Greičiausiai esate pastebėję, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui ne vienas vairuotojas į rankas čiumpa mobiliojo ryšio priemonę. Dalis jų, net ir pradėję važiuoti, telefonu toliau rašo trumpąsias žinutes, kalba ar naršo internete. Norint išvengti pasekmių neatsakingai vairuojant, telefoną siūloma ne tik nutildyti ar išjungti, tačiau net ir „užrakinti“ bagažinėje. Apie tai, kas lemia vairuotojų drąsą kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologe dr. Rasa Markšaityte.
Rizikas žino, bet elgiasi kitaip
Policijos pareigūnai ir saugaus eismo ekspertai nuolat akcentuoja, kad naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis – veikla, nesusijusi su transporto priemonės vairavimu. Tai reglamentuota ir Kelių eismo taisyklių (KET) 20 punkte. Rašyti žinutes, kalbėti telefonu, naršyti internete ar kitaip naudotis mobiliojo ryšio priemone rankomis galima tik saugiai sustojus leistinoje vietoje, išjungus vairuojamos transporto priemonės variklį.
Tačiau net ir žinodami rizikas, mobiliųjų iš rankų žmonės nepaleidžia net vairuodami. Anot VDU psichologės dr. R. Markšaitytės, tai vyksta dėl asmeninės patirties, kuomet telefono naudojimas nesukelia jokių pasekmių. Tačiau taip galvoti yra ydinga.
„Deja, bet žinojimo nepakanka elgesiui pakeisti. Čia galima pasitelkti analogiją – beveik visi rūkantys pasakys, jog žino, kokias grėsmes sveikatai kelia nikotinas ir jo priemaišos, bet vis tiek rūko. Bėda ta, jog nors žmonės suvokia, kad telefono naudojimas prie vairo didina riziką pateikti į eismo įvykį, kad atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio ir pailgina jo reakciją į kitus eismo dalyvius, netgi patys nurodo, kad kai naudojasi telefonu, jaučia, jog reikia mažinti greitį ir sąmoningai pasirenka nemanevruoti ir pan., vis tiek nepadeda telefono toliau nuo savęs.
Galbūt taip yra todėl, kad daugelis mūsų turime patirtį kaip atsiliepėm telefonu, naršėm ar rašėm ir nieko nenutiko. Juk eismo įvykis nenutinka kiekvieną kartą kai paimame telefoną į rankas – vaidinasi, susikaupia daug prieštaraujančios informacijos ir vadovaujamės tada ne mokslininkų nurodomais faktais ar statistika, bet asmenine patirtimi. O toks pasekmių nebuvimas tik dar labiau sustiprina galvojimą, kad telefonas vairuotojų neblaško ir vairuoti netrukdo“, – teigė dr. R. Markšaitytė.
Psichologė atkreipė dėmesį, kad vairuotojai per daug pasitiki savimi, o dažnai įvykių priežastis aiškina sau palankiai, taip apsaugodami savigarbą.
„Jeigu telefonas tampa įvykio priežastimi, tai imam galvoti, kad tik „vos vos neatsitrenkiau“, „suvaldžiau“, „spėjau sureaguoti“, „čia nieko rimto juk nenutiko“ arba „tas kitas vairuotojas nemoka važiuoti“… Kita vertus, dalis vairuotojų taip pat mano, kad jie turi pakankamus įgūdžius, ir net ištikus kokiai nors avarinei situacijai kol kalbėjo telefonu, jie sugebės susidoroti su iššūkiu ir į rimtą bėdą nepateks“, – teigė dr. R. Markšaitytė.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad remiantis moksliniais tyrimais, reakcijos laikas naudojantis telefonu suprastėja net 3 kartus. Pavyzdžiui, važiuojant gyvenvietėje leistinu 50 km/val. greičiu, per 2 sekundes praleistas telefone vairuotojas nuvažiuos net 27 metrus. Vadinasi, 27 metrus vairuotojas gali nuvažiuoti visiškai nematydamas tam tikrų kelio ženklų ar kelio ruožo – tai prilyginama lyg vairavimui užsimerkus.
Daugiau šia tema
Priklausomybė ar žalingas įprotis?
Anot VDU psichologės dr. R. Markšaitytės, tikslingiausia sakyti, kad telefonas prie vairo – pavojingas elgesys, netinkamas elgesys vairuojant arba tiesiog grubus KET pažeidimas.
„Bet jeigu kalbėtume šiek tiek plačiau, tai turbūt kyla klausimas, ar naudojimasis telefonu nepriklausomai nuo to, vairuojame, dirbame, ilsimės, keliaujame ar būname su draugais, gali tapti priklausomybe. Tai tokio sutrikimo (arba diagnozės) kaip „priklausomybė nuo telefono“ nėra. Žinoma, specialistai šiuo metu daug diskutuoja, ar tai, kad kai kurie žmonės sunkiai gali gyventi be savo išmaniojo, gali būti panašu į priklausomybę nuo alkoholio arba lošimų ir tų panašumų randa, tačiau kol kas įtikinamų argumentų ir įrodymų tą pavadinti priklausomybe dar nepakanka“, – teigė psichologė.
Anot jos, yra žmonių, kuriems neturint telefono rankoje ar kišenėje kyla nerimas ir kitos nemalonios emocijos, jie nenustygsta vietoje, nuolat tikrina, ar telefonas yra, kur jis, ar neskambėjo, ar kas nors neparašė ir ką parašė, ar ko nors nepraleido svarbaus ir pan. Šiuo metu psichologai tai vadina probleminiu naudojimusi telefonu, kuris sutrikdo žmogaus įprastą kasdienį funkcionavimą, tačiau, pasak psichologės, tokių vairuotojų nėra daug.
„Tada žinoma, kad šių sunkumų turintis žmogus ir vairuodamas nepaleis telefono iš rankų. Tačiau realiai tokių vairuotojų su telefonu yra nedaug, daugeliui, tų, kurie neleistinai naudojasi telefonu prie vairo tikrai nebūdingas probleminis naudojimasis“, – teigė dr. R. Markšaitytė.
Kaip atsiriboti nuo telefono vairuojant?
Anot VDU psichologės, mokytis gyventi be telefono nereikia, tačiau vairuotojai turėtų atsiminti kelias esmines taisykles.
„Daugeliui žmonių be telefono būtų tikrai sunku. Juk dabar jau dažnas telefone nešiojasi ne tik visus savo kontaktus ir daug pramogų, bet ir piniginę, ir siurblio ar pievelės laistymo sistemos „įjungimo pultelį“ ir dar daug visokių funkcijų. Tai iš tiesų technologija, kuri mums naudinga, jeigu jos ne per daug. Tai gal net ir nereikia mokytis gyventi be jo. Bet vairuojant – tikrai taip, reikia juo nesinaudoti, reikia suvokti ir pripažinti, jog tai pavojinga ir norėti saugoti ne tik save, bet ir kitus“, – ragino psichologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad KET siūlo paprasčiausią išeitį – naudotis telefonu su laisvųjų rankų įranga ir tik toms funkcijoms, kurias ši įranga leidžia.
„Esu tikra, kad didžioji dalis vairuotojų tai gali padaryti be jokių sunkumų, bet tiesiog nenori. Na, o jeigu jau jaučiate, kad sunku atsispirti paskaityti žinutę ar sureaguoti į draugo įrašą socialiniame tinkle, kol dar vairuojate, kad negalite savęs kontroliuoti, tai įlipę į automobilį išjunkite telefoną. Negirdėsite pranešimų ir gal bus ramiau.
Arba įsidėkite jį į rankinę, padėkite ant galinės sėdynės, o gal net „užrakinkite“ bagažinėje. Jeigu vis dėlto sunku suvaldyti savo stiprų nerimą, kad praleisite kažką svarbaus, jeigu neatsiliepsite čia ir dabar, gal vertėtų pagalvoti, iš kur kyla šis nerimas ir dorotis su jo priežastimis. O jeigu laukia tikrai svarbus ir rimtas pokalbis – nevairuokite, sustokite ir visą dėmesį skirkite pokalbiui, kad vairavimas jūsų neblaškytų“, – patarė dr. R. Markšaitytė.
