterinė paieškos sistema, leidžianti analizuoti dokumentus ir ieškoti duomenų pagal raktinius žodžius (2018 m. – 9). Šeštadalis savivaldybių (11) neskelbia savo korupcijos prevencijos programų bei jų įgyvendinimo planų.
Kauno miesto savivaldybė mažiausiai balų surinko gyventojų dalyvavimo sprendimų priėmime (25) ir informacijos apie darbuotojus (38) skiltyse. Savivaldybė blizga išsamumu apie tarybos veiklą (100), gana daug informacijos pateikiama apie finansus (83) ir viešuosius pirkimus (83).
Skaidrumo reitingas Kaune galbūt pagerėtų jeigu savivaldybė pradėtų išsamiau pildyti darbotvarkes. Žurnalistai ne kartą ragino pateikti daugiau duomenų apie darbinį mero, vicemerų, administracijos vadovų užimtumą, tačiau situacija nepasikeitė.
„Šis vertinimas – tai antikorupcinės higienos pratimas. Džiugu, jog vis daugiau savivaldybių pradeda veikti skaidriau bei išbando geruosius pavyzdžius savo veikloje, tokius kaip dalyvaujamieji biudžetai. Vis dėlto, labai norėčiau, kad savivaldybių lyderiai užsibrėžtų aiškius antikorupcinius tikslus ir imtųsi dar drąsesnių pokyčių, kadangi savivaldybės, deja, vis dar išlieka vienomis korumpuočiausių institucijų Lietuvoje“, – pranešime cituojama TILS laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė.
Tyrime vertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Jų svetainėse žiūrėta, kiek informacijos teikiama apie darbuotojus, tarybos veiklą, antikorupcines priemones, savivaldybių įmones ir paslaugas, biudžetą, viešuosius pirkimus ir gyventojų galimybes dalyvauti sprendimų priėmime. Analizuota, ar savivaldybės skelbia ne tik privalomą viešinti, bet ir papildomą informaciją apie savo veiklą.
Savivaldybių interneto svetainių analizę TILS atliko 2022 m. spalio – 2023 m. sausio mėn. Vertinimo rezultatai buvo siunčiami visoms savivaldybėms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą. Šia galimybe pasinaudojo 56 savivaldybės. Iniciatyvos metu bendras savivaldybių rezultatas pagerėjo 12 balų (nuo 73 iki 85).
Kauno savivaldybės išsamų skaidrumo vertinimą galima rasti čia, vertinimo metodologija skelbiama čia. Vertinimo metodologija kurta pagal „Transparency International“ Portugalijos ir Slovakijos skyrių savivaldos skaidrumo tyrimus.
Ši iniciatyva yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
