Lietuviškas gaminys nėra tik patriotinis pasididžiavimo Lietuva objektas – Puslapis 4 – Kas vyksta Kaune

Lietuviškas gaminys nėra tik patriotinis pasididžiavimo Lietuva objektas

R. Tenio nuotr.

Iš visų šį savaitgalį „Žalgirio“ arenoje vykstančią parodą „Rinkis prekę Lietuvišką 2022“ lydinčių renginių bene didžiausio susidomėjimo sulaukė diskusija „Maisto pramonės transformacija: perspektyvos ir lūkesčiai globalių iššūkių kontekste“.

Iš pat pradžių jos dalyviams – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui (LPK) Vidmantui Janulevičiui, AB „Volfas Engelman“ generaliniam direktoriui bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) prezidentui Mariui Horbačauskui, UAB „Naujasis Nevėžis“ gamybos vadovui dr. doc. Romualdui Grikštui, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerei prof. Astridai Miceikienei, KTU rektoriui prof. Eugenijui Valatkai bei LR Ekonomikos ir inovacijų, o taip pat LR Žemės ūkio ministrų pavaduotojams – užduota nemažai klausimų: „ar užteks vietos „po saule“ lietuviškiems produktams?“, „ar turime ambicijų būti kryptį ateičiai užduodančiais?“ bei kitokių.

Diskusijoje kalbėta apie inovacijas, vis didesnį populiarumą įgyjančias internetines parduotuves, padedančias gamybininkams greičiau pasiekti vartotojus, apeinant tarpininkus, apie spartėjančią skaitmenizaciją, pastangas gaminti tvarų produktą, kuriame būtų vis mažiau CO 2 pėdsakų, taip pat – apie naujas technologijas ir naujų produktų netgi iš gan neįprastinės žaliavos (vabzdžių) kūrimo galimybes. Žinoma, žvelgiant į ateitį, nenutylėtos ir šių dienų aktualijos – verslui (ne vien jam) didžiulių iššūkių sukėlusi energetinė krizė, išauginusi gamybos kaštus bei kainas, kuriomis plačiosiose rinkose nepakonkuruosi. Aptartos ir kitos svarbios problemos.

Pasak M. Horbačausio, pati paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kurią kasmet rengia UAB „Ekspozicijų centras“ su partneriais – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija bei Lietuvos pramonininkų konfederacija, – puiki proga pristatyti savo verslus, susitikti su pirkėjais, išklausyti jų nuomones ir toliau augti.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio nuomone, „lietuviškas gaminys nėra kažkas patriotinio, pasididžiavimo Lietuva objektas. „Kai kalbama apie maisto pramonę, reikia galvoti apie inovacijas, apie tai, kas leidžia mums būti konkurencingais.(…) Valdžia turi sudaryti sąlygas verslui: mažinti biurokratinę naštą, stiprinti bendradarbiavimą. Svarbus ir adekvatus valstybės reagavimas į iššūkius“.

Rinkis prekę lietuvišką 2022

Apie būtinybę sparčiau diegti naujas technologijas, kurios palengvina žemdirbių darbą, apie valstybės paramą regionams kalbėjęs V. Janulevičius pabrėžė, kad 90 proc. paramos šiandien skiriama Vilniaus regionui. Būtent Vilniaus apskritis yra Baltijos šalių lyderė. Tačiau, pasak LPK prezidento, jau matoma ryški perspektyva, kad per artimiausius 10 metų sostinę pralenks Kaunas.

„Vien į skaitmenizaciją AB „Volfas Engelman“ yra investavusi per milijoną eurų. Maisto pramonėje daug kas pervedama į skaitmeninį formatą, – ir kokybės kontrolė, sąskaitos, net atostogų prašymai. Bet kiek galima skaitmenizuoti patį produktą?“ – klausimą kitiems diskusijos dalyviams uždavė M. Horbačauskas. Ir trumpai papasakojo apie nuotolinę degustaciją, kurioje vertinimus pateikė daugiau nei šimtas tūkstančių vartotojų, bet „vis tiek maisto produktą geriausiai gali įvertinti, kai paragauji“.

Su Kauno krašto pramonininkus buriančios asociacijos vadovu portalas „Kas vyksta Kaune“ trumpai pasikalbėjo diskusijai pasibaigus.

– Lietuvos gamintojų paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ vyksta jau 14 kartą, kuo ji šiemet skiriasi nuo ankstesnių parodų?

– Daugėja parodos dalyvių, daugėja savo gaminius pristatančio verslaus jaunimo, daugėja ir moterų. Didžioji parodos dalyvių dalis – būtent moterys. Ir jei kalbama, kad jos versle noriai užleidžia pozicijas vyrams, parodose nedalyvauja, čia ir dabar yra gerai matomas paneigimas.

– Organizatoriai išdalino parodos aukso medalius ir diplomus, pasveikino, pasidžiaugė, tik kažkodėl Kaunas, nuo seno garsėjęs savo pramone bei gera produkcija, nelabai gausiai atstovaujamas. Jūsų manymu, kodėl?

– Na taip, paroda yra visos Lietuvos. Yra ir savo produktus eksponuojančių mūsų miesto įmonių, bet iš esmės Kauno žmonėms reikėtų būti aktyvesniems. Tai – ne tik proga parodyti, ką geriausiai sugebi, bet ir tam tikra galimybė pasitempti. Parodos komunikacijos programomis rūpinasi jos organizatorius „Ekspozicijų centras“, mes talkiname. Tikiu, kad žinia apie parodą pasiekia ir pasieks visus gamintojus, ne tik mūsų asocijuotus narius, tad susidomėjimas ja ateityje tik augs.

– Kiek per, tarkime, per vienerius metus paaugo jūsų vadovaujama Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija?

– Į ją įsijungė 16 naujų narių, ir dabar asociacijoje iš viso jų turime daugiau nei 60. Iš jų pramonės įmonių – virš 40, kita dalis – paslaugų, yra ir mokslo atstovų. Veikti bendrai, priklausant asociacijai, buria regioniškumas ir panašūs tikslai, tvari kaimynystė, visuomenės ir mokslo bendrystė.

– Prisipažinsiu, kad nesu alaus vartotoja ir kažkada kartu su Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovais lankydamasi Utenos alaus darykloje, kai ten veikti pradėjo nauja gamybos linija, pasiteiravau, ar įmonė negamina limonado. Todėl dabar, išgirdusi parodos diskusijoje apie jos vedėjo – KTU prof. Ryčio Krušinsko – žodžiais tariant, „neskanias mintis keliantį“ galimą ateities maistą – vabzdžius, noriu jūsų, kaip aludario, paklausti: ar įsivaizduojate alaus gėrimą, užkandant, pavyzdžiui, skėriais?

– Įsivaizduoju, nes pats esu prieš pusmetį gėręs alų ir valgęs skėrius. Egzotika – taip, bet ta kombinacija nėra įdomi. Manau daug kam reikėtų šiuo ar panašiu atveju peržengti tam tikrą psichologinį barjerą.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA