Trečiadienį Seime paaiškėjo skandalingų faktų dėl sovietų nusavintų žemės sklypų grąžinimo Visvaldo Matijošaičio vadovaujamame Kaune. Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad net 37 atkurti ir grąžinti sklypai perėjo į mero sūnaus Šarūno Matijošaičio rankas. Paaiškėjo, kad Kaune gali veikti plataus masto korupcinė schema, į kurią galbūt įtraukti ir sprendimų priėmėjai.
Kaune apčiuopė ypatingą schemą
Visa tai STT pristatė Seimo Kaimo reikalų komitete, kuris vykdo parlamentinę kontrolę dėl nusavintų sklypų grąžinimo procedūrų Kauno mieste.
Tiesa, komitete dirbantys konservatoriai STT siūlė atidžiau stebėti ir Vilniaus miestą. STT atstovai sutiko: neatmestina, kad panaši schema gali veikti ir sostinėje.
STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziūliūnaitė pristatė, ką konkrečiai užfiksavo STT.
„Buvo atliktas analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Kauno mieste. Analizavome 2,9 tūkst. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų Kauno mieste. Jie priimti per nepilnus 7 metus. Mūsų tikslas buvo išskirti tam tikras tendencijas, kas vėliau vyksta su sklypais, kaip sklypai telkiasi tam tikrų asmenų rankose, kaip vyksta jų koncentracija.
185 sklypai tiesiogiai ar per tarpininkus po atkūrimo susitelkė tam tikrų asmenų rankose. Yra nustatytos 5 grupės. Viena iš grupių yra susijusi su miesto tarybos nariu Šarūnu Matijošaičiu – 37 sklypai įgyti tokiu būdu. Šiai grupei priklauso vieši asmenys, labai įtakingi Kauno mieste“, – nurodė R. Kazilūnaitė.
Grąžinti sklypai – į V. Matijošaičio sūnaus rankas
Ji sudėliojo akcentus, kad nustatyta, jog iš viso yra 5 grupės, siejamos su 185 žemės sklypais Kauno mieste, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės. Ir būtent antra pagal dydį grupė siejama su V. Matijošaičio sūnumi.
„Antra pagal dydį sutelktų sklypų grupė susijusi su Šarūnu Matijošaičiu. Nuo 2019 m. jis yra tarybos narys. Su Š. Matijošaičiu susijusi grupė įgijo 37 žemės sklypus, į kuriuos anksčiau buvo atkurtos nuosavybės teisės. Iš 37 sklypų 24 jam perleido asmenys, kuriems atstovavo teisininko paslaugas teikiantis asmuo, susijęs su Š. Matijošaičio valdomų įmonių grupe“, – teigė STT vadovo pavaduotoja.
Anot jos, dėl sklypų, kuriuos galiausiai perėmė mero šeima, sprendimai buvo priimami labai greitai. Visos biurokratinės procedūros esą galėjo būti atliktos greičiau nei įprastai.
„Didžioji dalis sklypų įgyta 2019-2020 m. Dėl sklypų labai greitai priimami sprendimai ir labai greitai perduodami dabartiniam valdytojui. Viskas įvyksta pakankamai greitai.
Vienas pavyzdys. Įgyjama porą sklypų prie vandens telkinio, vėliau sklypas skaidomas į patrauklesnius NT objektus prie to paties vandens telkinio – Ežero g. 15 ir 19“, – nurodė R. Kaziliūnaitė.
Šio klausimo svarstymą inicijavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas po pristatymo STT atstovės paklausė: „Kaip veikia pati schema? Koks tas greitis yra? Kaip vyksta pati schema? Savivaldybė pasiūlo sklypus, atkuria juos. Ar vyksta išankstinis infrastruktūros pagerinimas: naujas kelias, šaligatvis. Ar buvo tokių atvejų?“
R. Kaziliūnaitė nurodė, kad STT tęsia tyrimą, todėl į visus klausimus atsakyti dar negalima. Tikimasi, kad šie klausimai bus atsakyti, kai STT baigs darbą.
„Kaip veikia schema, atsakyti negaliu. Darbus perėmė Korupcijos rizikos skyrius. Tai po kelių mėnesių galėsiu atsakyti. Viskas bus vertinama giliau. Tam tikrų prielaidų mes turime. Į tuos klausimus atsakysiu, kai bus atlikta korupcijos rizikos analizė.
Grupių viduje tie sklypai kartais nėra valdomi vieno asmens. Valdomi sutuoktinio, artimo giminaičio, juridinio asmens. Kalbant apie grupių tarpusavio ryšius, yra pavieniai atvejai, kai tarp grupių judėjo žemės sklypas“, – teigė STT vadovo pavaduotoja.
Siūlo atidžiau stebėti ir Vilnių
A. Vyšniauskas pasiteiravo, ar ir kitose savivaldybėse galima fiksuoti panašių atvejų kaip Kaune: „Kaip jūs matote, ar kitose savivaldybėse galima fiksuoti panašių atvejų? Ar čia Kauno išskirtinumas?“
Jam atsakiusi R. Kaziūnaitė nurodė, kad panašios tendencijos tikrai tikėtinos ir kituose didžiausiuose Lietuvos miestuose: „Dėl bendrų veikimo principų, kaip rodo mūsų patirtis su savivaldybėmis, būna panaši darbo praktika. Jei įstatymas leidžia atlikti veiksmus, tai, tikėtina, panašiai vyksta ir kituose miestuose – didžiuosiuose miestuose. Panašūs procesai gali vykti ir kituose didžiuosiuose miestuose.“
Daugiau šia tema
A. Vyšniauskas tuomet pasiūlė atidžiau pažiūrėti ir į Remigijaus Šimašiaus vadovaujamą Vilniaus savivaldybę: „Atlikdami tolimesnius veiksmus jūs žiūrėsite tik į Kauną ar paliesite Vilnių? Kaune likusių sklypų kiekis nėra didelis. Ką buvo galima sunkoncentruoti, matyt, tas jau padaryta. Vilniuje suformuotas didelis sklypų kiekis, kurie atkeliaus į rinką artimiausiu metu. Galbūt ir Vilniaus situaciją reikia įdėmiau stebėti?“
R. Kaziliūnaitė sutiko, kad Vilniui taip pat reiktų dėmesio, tačiau teigė, kad dabar koncentruojamasi į Kauną, o sostinę galėtų atidžiau stebėti Vykdomoji valdžia.
„Dabar tyrimo objektas yra Kaunas, nagrinėjami Kauno savivaldybės ir NŽT sprendimai. Tiesiogiai Vilniaus nepaliesime. Dabar dirbame su Kauno miestu, bet glaudžiai bendradarbiaujame su Žemės ūkio ministerija. Tikėta, kad tokios schemos gali veikti ir Vilniuje. Tikimės, kad mūsų specialistų darbas ir jų įžvalgos sprendimų priėmėjams, jei norės mus išgirsti, bus naudingos, kad būtų suvaldyti procesai Vilniuje“, – teigė R. Kaziliūnaitė.
Situaciją stebi ir prokuratūra
Dėl Vilniaus A. Vyšniauskui antrino ir kitas konservatorius Jonas Gudauskas. Tačiau jis pridūrė: „Žemės ūkio ministerija tą informaciją turėjo. Kokie tolimesni veiksmai? Ko imsis ministerija?“
Žemės ūkio ministerijos Antikorupcijos skyriaus vadovas Jurij Kornijenko Seimo nariui atsakė: „Analizuojami atvejai ir kituose miestuose. Į STT pastabas bus atsižvelgta.“
A. Vyšniauskas ministerijai taip pat turėjo klausimą: „Kitąmet vyksta žemėtvarkos reforma. Į tai reikia atkreipti dėmesį. Kokie pasiūlymai, ką galima keisti teisinėj bazėj, juos darysit?“
„Bet kokiu atveju į STT įžvalgas mes atsižvelgsim. ŽŪM priiminės tam tikrus sprendimus. Bendradarbiaujame su STT ir dėl Vilniaus miesto. Teiksime siūlymus, kad tų procesų išvengtume“, – teigė ministerijos atstovas.
Tuomet A. Vyšniauskas paklausė, ar ministerija nesiruošia ginti viešojo intereso kreipdamasi į prokuratūrą: „O jūs negalvojote kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo? Visiems akivaizdu, kad yra tam tikra schema. Bet tolimesnio judesio nėra. Nesinorėtų ir jums palikti taip, kaip yra. Nes problemų, matomai, egzistuoja.“
Ministerijos atstovas nurodė, kad prokuratūra jau dabar sekas situaciją: „Iš prokuratūros taip pat gauta medžiaga. NŽT buvo pavesta atlikti tyrimus. Aš manau, NŽT atlikinėja savo tyrimą. Po šio tyrimo kažkokie sprendimai bus dėl tolimesnių veiksmų. Prokuratūra jau dabar dalyvauja.“
Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis teigė, kad vis ši istorija turi blogą kvapą: „Bus teisinis pagrindas viešojo intereso gynimui. Netrukus tas procesas, matyt, ir prasidės. Dėl politinio vertinimo klausimų nekyla – matomas vaizdas džiugesio nekelia. Keistą kvapą visi užuodžiam. ŽŪM per pusmetį teikė 3 pasiūlymus. Visa žemėtvarka bus perduota Aplinkos ministerijai. Perdavėm žinias Aplinkos ministerijai. Turiu vilties, kad mūsų įdirbis veltui nenueis. Reikia pripažinti, kad tai bus daugiau taikoma Vilniaus miestui. Grąžinimas vyksta intensyviausiai Vilniaus mieste.“
Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė Matusevičė pripažino, kad jau netrukus žemėtvarką iį Žemės ūkio ministerijos perims Aplinkos ministerija. Ji teigė, kad jau ruošiami teisės aktų pakeitimai.
„Nemanau, kad perėmimas sutrikdė veiklą. Mes su antru pertvarkos paketu ketiname pateikti tam tikrus siūlymus. Tikimės atnešti pasiūlymus jau išdiskutuotus. Į Vyriausybė po derinimo ketiname atiduoti kovo mėnesį. Tada ateis į Seimą“, – teigė D. Veličkaitė Matusevičė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
