Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europai reikia priimti sprendimus dėl energetikos rinkos reguliavimo, bet negalima pamiršti, kad europiniai sprendimai nepakeičia nacionalinių.
Taip pat komentuodamas užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atnaujintą ginčą, kas turėtų Lietuvai atstovauti Europos Vadovų Taryboje – prezidentas ar premjerė, G. Nausėda ministrą ragino „mažiau mokyti aplink esančius, kaip gyventi, ir daugiau pačiam dirbti“.
„Užsienio reikalų ministras turi didžiulį darbų barą ir jam reikėtų mažiau domėtis, ką aš dirbu, nes aš savo atsakomybę puikiai suprantu, ir pačiam išnaudoti visas galimybes, dirbant ministrų taryboje. Tą patį aš raginau daryti ir (energetikos) ministrą D. Kreivį, ir ministras D. Kreivys iš tikrųjų demonstruoja pastaruoju metu gerą dinamiką“, – trečiadienį Vilniuje sakė prezidentas.
Komentuodamas būsimą neformalų vadovų susitikimą jis teigė, kad Europai reikia priimti sprendimus dėl energetikos rinkos reguliavimo, bet nepamiršti, kad „europiniai sprendimai yra svarbūs“, tik nepakeičia nacionalinių.
„Padarytas vienas darbas, kurį reikia plėtoti, tai pirmiausia reikia susitarti su tomis valstybėmis, kurios gauna tuos vadinamuosius viršpelnius dėl paskirstymo formulės, dėl paskirstymo rakto, ir tai yra puikus pavyzdys, kai dirbdami labai konkrečiai, mažiau šnekėdami, daugiau dirbdami, mes galime padaryti dalykų ir tie dalykai mūsų žmonėms bus tikrai į naudą“, – kalbėjo prezidentas.
„Jei kas galvoja, kad iš Briuselio galima parvežti pigaus cemento, pigių dujų ar dar kažko, kaip kažkada iš Maskvos, tai jis labai klysta. Europoje reikia priimti sprendimus dėl energetinės rinkos reguliavimo, kurie būtų naudingi visos Europos vartotojams, ir todėl mes šiandien kalbame apie būtinumą kurti Europos energijos sąjungą“, – pridūrė šalies vadovas.
Penktadienį ES ministrai Briuselyje pritarė Europos Komisijos rugsėjo viduryje pateiktiems siūlymams, kaip vartotojams padėti sumažinti išaugusias elektros kainas. Vienas jų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių vadinamuosius viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Lietuvai galios išimtis, numatanti, kad šalys, iš kurių Lietuva importuoja elektrą, turės su ja pasidalinti viršpelniais. D. Kreivys ne kartą teigė, kad dėl viršpelnių pasidalijimo pirmiausia reikės tartis su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didžiausią dalį elektros. Tai numatančią dvišalę sutartį padedant Europos Komisijai (EK) šalys turės pasirašyti iki gruodžio 1 dienos.
Tarp Komisijos pateiktų pasiūlymų praėjusį penktadienį neliko siūlymo nustatyti dujų kainų lubas. Vis dėlto, pasak D. Kreivio, už energetiką atsakingi ministrai įpareigojo EK artimiausiu metu parengti tai numatantį dokumentą.
Kalbėdamas prieš kelionę į neformalų EVT susitikimą Prahoje, kur didžiausias dėmesys bus skirtas ES apsirūpinimo energijos šaltiniais, prezidentas pažymėjo, kad jame nebus priimti sprendimai dėl energetikos, bet jų laukiama taryboje spalio pabaigoje.
„Rytoj ir poryt mes susitinkame neformaliame EVT posėdyje, jame bus svarstomi ir kiti klausimai, ten dar nebus priimta jokių išvadų, bet mėnesio pabaigoje bus jau specialiai dedikuotas ir energetikai, ir kitiems klausimams EVT posėdis Briuselyje, ir tikiuosi, kad ten pasieksime tam tikrų rezultatų“, – pabrėžė šalies vadovas.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis atnaujino pritilusias diskusijas dėl atstovavimo vadovų taryboje, pareiškęs, kad į EVT tartis dėl energetikos turėtų vykti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Šalies vadovas anksčiau tvirtino neketinantis deleguoti šių funkcijų „kam nors kitam“.
