Nors Ukrainoje prasidėjus didelio masto karinei invazijai ir Lietuvon plūstelėjus pabėgėliams deklaruojamas požiūris į pirotechniką pasidarė dar kritiškesnis, gerą atmintį turintys kauniečiai nepamiršo miesto pažado. 2022-ųjų sutikimui ruošti įspūdingi fejerverkai buvo atšaukti – kur Kaunas juos panaudojo, o gal pramoginiai sprogmenys už keliolika tūkstančių tebedūla rūsyje?
„Kur tie žadėti pernai metų fejerverkai dingo? Atšaukė dėl rūko, žadėjo, bus panaudoti, bet ir „Kaunas 2022“ baigėsi be jų, ir šiaip nebuvo labai daug šaudoma per metus. Tai iš solidarumo, tai iš aplinkosaugos pusės, dabar vėl naujiems metams projekcijos, o tai kur išgaravo fejerverkai?“ – 2023-iųjų išvakarėse teiravosi skaitytoja, nebuvusi vienintelė, kuri prisiminė metų senumo pažadą.
Sutinkant 2022-uosius Kaunas planavo gyventojus nudžiuginti fejerverkais septyniose miesto vietose, tačiau atslinkus ūkanotam ir lietingam gruodžio 31-osios vakarui, savivaldybė pranešė, kad fejerverkus nuspręsta atšaukti. Tąkart paaiškinta, jog nupirkta pirotechnika saugiai išlauks tinkamo laiko, kuomet padangėje kauniečiai galės pasigrožėti griausmingu fejerverku.
Pasirodo, pernai surastas ne vienas palankus momentas lyžtelėti orą liepsnomis, nors apskritai entuziazmas švęsti griausmingai po vasario 24-osios reikšmingai sumenko. Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė naujienų portalui pateiktame komentare informavo, kad Naujiesiems metams ruošti fejerverkai buvo panaudoti 2022-ųjų Dainų šventei, Joninėms ir Aviacijos šventei.
Dalimis išskaidyti fejerverkai, kuriais aprūpino UAB „Blikas“ ir UAB „Pirotechnikos gaminiai“, iš viso kainavo 16 093 Eur. Jeigu tiksliau, pastaroji įmonė turėjo atlikti du, o pirmoji – penkis ne trumpesnius kaip 3 minučių fejerverkus. Tai buvo numatyta su Kauno kultūros centru sudarytose viešųjų pirkimų sutartyse, pagal kurias nenugalimos jėgos atveju įsipareigojimų terminai būtų pratęsti.
Pirštą ant naujamečio saliuto mygtuko jau kone laikiusi Kauno savivaldybė 2021-ųjų gruodį kvietė kauniečius susilaikyti nuo asmeninių iniciatyvų, tačiau neatsisakė planų, kuriuos galiausiai sujaukė oras. 2022-iesiems įpusėjus, neparlamentinė Žaliųjų partija ragino Lietuvos miestus pasirašyti memorandumą, kuriuo savivaldybės įsipareigotų renginiuose nebenaudoti fejerverkų ir ribojimą apibrėžtų miesto lygio dokumentuose.
Daugiau šia tema
A. Augonė tuomet žiniasklaidai sakė, kad miesto organizuojamuose renginiuose pirotechnikos gaminiai nenaudojami ir Ukrainoje vykstant karui to neketinama daryti: „Mūsų pareiga – suteikti saugų ir kiek įmanoma komfortiškesnį prieglobstį, visapusiškai pasirūpinti Ukrainos gyventojais. Rami aplinka ir psichologinė pagalba ne išimtis.“
Kaip trijose praėjusios vasaros šventėse sugebėta panaudoti naujametį fejerverką nenaudojant pirotechnikos, lieka mįslė, kurios įminti trumpas savivaldybės komentaras neleidžia. O 2023-ųjų sutikimui Rotušės aikštėje Kaunas pasirinko ramų kursą su lazerinėmis projekcijomis – nepaisant to, daug kauniečių mušant vidurnaktį pagal seną įprotį žiebė dagtis.
Anot aplinkosaugininkų, į fejerverkus pažiūrėti gražu, bet jie daro nemažai žalos, nuo oro taršos iki gąsdinamų gyvūnų. Doc. dr. Vaidos Šerevičienės teigimu, sprogimo metu išsiskiria kietosios dalelės, spalvą suteikiančių metalų junginiai, azoto, sieros oksidai ir kitos kenksmingos medžiagos, po gyventojų sprogdinimų kiemuose lieka šiukšlės.
