Praėjusio šeštadienio vakarą nutariau apsilankyti kalėdinėje Kauno mugėje. Atvirai sakant, nesitikėjau, kad Rotušės aikštėje, o ir kitose gatvėse, bus tokia gausybė žmonių. Mugėje apžiūrėjau viską – kalėdinę eglutę, prekybininkų namelius, pasikalbėjau ir su pačiais pardavėjais. Šiame straipsnyje, nelyginant žemėlapyje, kviesiu jus kartu su manimi pasivaikščioti po šventinį Kauno miestelį.
Pasiekti mugę – nelengva
Praėjusį šeštadienį į kalėdinę Kauno mugę išvažiavau apie 19 valandą vakaro. Dar neprivažiavusi miesto centro iš draugo sulaukiau skambučio – jis mane įspėjo jokiais būdais nevažiuoti prie Kauno pilies, mat ten jau susidaręs nemenkas automobilių kamštis, o apie laisvą stovėjimo vietą galima tik pasvajoti.
Ir išties – privažiavusi prie Kauno pilies esantį žiedą išvydau nusidriekusią automobilių vilkstinę, todėl išsyk pakeičiau kelionės maršrutą. Apvažiavusi tolimesnes miesto centro gatves, automobilį palikau pačioje Laisvės alėjos pradžioje, prie Soboro, todėl iki kalėdinės Kauno mugės manęs dar laukė ilga kelionė pėsčiomis.
Žygiuodama pagrindine Kauno arterija susimąsčiau, kad čia dar niekada neregėjau tiek žmonių. Didžioji dalis jų plūste plūdo viena kryptimi – link Rotušės aikštės.
Tiek Laisvės alėjoje, tiek kitose, link kalėdinės mugės vedančiose, gatvėse tvyrojo šventinė atmosfera – iš kavinių buvo girdėti skambančios kalėdinės dainos, medžiuose ir ant pastatų spindėjo lemputės, nosį vis pasiekdavo kepamų vaflių ir karšto vyno kvapai.
Galiausiai, su visa minia žmonių pasiekiau pagrindinį savo kelionės tikslą – kalėdinę Kauno mugę. Patikėkite – čia žadą atėmė ne tik miesto žaliaskarė.
Pagrindinė pramoga – nuotraukos
Ko gero, nepameluosiu sakydama, kad pagrindinė kalėdinės mugės atrakcija – eglutė ir nuotraukos prie jos. Į Rotušės aikštę atvykę kauniečiai ir miesto svečiai aktyviai darėsi asmenukes, šeimų nariai fotografavo vieni kitus, o ir aš pati buvau paprašyta prie kalėdinės Kauno eglės įamžinti, kaip paaiškėjo, iš Vilkaviškio atvykusią šeimyną.
Primenu, kad kalėdinė Kauno eglė buvo įžiebta praėjusį penktadienį, todėl natūralu, kad tiek daug žmonių plūdo ja pasigrožėti – tai dar visai šviežias miesto traukos centras.
Tiesa, atvykusieji fotografavosi ne tik prie šventinės eglutės, bet ir prie kitų dailių dekoracijų – Rotušės aikštėje pastatyta išties nemažai šviečiančių atributų.
Pačioje aikštėje netrūksta ir kitų pramogų. Pastebėjau, kad kone visą vakarą vaikai suposi ant aikštėje stovėjusių arkliukų. Ne ką mažesne atrakcija tapo ir laiško Kalėdų seneliui išsiuntimas – vaikai, pusiau įkišę savo parašytus laiškus į specialią pašto dėžutę, laukė, kol jų tėvai įamžins šią akimirką.
Nors šeštadienio vakaras nepasitaikė vėsus, dauguma kauniečių ir miesto svečių šildėsi įvairiais gėrimais, taip pat skanavo šiltus patiekalus.
Tenka laukti eilėse
Įvertinusi Rotušės aikštėje tvyrančią atmosferą, nusprendžiau apsilankyti ir kalėdinės mugės nameliuose-kupoluose. Suskaičiavau, kad aikštėje jų stovi 11, tačiau ne visi jie skirti prekybai.
Kelionę po kalėdinius namelius pradėjau nuo to, prie kurio driekėsi ilgiausia eilė. Pasirodo, visi eilėje stovėjusieji laukė ne ko kito, o karštų vafliukų. Pati eilėje nusprendžiau nelaukti, tačiau gardus kvapas buvo justi iš toli.
Tiesa, ant prekybinių namelių nepamačiau jokių užrašų, skelbiančių, kas parduodama viduje. Tam išsiaiškinti yra du keliai – arba laukti eilėje, arba pasižiūrėti pro stiklinio namelio sieną. Antrąjį būdą, mačiau, rinkosi ne vienas kalėdinės mugės lankytojas.
Namelyje, prie kurio visą vakarą driekėsi ilgiausia eilė, parduodami dviejų rūšių vafliai – burbuliniai ir įprasti. Už burbulinį vaflį būsite paprašyti sumokėti 7 eurus, o už mažesnįjį – 4. Šiame namelyje taip pat galima įsigyti ir karšto gėrimo, pavyzdžiui, kavos ar kakavos.
Ne ką mažiau žmonių lūkuriavo ir prie šalia esančio namelio, tik čia jau buvo parduodami kiek kitokie skanėstai. Kaip pavyko pamatyti pro langą, šiame namelyje prekiauta spurgytėmis ir karštais gėrimais. Štai maža porcija spurgų čia kainavo 4 eurus, didelė – 6.
Nors prie minėtų prekybininkų namelių driekėsi netrumpos eilės, panašu, kad tai nesudrumstė atvykusiųjų nuotaikos. Vis tik, jei planuojate atvykti į Kauno kalėdinį miestelį, atminkite, kad laiko reikėtų pasilikti vien šilto gėrimo ar skanaus patiekalo laukimui.
Prekybininkai patenkinti
Trečiajame kalėdinės mugės namelyje, prie kurio laukiančiųjų buvo kiek mažiau, apsilankiau ir aš. Tai, ką išvydau šiame namelyje, iš tiesų atėmė žadą – saldainių spalvos ir jų gausa priminė tikrą Kalėdų senelio buveinę. Šiame namelyje galima rasti pačių įvairiausių formų ir spalvų skanėstų – kalėdinių pirštinių, sniego senių, net kiškučių.
O ir pats namelio šeimininkas vertas dėmesio. Saldainius pardavinėjęs vyras buvo persirengęs Kalėdų seneliu. Tiesa, pardavėjas ne itin noriai leidosi į kalbas apie prekybą, tačiau šį tą sužinoti pavyko.
„Prekyba – liuks. Lauke laukia eilė, o tai jau gerai“, – pasakė pardavėjas ir nusisuko priimti kito užsakymo. Tiesa, šiame Kalėdų karalystę priminusiame namelyje nusipirkau du saldainius. Už juos abu sumokėjau 2 eurus, tačiau lankytojai gali įsigyti ir brangesnių saldainių.
Kitame mano aplankytame kalėdinės mugės namelyje prekiauta karštais gėrimais. Neslėpsiu, kad dažniausiai lankytojai iš jo išeidavo nešini karšto vyno puodeliais, tačiau čia pat reikėtų pastebėti, kad minėto gėrimo buvo dviejų rūšių – alkoholinio ir nealkoholinio. Pirmasis kainavęs 4 eurus, antrasis – 2,5.
Laukdama eilėje pakalbinau šiame namelyje dirbusią pardavėją, kuri, lygiai kaip ir ankstesnis pašnekovas, buvo pasipuošusi Kalėdų senelio kostiumu. Paklaususi, kaip sekasi prekiauti, sulaukiau trumpo, bet aiškaus atsakymo.
„Prekyba gera, netgi labai“, – patikino pardavėja.
Galiausiai apžiūrėjau ir likusius kalėdinės mugės namelius. Štai viename buvo prekiaujama žvakėmis, kitame įkurtas Kalėdų senelio kambarys, dar kitame dėmesys skirtas M. K. Čiurlionio paveikslams – mugės lankytojai už 15 eurų galėjo įsigyti bilietą ir išvysti virtualios realybės filmą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
