Lietuva niekada nepavargs remti Ukrainos ir karas jai netaps įprasta kasdienybe, žada Ukrainoje viešintis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.
„Mes nepavargsim, mes nepamiršim, karas Ukrainoje mums niekada netaps įprasta kasdienybe, mes neleisim pamiršti ir pavargti kitiems, tiek Rytuose, tiek Vakaruose“, – ketvirtadienį G. Nausėda sakė bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Lietuvos vadovas sakė neabejojantis, jog Ukraina laimės karą, kurį prieš ją pradėjo Rusija, bet šiandien dar sunku pasakyti, kada.
„Aš žinau, kad pergalė ateis, kad jūs nusipelnėte jos, tik šiandien dar sunku pasakyti, kada ji bus pasiekta. Norisi, kad ji būtų kiek galima greitesnė“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat dėkojo ukrainiečių tautai, kuri „didvyriškai ir labai ryžtingai“ priešinasi Rusijos agresijai, taip rodydama ir Lietuvai pavyzdį, kokia brangi yra laisvė.
Daugiau šia tema
„Lietuva visada buvo ir visada bus su jumis, jūsų šalies laisvė, nepriklausomybė, kaip ir jūsų žmonių saugumas ir gerovė, mums yra nepaprastai svarbūs. Mes pernelyg daug iškentėme savo istorijoje, patyrėme tikrai daug priespaudos, kančių, neteisybių ir kaip niekas kitas galime suprasti jūsų kančias“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda sakė, kad Lietuva „jau seniai pasirinko savo draugus“ ir jų niekada neišduos.
„Mano šalis lieka viena pagrindinių Ukrainos sąjungininkių, mes esame suteikę dvišalės pagalbos, esame pervedę pinigus, bet turbūt pinigai, eurai nėra svarbūs, svarbiausia, kad mes tai darome iš visos širdies“, – tvirtino Lietuvos vadovas.
Kyjive besilankantis prezidentas ketvirtadienį taip pat kreipėsi į aukščiausiąją Radą, susitiko su prezidentu V. Zelenskiu.
Šalies vadovas informavo prezidentą V. Zelenskį, jog netrukus Ukrainą pasieks papildomi Lietuvos skirti šarvuočiai ir kovinio rengimo amunicijos paketas. Artimiausiu metu bus pristatyti ir Lietuvoje pagaminti antidronai.
Prezidentas taip pat įteikė Ukrainos kolegai V. Zelenskiui Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Šis aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas jam skirtas už nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje.
Kartu su prezidentu ketvirtadienį Kijeve lankosi ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Rusijos pajėgos nuo vasario mėnesio pabaigos puola Ukrainą, o ketvirtadienio rytą surengė raketų ataką prieš vieną iš Kyjivo priemiesčio Vyšhorodo rajonų.
Sankcijas Rusijai reikia toliau griežtinti
Lietuvos vadovas teigė, jog septintasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas yra žingsnis į priekį, bet nepakankamas ir Lietuva pasisako už visišką Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos, platesnį sankcionuojamų asmenų sąrašą, įtraukiant ir patriarchą Kirilą.
„Tiek aš asmeniškai, tiek Lietuva visais formatais pasisakome už kiek galima griežtesnes sankcijas Rusijai, kadangi, mūsų įsitikinimu, tai yra vienintelis kelias, kuris gali sutrumpinti šį karą ir sumažinti kančias, kurias patiria Ukrainos tauta. Štai todėl mes pasisakėme už septintąjį sankcijų paketą, kuris buvo visai neseniai patvirtintas, tai yra žingsnis į priekį, tačiau nepakankamai didelis žingsnis į priekį ir, manau, kad turime tuo nepasiriboti“, – G. Nausėda sakė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vadovu V. Zelenskiu.
Pasak G. Nausėdos, „dar yra daug galimybių“ į sankcijų paketą įtraukti žmones, kurie prisidėjo prie karo nusikaltimų Ukrainoje, taip pat įvardijo patriarchą Kirilą, sakydamas, kad jis „išnaudoja šventus dalykus, antai kaip tikėjimo laisvė ir tikėjimo dalykus, tarnaudamas politinei tironijai“.
„Aš turiu omenyje patriarchą Kirilą, mes pasisakome už jo įtraukimą į sankcijų sąrašą, mes pasisakome už ryžtingus žingsnius deswiftizuojant arba atjungiant nuo SWIFT sistemos Rusijos bankus“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat ragino Europą atsisakyti rusiškų energetikos išteklių, kaip padarė Lietuva, tačiau kartu pabrėžė, jog Lietuva žingsnių dėl energetinės nepriklausomybės ėmėsi dar prieš karą.
„Sankcijos savaime yra tiktai pusė darbo, reikalingi sprendimai, kurie sumažintų mūsų energetinę nepriklausomybę, aš kalbu apie visos Europos energetinę nepriklausomybę, ir šioje srityje Lietuva eina pirmosiose gretose. Mes nutraukėme bet kokį apskritai energetinių išteklių pirkimą iš Rusijos, nes mes puikiai suprantame, kad mūsų mokami eurai už šituos energetinius išteklius eis karo mašinai finansuoti. Tai, mūsų požiūriu, yra nemoralu“, – pažymėjo G. Nausėda.
