Šiais metais suplanuota didelė bendrovės Lietuvos oro uostų (LTOU) valdomų Vilniaus ir Kauno oro uostų infrastruktūros plėtra, kainuosianti keliasdešimt milijonų eurų. Delfi apžvelgia pagrindinius projektus.
Netrukus prasidės naujo terminalo statybos
Pastaraisiais metais daug dėmesio skirta Vilniaus oro uosto pajėgumams didinti – atnaujinama ir plečiama jo infrastruktūra. 2022 m. pradžioje Vilniaus oro uoste baigtas 36 mln. eurų kainavęs aerodromo atnaujinimas, sudarytos sąlygos priimti didesnius orlaivius.
„2022 m. sausį oficialiai baigėme didžiausią šalies aviacijos istorijoje Vilniaus oro uosto aerodromo atnaujinimo projektą, kuris truko net trejus metus, jo metu atnaujinome ir įrengėme naujus orlaivių riedėjimo takus, buvo pakeistos ir išplatintos dangos, sudarant sąlygas riedėti didesnės kategorijos orlaiviams, įdiegti aplinką tausojantys sprendimai. Tai itin svarbus darbas, kurį buvo nuspręsta įgyvendinti net ir pandemijai visiškai sustabdžius aviaciją“, – Delfi komentavo laikinasis LTOU vadovas Aurimas Stikliūnas.
Kitas oro uosto atnaujinimo etapas – naujo išvykimo terminalo statybos, kurios, pasak Susisiekimo ministerijos, turėtų prasidėti jau netrukus. 2022 m. pradėti parengiamieji šio projekto darbai.
Dar užpernai buvo skelbta, kad statybas planuojama pradėti praėjusių metų viduryje, tačiau darbai nusitempė į šiuos metus. Vis dėlto Susisiekimo ministerija patikino, kad naujo keleivių terminalo T4 statybos nevėluoja, šiuo metu vyksta paruošiamasis etapas ir artimiausiu metu bus oficialiai pradėti statybų darbai.
LTOU teigimu, šis projektas tęsis kelerius metus. Planuojama, kad naujojo terminalo statybos bus baigtos 2024 m. pabaigoje, o pirmieji keleiviai iš naujojo terminalo turėtų keliauti jau 2025 metų pradžioje.
„Dėl sparčiai augusių keleivių srautų – vėl grįžome prie to, kad mūsų turima oro uostų infrastruktūra jau braška per siūles dėl keleivių skaičiaus. Todėl, be jokios abejonės, vienas strategiškai svarbiausių 2023 metų projektų – naujojo išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybų pradžia.
Šiuo metu yra vykdomi Vilniaus oro uosto naujo išvykimo terminalo statybų aikštelės parengiamieji darbai, terminalo statybos darbai turėtų prasidėti jau 2023 m. pirmojo ketvirčio laikotarpiu.
Šis projektas tęsis kelerius metus, bus tikrąja to žodžio prasme kompleksinis, nes kartu su savimi atneš technologinių procesų permainų ir iš esmės darys didelę įtaką geresnei keleivių patirčiai.
Tam tikras iššūkis yra tai, kad naujas terminalas bus statomas nuolat veikiančiame oro uoste, tačiau dėl rangos darbų keleivių neturėtų pajusti jokios esminės įtakos.
Naujasis terminalas leis mums patogiai aptarnauti dvigubai daugiau keleivių, įdiegti moderniausias saugumo technologijas, greitinti visus procesus. Iš esmės kalbame apie visiškai naują kokybinę kartelę kelionių patirčiai“, – komentuoja A. Stikliūnas.
Kaip atrodys terminalas
Pastačius 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1200 keleivių per valandą iki 2400. Kartu su naujojo terminalo statyba bus vykdoma ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: bus atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, žymiai pralaidesnė transporto schema, skelbia LTOU.
Naujasis keleivių išvykimo terminalas įsiterps tarp dabartinio ir VIP terminalo su konferencijų centru.
Pastatas bus dviejų aukštų, jo pirmajame aukšte, kaip planuojama, veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai ne tik registruotis skrydžiui, bet ir priduoti bagažą. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių ofisai. Antrajame aukšte ketinama įkurti saugumo patikros zoną ir išvykimo bei atvykimo vartus Šengeno šalių keleiviams.
Pernai rudenį Vilniaus oro uosto terminalo rangovu tapo „Eikos statyba“. Skelbiama, bendra rangos pirkimo vertė – 41,5 mln. eurų (be PVM). Europos Komisija pagal ES valstybės pagalbos taisykles patvirtino 14,28 mln. eurų vertės priemonę, skirtą iš dalies finansuoti šį projektą.
Kauno oro uostas aptarnaus dvigubai daugiau keleivių
Tarp svarbiausių šių metų darbų ministerija mini ir Kauno keleivių terminalo plėtrą, kuri leis išplėsti metinį aptarnaujamų keleivių skaičių nuo 1 mln. iki 2 mln. Terminalas padidės 5 tūkst. kv. m. Šių metų viduryje planuojama pradėti ir šiaurinio perono plėtrą.
„2022 metų rekordiniai keleivių srautai Kauno oro uoste vėl mus įpareigoja grįžti prie planų plėsti keleivių terminalą. Metų pradžioje vėl vertinsime finansines galimybes, tačiau jau dabar aiškiai matome, kad plėtra Kauno oro uoste yra neišvengiama. Pavyzdžiui, šiuo metu Kaune galime aptarnauti keturis keleivinius skrydžius vienu metu. Planuojame pradėti terminalo plėtros projektą, kurios metu išplėsime tiek atvykimo, tiek išvykimo erdves keleiviams, o aptarnaujamų keleivinių skrydžių skaičius išaugs iki šešių.
Lygiagrečiai Kauno oro uoste pradėsime Šiaurinio perono plėtrą – projekto metu bus sukurtos papildomos lėktuvų statymo ir variklių bandymo vietos. Užbaigus rangos darbus, Kauno oro uoste orlaivių stovėjimo vietų skaičius turėtų augti daugiau nei 50 proc. Ši plėtra svarbi ne tik bendrai oro uostui, bet ir specifiškai orlaivių aptarnavimo veiklai, Kaunas šioje srityje yra lyderis regione, todėl turime išlaikyti ir stiprinti pajėgumus“, – komentuoja A. Stikliūnas.
Kauno oro uosto peronas bus plečiamas šiaurinėje dalyje, kur šiuo metu veikia techninio lėktuvų aptarnavimo veiklai skirti angarai. Naujojo perono plotas sieks daugiau apie 35 tūkst. kv. m.
Pernai birželį pasirašytos sutarties sąlygos nurodo, kad numatoma būsimų perono plėtros darbų kaina gali siekti nuo 6 mln. iki 20 mln. eurų. Rangovo konkursas dar nepaskelbtas, rašo BNS.
Anksčiau LTOU skelbė, kad plėtojant šiaurinį peroną Kauno oro uoste bus gerinamos galimybės ir veiklos apimtys su NATO pajėgomis, kurių vykdomų skrydžių Kauno oro uoste gausu jau šiuo metu. Be kita ko, infrastruktūros projektas atneš ir finansines naudas, nes Kauno oro uostui ši plėtra reiškia papildomas pajamas už orlaivių parkavimą naujose aikštelėse.
„Rail Baltica“ sujungs du oro uostus
Kauno oro uostas svarbus ir dėl „Rail Balticos“ projekto, kurį pabaigus susijungs du didžiausi šalies oro uostai. Pasak ministerijos, šiuo metu vyksta planavimo darbai, siekiant europinę „Rail Baltica“ vežę sujungti su Vilniaus ir Kauno oro uostų keleivių terminalais.
„Ilgesnėje perspektyvoje oro uosto terminalas turėtų keltis į pietinę pusę, jog geležinkeliu galima būtų privažiuoti prie pat oro uosto ir tokiu būdu mūsų pagrindiniai Vilniaus ir Kauno oro uostai būtų tarpusavyje sujungti“, – vasarą LNK žinioms sakė Marius Skuodis.
Tarp strategiškai svarbių projektų yra ir ilgalaikių plėtros planų parengimas (angl. „masterplan“) visiems Lietuvos oro uostams. Pasak A. Stikliūno, su užsienio ekspertais jau pradėtas rengimo procesas, o 2023 metų pabaigoje laukiamos išsamios rekomendacijas kaip mūsų oro uostų tinklas galėtų plėtotis per artimiausius dešimt ir daugiau metų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
