Negimusiems kūdikiams ruošia kapą Šiluvoje: atguls tie, su kuriais tėvai neatsisveikino – Kas vyksta Kaune

Negimusiems kūdikiams ruošia kapą Šiluvoje: atguls tie, su kuriais tėvai neatsisveikino

Negimusiems kūdikiams, kurių tėvai nepasiėmė palaidoti, Kaunas ruošia specialų kapą, kuris netrukus atsiras Šiluvoje. Kape bus laidojami iki 22-os nėštumo savaitės Kauno ligoninėse mirę kūdikiai. Iki 2018 m. gegužės tokie kūdikiai Lietuvoje laikyti medicininėmis atliekomis, su jomis ir būdavo laidojami bendroje kapinių duobėje.

Paskatino Latvijos pavyzdys

Viena iš specialaus kapo idėjos iniciatorių Kauno klinikų dvasinė asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė pasakojo 2012 m. besistažuodama Rygoje, P. Stradinio klinikinėje universitetinėje ligoninėje, sužinojusi apie netoliese esantį specialų kapą „Sielų sodas“, įkurtą Šv. Alberto bažnyčios šventoriuje. Tai bendras kapas persileidimo ir abortų aukoms. Apie tokius kapus dvasinė asistentė buvo girdėjusi ir anksčiau, o pamačiusi kaimynystėje nusprendė, kad atėjo laikas šią idėją su bendraminčiais įgyvendinti ir Lietuvoje.

Bendras kapas „Sielų sodas“ persileidimo ir abortų aukoms Rygoje, Šv. Alberto bažnyčios šventoriuje. Jis veikia nuo 2010 m./ S. Adler-Mikulėnienės nuotr.

„Latviai mus aplenkė, o Lietuvoje šią idėją plėtojame jau dešimt metų. Šiuo metu vyksta projekto derinimai, tikimės, 2023 m. Šiluvos kape jau bus pradėta laidoti“, – sakė S. Adler-Mikulėnienė.

Kape vietų skaičius ribotas, tad bus naudojamos per kelerius metus suyrančios kapsulės – į tą pačią vietą vėliau bus laidojami kiti. Kol kapo įrengimas bus baigtas, laidojimo urnos su vaikų pelenais laikomos Kauno ligoninių koplyčiose.

Kaunas bus vienas pirmųjų, įgyvendinančių šią idėją – dar 2020 m. gruodį urna su kremuotais žmogaus embrionais bei vaisiais iki 22-osios nėštumo savaitės buvo palaidota Ukmergėje, Dukstynos kapinėse. Tokių kapų galima išvysti ir Lenkijoje, Italijoje, Amerikoje bei kt.

Kauno klinikų Šv. Luko koplyčioje saugoma urna su iki 22-os nėštumo savaitės mirusių vaisių pelenais./ KVK nuotr.

Anksčiau priskyrė medicininėms atliekoms

Nuo 2018 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioję LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai pripažino žmogumi vaisių iki 22-os nėštumo savaitės – suteikė teisę būti palaidotam. Iki tol šie vaisiai būdavo priskiriami medicininėms atliekoms. 2018 m. gegužės 12 d. pradėjo galioti žmogaus vaisiaus iki 22-os nėštumo savaitės atidavimo tėvams kremuoti ar laidoti tvarkos aprašas. Pagal jį, norintys pasiimti palaikus tėvai turi parašyti prašymą per keturias dienas nuo natūralios vaisiaus mirties ar aborto.

Mirusių vaisių palaikai, kurių tėvai neišreiškė noro pasiimti ir palaidoti, iki pusės metų yra laikomi atskirame šaldiklyje. Gydymo įstaiga įpareigota palaikus kas pusmetį kremuoti ir palaidoti. Iki įrengiant bendrą kapą Šiluvoje, jie saugomi Kauno ligoninių koplyčiose.

„Džiaugiuosi, kad Lietuva yra viena pažangiausių Europos valstybių, kur embrionas nuo pat prasidėjimo laikomas žmogaus palaikais, o ne medicinine atlieka“, – teigė S. Adler-Mikulėnienė.

Paramos tėvams dėžutė netekus neišnešiotuko./ KVK nuotr.

Atsiimant turėti karstelį ar dėžutę

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos socialinė darbuotoja Karina Juškaitė informavo, kad šioje ligoninėje vaisius iki 22-os nėštumo savaitės po persileidimo, sutinkant tėvams, yra nugabenamas į Patologinės anatomijos kliniką histologiniam tyrimui. Po jo tėvai gali kreiptis dėl palaikų atsiėmimo. Vaisius atiduodamas ne vėliau kaip per vieną dieną nuo prašymo gavimo ir tik į tėvų atsineštą karstelį ar kitą deramą dėžutę. Rekomenduojama turėti ir įkapes: kepurėlę, palutę ar drobę.

„Atsiimant vaisiaus palaikus iš Kauno klinikų tėvai privalo patys turėti nedidelį karstelį, medinę dėžutę ar kitą tinkamą dėžutę bei vystyklą vaisiui suvynioti“, – informavo K. Juškaitė.

Kauno klinikų dvasinė asistentė S. Adler-Mikulėnienė prisiminė vieną jautrią istoriją, kai 19-tą nėštumo savaitę prasidėjus savaiminiam gimdymui, viena šeima neteko dvynių: dukros ir sūnaus. Karstelį jiems atstojo urnos dėžutė, į ją įklojo paklotėlių.

Kūdikio atminimo dėžutė./ Organizatorių nuotr.

„Vaikelius tėvai suvystė ir aprengė. Panašią situaciją jie jau buvo išgyvenę Airijoje, kur prieš ketverius metus neteko savo pirmojo sūnaus. Taip pat – 19-os nėštumo savaičių“, – pasakojo dvasinė asistentė. Tėvams tuomet itin padėjo organizacija „A little lifetime foundation Formerly Islands“, padedanti susitaikyti su kūdikių netektimis. Joje tėvai mezga drabužėlius (įkapes), skirtus aprengti nėštumo metu ar netrukus po gimdymo mirusiems mažiesiems, vieni kitus palaiko, bendrauja.

Nuo 2019 m. Lietuvos ligoninėse, pagal Jungtinės Karalystės praktiką, galima rasti Kūdikio atminimo dėžutes, kuriomis pasirūpino būsimų mamų ir tėčių asociacija „Gandras“. Ji skirta šeimoms, išgyvenančioms kūdikio netektį. Dėžutėje yra paramos bukletai, žvakė, užuojautos laiškas, baltos spalvos palutė, rėmelis echoskopijos nuotraukai, spaudas pėdutei ar delniukui, skrajutė apie teikiamą psichologinę pagalbą Lietuvoje.

Kūdikio laidotuvės./ Organizatorių nuotr.

Laidojo 7 savaičių, vos 1 cm vaiką

Kauno klinikose mažiausias tėvų paimtas palaidoti vaikelis buvo 7 nėštumo savaičių, vos 1 cm dydžio. Tai kaunietės Agnės (vardas pakeistas) mažylis. Jį moteris pasiėmė po bandymo atlikti tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Tyrimo atlikti nepavyko, todėl vaisius liko nepažeistas. Galimybę pasiimti vaiko palaikus, kad ir kokio amžiaus jie būtų – gali visi tėvai, tereikia parašyti prašymą.

„Kai važiavome namo, nuolat galvojau, kas galėtų būti mažu karsteliu mano vos 1 cm dydžio vaikeliui. Užsukome į parduotuvę, einant pro dovanų skyrelį pastebėjau vieną sidabrinę dėžutę. Supratau – čia bus mano vaiko karstas! Gal paradoksas, kad pasiėmiau dovanų dėžutę, bet aš suprantu, kad tas vaikas buvo Dievo dovana. Tame skausme tai buvo nusiraminimas. (…) Man buvo svarbu pamatyti savo vaikelį, tad atsiimant palaikus susikaupiau ir pažvelgiau… Pamačiau susigūžusį 1 cm žmogų. Mane dar labiau įtikino, kad nors ir centimetro, bet tai ne buožgalvis, o mažas žmogelis. Suvyniojau jį į baltą drobelę, įdėjau į dėžutę. Po to Kauno klinikų Šv. Luko koplyčioje vyko Mišios, kunigas gražiai meldėsi už mus su vyru. Tos Mišios buvo nusiraminimas, paguoda, viltis“, – kalbėjo Agnė.

Po Mišių vyko vaiko laidotuvės, o grįžus namo Agnė labai norėjo pasodinti medį – atminimui.

„Šalia namų pasodinau vyšnią „Vytėnų žvaigždė“. Kiekvieną pavasarį ji labai gausiai baltai sužydi. Mano širdyje, mintyse vaikas liko kaip žvaigždutė. Mano žvaigždutė… Tokie dalykai pakelia iš skausmo“, – sakė Agnė.

Įprastai tėvai vaisiaus iki 22-os nėštumo savaitės palaikus laidoja šeimos kape arba neatlygintinai gautame kape, vieno iš tėvų vardu. Tereikia pateikti mamos persileidimo pažymą.

Kauno klinikų Šv. Luko koplyčioje./ KVK nuotr.

Neteisti tėvų, jei nenori net pažvelgti

Kauno klinikų dvasinė asistentė S. Adler-Mikulėnienė pažymėjo, kad pasiteiravus šeimos ar ims palaidoti mažylį, tėčio ir mamos nuomonės neretai išsiskiria.

„Vyrai sako: „mes nusprendėm neimti“, o moteris tuo metu nusisuka ir verkia. Tokioje situacijoje reikia šnekėti su vyrais. Tėčiams linkiu atsižvelgti į mamos emocinę būklę ir įsiklausyti ar mama tikrai nenori vaikelio laidoti. Gal moteriai tai labai svarbu?“, – retoriškai klausė dvasinė asistentė.

Kunigas Nerijus Pipiras pabrėžė, kad tėvai gedėjime nėra vieni, jie bet kada gali pasikviesti dvasinius palydėtojus, kapelionus, parapijos kunigus ir pasikalbėti. Moterys gali įsilieti į maldos grupeles „Motinos maldoje“, vyrai ir moterys gali dalyvauti „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijose, užtarimo maldoje, vykti į piligrimines keliones.

Šviesa./ KVK nuotr.

Kunigas akcentavo, kad nereikia kaltinti tėvų, kurie nusprendžia mirusių savo vaikų nelaidoti.

„Tuomet žmogaus psichologinė, o gal ir fizinė būklės būna itin pažeidžiamos. Turėtume stengtis suprasti ir neteisti, kad mama ar tėtis net negali pažiūrėti į savo mirusį vaiką. Dažnai žmogus labai laukia vaiko, o nutikus nelaimei jam sunku suvokti, kodėl taip atsitiko, kyla priekaištai, nepilnavertiškumas, savęs kaltinimas. Kai kurie tėvai suserga depresija, patiria potrauminio streso sindromą. Visuomenė turi suvokti, kad žmogus, kuriam atsitiko tokia bėda nėra kažkuo kaltas ir neturėtų savęs „kalti prie kryžiaus“. Mes nežinome visų priežasčių, kodėl taip įvyko, tad neteiskime kito“, – ragino kunigas N. Pipiras.

Kryžius./ R. Tenio nuotr.

Gali pakrikštyti patys

Kunigas pridūrė, kad bažnyčia žmogumi laiko jį nuo pat prasidėjimo momento. Bažnyčioje laidojami visi vaikai, nesvarbu kokio amžiaus, taip pat ir mirę po aborto bei nekrikštyti vaikai.

„Bažnyčia nekrikštytiems vaikams pritaiko troškimo krikštą, įsivaizduodama, kad jei viskas būtų buvę gerai, vaikas būtų pakrikštytas ir augęs su Dievo malone“ – pažymėjo kunigas N. Pipiras ir pridūrė, kad krikšto nederėtų atidėlioti.

„Mūsų tėvai, seneliai būdavo krikštijami praėjus vos kelioms dienoms ar savaitei nuo gimimo. Neatidėliokite vaiko krikšto, kai pasiruošite baliui. Krikštas nėra susijęs su baliumi. Tai yra žymiai daugiau. Tai – sakramentas“, – aiškino kunigas.

Nujaučiant, kad vaikas tuoj iškeliaus, jis ragino bet kuriuo paros metu kreiptis į kunigą, ligoninių kapelioną, kad atvyktų. Jei tam nėra galimybės, vaiką krikštyti gali kiekvienas krikščionis, tereikia turėti bėgančio vandens (nebūtinai švęsto, gali būti ir iš krano). Vandeniu ant kaktos reikia pažymėti kryžiaus ženklą ir ištarti formulę: „Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“

Kūdikio kepurėlė./ KVK nuotr.

Teikia pagalbą

Šeimoms, susidūrusioms su kūdikio netektimi yra teikiama įvairiapusė pagalba. Ligoninėje padeda medikai, psichologas, socialinis darbuotojas, dvasinis asistentas ir kt. Rekomenduojama perskaityti psichologės Kristinos Navickienės sudarytą knygą „Didesnio skausmo nebūna“ (2021) apie persileidimą ar vaiko iki 1 metų amžiaus netektį. Knygoje aprašomi liudijimai, socialinės garantijos, įstatymai, laidojimo tvarka ir kt.

Pagalbą taip pat teikia:

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA