Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, Lietuvoje prieglobsčio ieškančiais ukrainiečiais nuo šiol rūpinsis Alytaus Pabėgėlių centras bei miestų Migracijos departamento teritoriniai skyriai. Kovo viduryje Kaune atvertas ukrainiečių registracijos centras, suteikęs prieglobstį beveik 12,3 tūkst. žmonių, oficialiai užsidarys rugpjūčio 8-ąją. Į atlaisvėjusias erdves sugrįš Kauno kultūros centro veiklos.
„Užsidarius didžiųjų miestų registracijos centrams, Kaunas veikė pilnu pajėgumu. Dabar, sumažėjus srautams iš Ukrainos, Vidaus reikalų ministerija išleidžia mus „atostogų”, tačiau jei tik prireiks – veiklas ir pagalbą nedelsiant atnaujinsime.
Noriu padėkoti kiekvienam čia dirbusiam žmogui. Jūsų dėka nuo karo baisumų pabėgę žmonės jautėsi saugiai”, – sakė Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras.
Pasak jo, Kauno kultūros centre įsikūręs ukrainiečių registracijos punktas užsidarys rugpjūčio 8 dieną. Nuo šios dienos šalyje veiks vienintelis Pabėgėlių registracijos centras Alytuje (A. Juozapavičiaus g. 33). Ukrainiečius darbo valandomis taip pat priims Migracijos departamento teritoriniai skyriai. Į atlaisvėjusias patalpas, Vytauto pr. 79, sugrįš Kauno kultūros centro kolektyvai ir užsiėmimai, rašoma Kauno savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Toks sprendimas priimtas dėl ženkliai sumažėjusių srautų. Pirmosiomis Pabėgėlių centro veiklos dienomis į jį atvykdavo apie 1,1 tūkst. ukrainiečių per parą, dabar sulaukiama iki 20 žmonių per dieną.
Asmenys, pradėję dokumentus tvarkytis Kaune, procesus galės užbaigti čia. Dokumentus darbo valandomis išduos Kauno Migracijos skyrius (A. Juozapavičiaus pr. 57). Socialiniai darbuotojai paslaugas teiks per seniūnijas. Ukrainiečiai dėl migracijos, apgyvendinimo, socialinės paramos ir kitų klausimų galės kreiptis į centralizuotą informacijos centrą, telefonu 1808.
Skaičiuojama, kad nuo Kauno Pabėgėlių registracijos centro atidarymo kovo 15 d. saugus prieglobstis su laikina nakvyne, maitinimu ir kitomis paslaugomis suteiktas 12,3 tūkst. ukrainiečių. Didžioji dalis jų – senyvo amžiaus žmonės, moterys ir vaikai. Jais, 24 valandas per parą, pamainomis rūpinosi per 40 kauniečių. Skaičiuojama, kad į savanorystę įsitraukė keli tūkstančiai gyventojų.
Centre pamainomis dirbo Raudonojo Kryžiaus, Carito, „Gelbėkit vaikus” ir „Maisto banko” savanoriai bei Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Čia paslaugas teikė Migracijos departamento, policijos, vaiko teisių apsaugos ir užimtumo tarnybos, Kauno miesto poliklinikos ir Greitosios medicinos pagalbos medikai. Taip pat savivaldybės socialinių paslaugų centro specialistai ir Kauno visuomenės sveikatos biuro darbuotojai.
