Tarnybų pradėti tyrimai įgauna pagreitį: skandalingi faktai tapo papildomais įkalčiais Kauno valdžią supurčiusioje korupcijos byloje – Kas vyksta Kaune

Tarnybų pradėti tyrimai įgauna pagreitį: skandalingi faktai tapo papildomais įkalčiais Kauno valdžią supurčiusioje korupcijos byloje

delfi.lt / Nerijus Povilaitis 2022/07/28 08:46
UAB „Autokausta“ teritorija Kaune, Marvelės gatvėje / DELFI nuotr.

Privati statybų bendrovė, milijoninės vertės konkursus Kaune laiminti „Autokausta“ daugiau nei dešimtmetį be jokio teisinio pagrindo nemokamai naudojosi 2 ha valstybinės žemės sklypu, dalimi įmonėsKauno vandenys“ teritorijos. Vėliau bandyta santykius įteisinti, sudaryta sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis, kuri, panašu bus pripažinta niekine. Visa tai išsiaiškinus Delfi tyrimo metu darbo ėmėsi Specialiųjų tyrimų ir Nacionalinė žemės tarnybos. Atskleisti faktai tapo papildomais įkalčiais Kauno valdžią supurčiusioje korupcijos byloje, pradėtas tyrimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sąlygų pažeidimų.

Dėl pernuomojamos valstybinės žemės tyrimą pradėjo NŽT

Delfi atskleidus faktus apie išskirtines sąlygas, suteiktas rezonansinėje korupcijos byloje figūruojančiai statybų bendrovei „Autokausta“, sulaukta Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) verdikto.

Gavę informaciją, kad valstybinėje žemėje, kurios negalima pernuomoti, mažiausiai nuo 2009 metų šeimininkauja privati statybų įmonė, NŽT atliko patikrinimą. Faktams pasitvirtinus, pradėta administracinio nusižengimo byla, paaiškinimus turės pateikti verslininkus į nuomojamą iš valstybės žemę įsileidę „Kauno vandenų“ atstovai bei pati „Autokausta“.

„Atliktas UAB „Kauno vandenys“ išnuomoto valstybinės žemės sklypo Marvelės g. 199A, Kaune, žemės naudojimo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad ne visas žemės sklypas yra naudojamas pagal jam nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą (sklypo dalies subnuomojimas UAB „Autokausta“ už tai UAB „Kauno vandenys“ galimai gaunant pajamas).

Dėl žemės sklypo patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, susijusių su žemės sklypo galimu naudojimu ne pagal paskirtį, pradėta administracinio nusižengimo teisena. UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Autokausta“ turi pateikti paaiškinimus dėl nustatytų aplinkybių.

Gavus ir įvertinus šių bendrovių paaiškinimus, bus sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo (pagal Administracinių nusižengimų kodekso 261 str. „Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas“) ir dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutartinių sąlygų laikymosi pažeidimų“, – portalą Delfi informavo NŽT atstovas Ruslanas Golubovas.

Garsiąją korupcijos bylą papildė Delfi atskleisti faktai

Neseniai sulaukta ir Specialių tyrimų tarnybos (STT) pranešimo. Pareigūnai Delfi informavo, kad žurnalistinio tyrimo metu surinkta medžiaga yra traktuojama kaip pranešimas apie galimai nusikalstamą veiką ir yra pridedama prie šiuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai tuomečio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko papirkimu pareikšti „Autokaustos“ generaliniam direktoriui ir šios bendrovės akcininkui Juozui Kriaučiūnui.

O tai reiškia, kad Delfi surinkta informacija gali tapti papildomais įkalčiais narpliojant painią galimos korupcijos schemą.

Iki šiol precedento neturėjęs korupcijos skandalas Kauno valdžią supurtė metų pradžioje, kai įtariant rekordinio dydžio kyšio – 140 tūkst. eurų paėmimu buvo sulaikytas tuometis savivaldybės administracijos direktorius, vienas artimiausių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio aplinkos žmonių – V. Šiliauskas. Jo namuose STT pareigūnai aptiko solidžią grynųjų sumą, apie 200 tūkst. eurų. Pinigus valdininkas buvo sukišęs į vokus bei stiklainius ir išslapstęs visame name.

Kyšio perdavimu įtariamas uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ generalinis direktorius J. Kriaučiūnas buvo sulaikytas, bet suėmimo išvengė. Kratos metu jo namuose rasta beveik 400 tūkst. eurų grynųjų.

Bendrovės „Autokausta“ generalinis direktorius J. Kriaučiūnas ir buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas / Kaunas.lt nuotr.

Būtent ši istorija ir paskatino detaliau pasidomėti bendrovės „Autokausta“ reikalais. Reikia priminti, jog Kaune, Marvelės gatvėje įsikūrusi „Autokausta“ nėra eilinė įmonė. Tai didžiulė statybinė bendrovė, kurioje šiuo metu dirba 535 žmonės. Tačiau labiausiai ji garsėja sugebėjimu Kaune laimėti stambius viešųjų pirkimų konkursus.

„Autokaustos“ sutarčių vertė per pastaruosius trejus metus mieste jau viršijo 90 mln. Eur. Prie šios sumos dar reikėtų pridėti jau po korupcijos skandalo sudarytą 9 mln. eurų vertės ligoninės korpuso statybos sutartį. Ir štai čia – reikšminga detalė: 2017 – 2018 m. su Kauno miesto savivaldybe pasirašytų sutarčių vertė siekė 10,4 mln. eurų, o reikalai ėmė gerėti, kai 2018 metų pabaigoje savivaldybės administracijos direktoriumi tapo V. Matijošaičio suburto judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovas, šių metų pradžioje rekordinio kyšio paėmimu įtariamas V. Šiliauskas.

Už ką galėjo būti mokamos apie 140 tūkst. eurų kyšis? Pradėjus domėtis šiomis aplinkybėmis paaiškėjo ir skandalingi faktai apie išskirtines sąlygas „Autokaustai“ veikti valstybės žemėje ir keisti bandymai visa tai įteisinti.

Ilgai slėptus faktus demaskavo palydovų nuotraukos

„Autokausta“ įsikūrusi Kauno pakraštyje, Marvelės rajone šalia nuotekų valymo įrenginių. Kadaise tai tebuvo nedidelė įmonė, prekiavo betonu, skalda, vertėsi statybos darbais.

Palaipsniui ji ėmė didinti veiklos apimtis ir galiausiai tapo Kaune dominuojančia savivaldybės užsakymų vykdytoja. Bendrovės valdoma teritorija tarsi niekuo ypatingu neišsiskiria. Gamybiniai ir administracijos pastatai, sandėliai, galybė įvairiausios technikos, žemių kalnai ir dulkių debesys.

Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Pažvelgus į palydovines nuotraukas, palyginus sklypų ribas Registrų centro platformoje paaiškėja skandalingas faktas: nemaža dalis „Autokaustos“ valdomos teritorijos, kaip vėliau sužinota – 2 ha „įvažiavo“ į kaimyninį sklypą.

Registrų centro portale Regia.lt akivaizdžiai matosi, kokią „Kauno vandenų“ sklypo dalį yra užėmusi kaimynystėje veikianti „Autokausta“ / Regia.lt nuotr.

Nuotraukos atskleidžia, kad ši teritorija naudojama mažiausiai nuo 2009 metų. O tai valstybės žemė, kurią nuomojasi Kauno savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Kauno vandenys“.

Čia reikia paminėti itin svarbų faktą – „Kauno vandenys“ valstybinės žemės nuomos sutartį sudarė dar 2006 metais. O 2010 metais joje atsirado papildoma bei esminė sąlyga, jog išnuomotos žemės subnuoma, t. y. pernuomojimas kitiems subjektams, yra negalima.

Kaip galėjo nutikti, jog privati bendrovė naudojasi valstybės žeme, joje laiko savo techniką, krūvas įvairių statybinių medžiagų bei kitą gėrį? Kitaip tariant – pelnosi valstybės sąskaita.

Visa tai aiškinantis susidurta ir su nenoru atskleisti tiesą, ir su akivaizdžiu bandymu klaidinti bei įžūliu melavimu.

Santykius nuspręsta įteisinti – vandentiekininkai ėmė teikti „sandėliavimo paslaugas“

Pateikus klausimus apie tai, kodėl privati bendrovė šeimininkauja valstybės žemėje, sulaukta paaiškinimo, jog „Kauno vandenys“ su „Autokausta“ yra sudarę sandėliavimo sutartį „dėl 2,05 ha ploto, esančio Marvelės 199A, nuomos įrenginių sandėliavimui“.

„Daugiau nėra jokių kitų žemės sklypų, kuriuos UAB „Kauno vandenys“ būtų išnuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims“, – Delfi atsakė „Kauno vandenų“ atstovai.

Iš tiesų, ši sutartis buvo sudaryta dar 2020 metų gruodžio 1 dieną ir galiojo iki 2021 metų lapkričio 30 d. Po to ji buvo automatiškai pratęsta ir šiuo metu galioja iki 2022 metų lapkričio 30 d.

Pagal šią sutartį bendrovė „Autokausta“ per mėnesį sumoka „Kauno vandenims“ 2 tūkst. 870 eurų + PVM.

Bendrovės „Autokausta“ naudojama teritorija / „Google“ nuotr.

Delfi kalbintas „Kauno vandenų“ direktorius Ramūnas Petras Šulskus minėjo, kas šias pareigas eina tik nuo 2019 metų. Jis pakeitė amžinybėn iškeliavusį ilgametį bendrovės vadovą Vilių Buroką.

Pasak R. P. Šulskaus, tik jam stojus prie bendrovės vairo paaiškėjo labai keista situacija: dalimi nuotekų valyklos ploto naudojasi šalia įsikūrusi privati bendrovė, o „Kauno vandenys“ iš to jokios naudos negauna. Todėl, pasak generalinio direktoriaus, nuspręsta šiuos santykius įteisinti juridiškai: buvo parengtas sutartis, apklausos būdu išsiaiškinta, kiek šiame rajone mokama už atitinkamus žemės plotus, vyko derybos, o šiuo metu kas mėnesį gaunamos pajamos.

„Tai ne žemės nuomos, o sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis“, – tikslino „Kauno vandenų“ generalinis direktorius pabrėžęs, jog neturi supratimo, kaip valymų įrenginių teritorijoje ir kada atsirado privati statybų įmonė.

Bandė išsisukti nuo draudimo subnuomoti valstybės žemę?

Apie itin keistą situaciją Delfi informavo Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir paprašė pateikti savo vertinimą – teisėtai, ar ne valstybinės žemės plotas suteiktas privačiai statybų bendrovei. Tiesą sakant, NŽT atsakymas pribloškė, panašu, jog viskas nuo pat pradžių buvo daroma pažeidžiant įstatymus. O „sandėliavimo paslaugų teikimo“ sutartis, kurią „Kauno vandenys“ sudarė bandant kažkaip įteisinti faktą, jog 2 ha žemės jau ilgus metus užėmusi privati statybų bendrovė, gali būti neteisėta.

Pasak R. Golubovo, pirmiausia jos turinys turėjo būti derinamas su NŽT. Be to, dar 2010 metais buvo patikslinta, jog „Kauno vandenims“ išnuomotos žemės subnuoma, t. y. pernuomojimas kitiems subjektams, yra negalima.

Rekonstruotas magistralinis kelias ties Giraite
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir UAB ,,Autokausta“ generalinis direktorius Juozas Kraičiūnas / R. Tenio nuotr.

Štai čia ir paaiškėja, kodėl tokia keista sutarties formuluotė: Kauno miestą geriamu vandeniu aprūpinanti, jo nuotekas valanti ir kitas komunalines paslaugas teikianti savivaldybės įmonė dar užsiima ir „sandėliavimo paslaugų teikimu“ privačiai statybos bendrovei savo teritorijoje. Panašu, jog suvokus, kad pernuomoti valstybinės žemės negalima, bandyta ieškoti kitų išeičių.

Visgi, pasak R. Golubovo, ši formuluotė esmės nekeičia. Nes tai yra ta pati valstybinės žemės nuomos sutartimi draudžiama subnuoma, tik kitaip pavadinta.

Gali būti, jog korupcijos skandalo epicentre atsidūrusios, milijonų eurų vertės konkursus laiminčios bendrovės gali būti paprašyta susirinkti savo daiktus ir pasitraukti iš daugybę metų naudoto 2 ha žemės sklypo.

Korupcijos skandalo epicentre atsidūręs verslininkas atvirauti nenorėjo

Pasiteiravus bendrovės „Autokausta“, kokiu teisiniu pagrindu iki 2020 metų gruodžio, kai buvo sudaryta sutartis su „Kauno vandenimis“, naudojosi 2 ha valstybinės žemės, atsakymo sulaukta nebuvo. Pakartojus klausimą dar kartą, taip pat nebuvo atsakyta.

Panašu, kad bendrovės technikos ir kito turto atsiradimas valstybės žemėje bei tai, kas galbūt iš to gavo naudą – skaudi tema. Apie tai nenorėjo kalbėti ir „Autokaustos“ generalinis direktorius, rekordinio, 140 tūkst. eurų kyšio davimu tuomečiam savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui įtariamas J. Kriaučiūnas.

Verslininką Delfi žurnalistas bandė pakalbinti birželio 20 d., kai šis dalyvavo ligoninės korpuso statybų už 9 mln. eurų pradžios ceremonijoje. Šį konkursą, kaip ir daugelį kitų yra laimėjusi ta pati „Autokausta“. J. Kriaučiūnas tikino, jog naudojasi žemės sklypu pagal sutartį, kuri šiuo metu yra galiojanti. Taip pat sakė tikintis, kad ji bus pratęsta.

Tačiau apie tai, nuo kada tiksliai ir kokiu teisiniu pagrindu bendrovė naudojasi „Kauno vandenų“ iš valstybės nuomojama žeme taip neatsakė. Tiesiog klausiamas tylėjo, vis kalbėjo apie tą pačią 2020 metų pabaigos sutartį ir ėjo savo keliais. Beje, kita teritorija, esanti tarp Marvelės ir Užnemunės gatvių, kurioje „Autokausta“ sandėliuoja gruntą ir laiko techniką, priklauso bendrovei „Nova Group“. Šios bendrovės akcininkai – keturi fiziniai asmenys. Jie taip pat ir „Autokaustos“ akcininkai, o penktasis akcininkas – ta pati bendrovė „Nova Group“. Abiejų bendrovių akcininku yra ir J. Kriaučiūnas.

Demaskuotas melas: „neegzistuojantis“ įvažiavimas į sklypą

Nagrinėjant šią situaciją kyla dar vienas klausimas: kaip „Autokausta“ iš viso atsirado „Kauno vandenų“ žemės sklype, kodėl būtent su šia, kaimynystėje įsikūrusia bendrove nuo 2020 metų pabaigos be jokių konkursų buvo sudaryta NŽT atstovams abejonių dėl teisėtumo kelianti sutartis?

Atsakydami į tai, du aukštas pareigas užimantys „Kauno vandenų“ atstovai, administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius Arvydas Juška ir technikos direktorius Darius Gražys, panašu, stipriai apsimelavo.

Reikia pastebėti, kad jų atsakyme minimas žodis „nuoma“, nors pernuomoti valstybinės žemės jiems niekas nesuteikė teisės, be to kalbama apie faktus, kuriuos akivaizdžiai paneigia palydovinės nuotraukos.

„Atsakydami į Jūsų užklausą, informuojame, kad nuomos konkurso nebuvo. Paaiškinsime kodėl. Kaip žinia, šalia ,,Kauno vandenų“ yra įsikūrusi bendrovė ,,Autokausta“. Dėl žemės sklypo išsidėstymo ypatumų kitiems patekti į teritoriją neįmanoma, nėra privažiavimo. Į jį galima patekti tik iš ,,Autokaustos“ teritorijos. Būtent tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šis žemės sklypas be konkurso buvo išnuomotas minėtai bendrovei“, – per atstovę spaudai perduotame atsakyme teigė du „Kauno vandenų“ direktoriai, A. Juška ir D. Gražys.

UAB „Autokausta“ teritorija Kaune, Marvelės gatvėje / DELFI nuotr.

Tačiau tai – visiškas melas. Dar 2011 metais darytose palydovų nuotraukose akivaizdžiai matomas įvažiavimas iš šalia esančios Marvelės gatvės į minėtą žemės sklypą. 2014 metais jau įrengta plati įvaža, panašu, kad buvo iškirsta ir medžių. Taigi, į teritoriją jau seniai buvo galima patekti ne tik iš šalia esančio „Autokaustos“ sklypo, bet ir iš gatvės.

Pasitikslinus, kodėl pateikiama klaidinanti informacija, akivaizdžiai prieštaraujanti tam, ką užfiksavo palydovai ir paprašius ją patikslinti, sulaukta dar įdomesnio „Kauno vandenų“ atsakymo.

„Patekti į teritoriją galima, tačiau nėra įrengta įvažiavimo. Fizinės kliūtys neleidžia iš Marvelės g. patekti į teritoriją: reikėtų pasidaryti gatvės įvažos projektą, iškirsti medžius, įsirengti pralaidas, pasikloti tinklus, kas reikalauja nemažų investicijų“, – per atstovę spaudai perdavė A. Juška su D. Gražiu.

Nors teigiama, kad „nėra įrengta įvažiavimo“ be to, dar ir „fizinės kliūtys neleidžia iš Marvelės g. patekti į teritoriją“, tai yra visiška netiesa.

Delfi žurnalistui apsilankius prie šio sklypo galutinai įsitikinta: į jį iš Marvelės gatvės įrengtas platus, krovininei technikai pritaikytas įvažiavimas. Vartų konstrukcija ir būklė byloja, kad jie pastatyti pakankamai seniai.

Pasidomėjus, ar įvaža į sklypą, kurios, pasak melavusių „Kauno vandenų“ direktorių čia visai „nėra“, įrengta teisėtai – parengus projektą ir jį suderinus, Delfi gavo atsakymą iš Kauno savivaldybės, kad apie kokius nors leidimus ir derinimus jokių duomenų nėra. Tad panašu, jog institucijoms teks aiškintis dar vieną esminę aplinkybę – kaip ir kuomet be jokių leidimų įrengtas įvažiavimas į valstybės žemę, kas už tai turės atsakyti.

Sureagavo Kauno opozicija: kreipėsi į generalinę prokuratūrą

Po Delfi tyrimo, atskleidusio, kaip valstybės žemė nuo 2009 metų iki 2020 metų pabaigos tiesiog buvo atiduota privačiai statybų bendrovei, o paskui be jokio konkurso sudaryta rimtų abejonių kelianti sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis, susidomėjo ne tik STT.

Iniciatyvos ėmėsi ir Kauno savivaldybės tarybos nariai, opozicinė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius teigė, jog Kauno opozicija prašo Generalinės prokuratūros išaiškinimo dėl galimai padarytos žalos „Kauno vandenų“ įmonei, pasak P. Lukševičiaus, opozicija taip pat prašo įvertinti ar tokia veika neprieštarauja įmonės „Kauno vandenys“ veiklos tikslams bei kodėl įmonė, kurios tikslas yra vykdyti pelningą veiklą užsiėmė nepelninga veikla.

UAB „Autokausta“ teritorija Kaune, Marvelės gatvėje / DELFI nuotr.

„Akivaizdu, kad sandėliavimo paslaugų teikimo sandoriu yra siekiama pridengti faktinius žemės sklypo nuomos teisinius santykius ir nuomos sandorį. „Kauno vandenys“ valdomo 2 hektarų valstybinio žemės sklypo davimas dešimtmetį neatlygintinai naudotis bendrovei „Autokausta“, o vėliau faktinis išnuomavimas be konkurso, ne rinkos kaina, galimai yra neteisėta įmonės „Kauno vandenys“ veikla, pažeidžianti bendrovės „Kauno vandenys“, kaip uždarosios akcinės bendrovės tikslą vykdyti pelningą veiklą“, – pranešime cituojamas TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnas P. Lukševičius.

Kauno miesto savivaldybės tarybos, TS-LKD frakcijos narei Andrijanai Filinaitei nerimą kelia tai, kad įmonė „Kauno vandenys“, neturėdama teisės pernuomoti valstybinės žemės, eilę metų galimai nemokamai leido ja naudotis bendrovei „Autokausta“.

„Daugybė klausimų yra ir dėl to, kas vyko iki 2020 m., kai ilgus metus privati įmonė galimai naudojosi valstybine žeme be jokių sutarčių ir nieko už tai nemokėdama. Prašome Generalinės prokuratūros ištirti šią situaciją ir galimus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikos požymius“, – teigė Kauno miesto savivaldybės tarybos narė A. Filinaitė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA