Kauno senamiestyje vėl gaudžia XIX a. pab. išlietas varpas, kabantis Kauno Švč. Trejybės bažnyčios, bernardinių vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių komplekso varpinės bokšte. Beveik 800 kg sveriantis varpas šįmet buvo atnaujintas ir vėl aidi kviesdamas gyventojus į pamaldas. Už atliktus remonto darbus įmonei dar nesumokėta, viliamasi sulaukti geradarių paramos – 18 tūkst. eurų.
Idėja atnaujinti varpą kilo Kauno kunigų seminarijos (kuriai oficialiai priklauso varpas) rektoriui, kunigui dr. Ramūnui Norkui. Skambinimo mechanizmo remonto darbus vykdė inžinierius kampanologas Saulius Stulpinas, varpo istorinius tyrimus atliko dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.
Išliko tik vienas
Istorikų duomenis, bernardinių vienuolyno varpinėje buvo trys varpai, bet iki šių dienų išliko vienas, jis ir buvo atnaujintas.
Šis Kauno varpas buvo nulietas Vengruvo liejykloje (dab. Lenkija). Ant varpo išlietas lotyniškas įrašas, lietuviškai jis skamba taip: ,,Garbinu Dievą. Sušaukiu žmones. Surenku dvasininkus. Mirusius apraudu. Audras nuveju. Šventes papuošiu.“ Ant varpo pavaizduota Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija. Įdomu, kad varpas buvo išlietas praėjus keliems dešimtmečiams po Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos išleidimo Vatikane (dogma paskelbta 1858 m.).
Pasak Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Naureckaitės, šis varpas buvo išlietas Žemaičių kunigų seminarijos pastangomis ir lėšomis po 1863 m. sukilimo, iš kitų dviejų varpų.
„Po Pirmojo pasaulinio karo 1915 m. varpas buvo išvežtas į Maskvą ir saugomas Kremliaus arsenale. Vėliau, apie 1923 m., sugrąžintas į savo vietą ir išliko iki šių dienų kabantis ant tos pačios pakabos. Šis varpas ilgą laiką buvo nenaudojamas“, – teigė A. Naureckaitė. Jos teigimu, tai vienas iš retesnių išlikusių Lietuvos kultūros paveldo objektų.
„Varpas nuo 1963 m. iki šių dienų neskambėjo“, – pažymėjo specialistė ir pridūrė, kad meistrų, kurie remontuotų varpus Lietuvoje yra labai mažai.
Titaniškas darbas
Kampanologas Saulius Stulpinas mena, kad pirmą kartą į komplekso varpinę prie Kauno Švč. Trejybės bažnyčios užlipo pavasarį. Su kolega po varpu įsirengė aikštelę ir kibo į darbus.
„Pakeisti senas guoliavietes į naujas buvo titaniškas darbas. Nenupasakosi, reiktų atsidurti bokšte ir pamatyti kaip susinešiojome medieną, kitus reikmenis: teko vaikščioti į palėpę pro „nykštuko“ dureles. Dar reikėjo suveržti varžtus, įrengti elektromagnetinę pavarą, kad varpą būtų galima judinti ne tampant virve, o jis linguotų pats“, – pasakojo S. Stulpinas.
Kultūros paveldo departamento specialistė A. Naureckaitė pridūrė, kad buvo susidėvėjusios varpo pakabinimo konstrukcijos, varpo ašis tapo nestabili, išlinkusi, jis negalėjo linguoti.
„Remonto metu varpo ašis buvo sutvirtinta, šerdies pakabinimo mazge susidėvėjusi oda pakeista nauja. Suremontuotas skambinimo mechanizmas“, – vardino specialistė.
Varpai diktuodavo dienos ritmą
Dailės istorikas dr. G. Žalėnas pasakojo, kad anuomet gyvenimo ritmą reguliuodavo varpas.
„Kai dar nebuvo laikrodžių varpas skambėdavo maždaug 8 kartus per dieną, žmonės žinodavo koks laikas, kada dirbti, kada poterius kalbėti, kada eiti miegoti. Dideliuose miestuose su varpo skambesiu miesto sienos užsidarydavo, vartai užsiverdavo. Varpas pranešdavo, kad kažkas dega ir reikia ugnį gesinti, informuodavo apie gresiantį pavojų, kada priešas puola. Kai žmogus gimdavo ar mirdavo, kai tuokdavosi – skambindavo varpu“, – sakė dr. G. Žalėnas.
Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. dr. Ramūnas Norkus papildė, kad varpas šiais laikais dažniausiai kviečia į pamaldas – Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje jos vyksta sekmadieniais 10 val. bei per didžiąsias religines šventes.
„Sekmadieniais panašiu metu – prieš 10 val. Senamiestyje į Šv. Mišias varpų gaudesiu kviečia ne tik Švč. Trejybės bažnyčia, bet ir Jėzuitų bažnyčia, Kauno arkikatedra. Skamba visa Rotušės aikštė”, – apibūdino rektorius kun. R. Norkus.
Varpai sugaudžia ir kai miršta popiežius.
„Mirus popiežiui suskamba visi pasaulio bažnyčių varpai. Jie skambėtų tiek minučių, kiek popiežius valdė metų”, – pažymėjo kunigas.
Beje, varpas yra vienintelis instrumentas, kurio skambesys per 400 metų nei kiek nepasikeitė.
„Jūs galite išgirsti garsą, kuris buvo varpo nuliejimo metu. Tai unikalu!“, – teigė istorikas dr. G. Žalėnas.
Tikisi geradarių pagalbos
Pirmą kartą naujai suremontuotu varpu Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas dr. R. Norkus tikinčiuosius pakvietė gruodžio 24 d., į Šv. Kūčių mišias.
Rektorius atskleidė, kad šiuo metu dar slegia 18 tūkst. EUR skola remonto darbus atlikusiai Sauliaus Stulpino įmonei.
„Remonto darbai, įtaisas, struktūros įtvirtinimas atsiėjo 18 tūkst. EUR. Dar nesumokėjome pinigų įmonei, sunku surinkti tokią sumą. Viliamės, kad atsiras geros valios žmonių, kurie taps mecenatais. Jei kas nors galėtų prisidėti prie šio varpo remonto darbų finansavimo, būtume labai dėkingi!”, – kalbėjo kunigas dr. R. Norkus.
Atsiradus mecenatui būtų surengtas ir iškilmingas varpo pristatymas visuomenei.
