Teisės aktai nurodo, kad tokių skolų bendra suma negali viršyti 60 procentų savivaldybės metinių pajamų. Kaip patikslino savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė, 62,4 mln. eurų siekianti skola sudarė mažiau nei pusę viso limito, kuris 2022-aisiais buvo 137 mln. eurų.
„Pernai miestas svarbiems projektams įgyvendinti pasiskolino 9,3 mln. eurų, iš jų 6,5 mln. panaudota Dariaus ir Girėno stadiono statybai, 2,8 mln. – „Mokslo salos“ projektui finansuoti“, – aiškino skyriaus vadovė.
Nurodyti tikslią trumpalaikių savivaldybės ar jai laiku nespėtų grąžinti skolų sumą kol kas nėra įmanoma, nes „sąskaitos tebeplaukia, ir duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pasieks savivaldybę, tikėtina, ateinančią savaitę“.
Tiesa, dalį neatgautų nedidelių skolų savivaldybė yra nusiteikusi pripažinti beviltiškomis. Kaip tik baigiantis praėjusiems metams, miesto tarybos priimtu sprendimu patikslintas Skolų pripažinimo beviltiškomis, jų nurašymo, apskaitos ir inventorizavimo tvarkos aprašas.
Neabejojama, jog pakeistos tvarkos aprašo nuostatos išsamiau reglamentuos tinkamą ir atnaujintais teisės aktais pagrįstą, skolų pripažinimo beviltiškomis procesą Kauno mieste. Apraše pakeisti keli papunkčiai, o taip pat atsirado ir naujas, leidžiantis skolą pripažinti beviltiška, kai jos „išieškojimo išlaidos yra didesnės už pačią skolą“.
Daugiau apie „piniginius Kauno miesto reikalus“ (apie vadinamus viešuosius finansus) bus kalbama vasario 7 dieną, per pirmąjį šių metų miesto tarybos posėdį, kuriame rengiamasi pristatyti ir 2023-ųjų savivaldybės biudžeto plano projektą.
Pagal šį planą, numatantį, kaip savivaldybė disponuos mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšomis, savo darbus rikiuos jau kiti politikai, – šių metų kovo 5-ąją, išrinkti Kauno miesto taryba ir naujas (senas?) Kauno meras.
