Kauno IX forte pristatoma aktualiai ir moderniai interpretuojama G. Verdi opera „Nabukas“ – Kas vyksta Kaune

Kauno IX forte pristatoma aktualiai ir moderniai interpretuojama G. Verdi opera „Nabukas“

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Pasitelkęs geriausias Kauno ir Lietuvos muzikinės scenos pajėgas bei talentus, įvairių Kauno chorų dainininkus, Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia į netradicinį reginį miestui ir jo svečiams – G. Verdi operos „Nabukas“ spektaklį atviroje Kauno IX forto muziejaus erdvėje.

Operos premjera įvyks ateinantį šeštadienį. Ir tai, anot teatro atstovės Linos Stankevičiūtės, bus aktuali užkariavimo, tremties, beprasmės kančios ir išsilaisvinimo vilties išraiška. Kartu ši premjera – ir vienas iš projekto „Kaunas ir Kauno rajonasEuropos kultūros sostinė 2022″ renginių.

Šeštadienį vyksiančiu spektakliu jo kūrėjai viliasi perteikti atminties žadinimo, pagarbos daugiakultūriškumui, kitoniškumui mintį bei užmegzti artimą, bendryste grindžiamą dialogą su žiūrovais. Spektakliui pasirinkta Kauno IX forto muziejaus erdvė dėkinga atskleisti vertybių konfliktus, kuriant aliuziją į bendrą tautinę priespaudą, beprasmę kančią ir išsilaisvinimo viltį.

Likus valandai iki „Nabuko“ premjeros pradžios, žiūrovai kviečiami 19 val. dalyvauti „Susitaikymo kelio“ eisenoje. Savotiškas operos epilogas, papildytas meniniais akcentais, Kauno IX forto memorialiniame komplekse fiksuos čia vykusios tragedijos istorinius ir emocinius lūžius. Tai – susitelkimo, bendruomeniškumo, bendratautiškumo, atminties žadinimo ir įprasminimo, istorijos gyvasties, empatijos ir atjautos kelias, kurį galės nueiti visi norintieji. Sutelkties emociją eisenos dalyviams palaikyti padės aktorius Ramūnas Šimukauskas.

„Operos siužeto pagrindu tapo žydų tautos istorijos įvykis – Šventyklos sugriovimas, Babilono nelaisvė ir sunki žydų dalia, kai Jeruzalę užpuola, užkariauja, o juos išsiunčia iš tėvynės Babilono karalius Nabukas. Šių istorinių įvykių fone vyksta pagrindinių operos personažų asmeninės dramos“, – teigia L. Stankevičiūtė.

Operą stato ne kartą meninių sprendimų sutarimais pasitikrinusi komanda: muzikos vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius Kęstutis S. Jakštas, scenografas Artūras Šimonis, šviesos dailininkas Audrius Jankauskas, choreografas Dainius Bervingis, chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė. . Naujokas statytojų komandoje – kostiumų ir grimo dailininkas Dainius Bendikas, kurį į komandą pakvietęs režisierius K. Jakštas susidomėjo jauno menininko tvaraus dizaino idėjomis, o šios sėkmingai realizuojamos ir operoje „Nabukas“.

Iš kitų G. Verdi kūrinių ši opera išsiskiria ypatingai gausia muzikine medžiaga chorui, ir ne veltui ji vadinama „drama chorui“ ar „chorine freska“. Monumentalios choro scenos įrėmina tiek atskirus veiksmus, tiek visą operą, netgi suteikia jai oratorijos bruožų ir atskleidžia didingą biblinę emociją. Todėl operos atlikimui IX forto muziejuje pasitelkta net dvylika Kauno miesto ir rajono chorų, panorėjusių prisijungti prie šio grandiozinio projekto.

Juos sutelkė ir pasirodymui ruošia žinoma Kauno chorvedė entuziastė Danguolė Beinarytė. Choristai drauge dainuos garsųjį chorą „Skrisk, svajone“, o keli kolektyvai pasirengę dalyvauti ir kitose operos chorinėse scenose.

Pagrindines partijas ruošia operos solistų žvaigždynas: Nabukas – Laimonas Pautienius ir Eugenijus Chrebtovas, Abigailė – Gitana Pečkytė, Sandra Janušaitė, Izmaelis – Kristian Benedikt ir Egidijus Bavikinas, Zacharija – Liudas Mikalauskas ir Žygimantas Galinis, Fenena – Justina Gringytė ir Gabrielė Kuzmickaitė, kitas partijas dainuos Ieva Goleckytė, Gabrielė Bukinė, Tomas Ladiga, Joris Rubinovas, Mindaugas Zimkus, Povilas Padleckis.

Atskleisdamas operos „Nabukas“ siunčiamą žinią, režisierius K. S. Jakštas apgailestauja, jog iki šiol šiame pasaulyje niekas nepasikeitė, nors, pasak libreto autoriaus T. Solera, operos veiksmas vyksta dar 587 metais prieš Kristų. Išlieka esminis klausimas, kuri kritinė masė bus didesnė, – egzistuojančių ar mąstančių žmonių.

„Rinkdamas medžiagą ir analizuodamas „Nabuko“ istoriją, priėjau išvadą, jog ši opera dažnai buvo statoma prieš didžiules apokalipses arba po jų. Ir štai – vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą“, – pastatymo proceso pradžią mena režisierius.

Natūralu, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, atsirado kitos prasmės, kurios nebuvo anksčiau sugalvotos. Dabar spektaklis siūlosi būti perskaitomas kur kas giliau. Čia, kaip ir visose genialiose istorijose, publikai pažeriama vertybių skalė, ir ji pati renkasi: melą, karą, priešpriešą ar neteisybės suvokimo ir atgailos kelią.

Dirigentas J. Janulevičius pabrėžia, kad operą „Nabukas“ G. Verdi parašė būdamas 28-erių metų. Kai spektaklis buvo parodytas teatre La Scala, o premjeroje dainavo žymiausias to meto baritonas Giorgio Ronconi, prasidėjo didžioji Verdi kūrybinė karjera.

„Dirbant su šiuo kūriniu, buvo žingeidu atrasti būsimųjų kūrinių daigus ir užuomazgas, besiformuojantį ir šiandien puikiai atpažįstamą kompozitoriui būdingą skambesį. Operoje „Nabukas“ muzikinės ir dramaturginės minties maštabiškumas atskleidžiamas nepriekaištingai. Dramaturgijos prasme tai – labai išbaigtas spektaklis, kuriame žiūrovai, net ir nemokėdami italų kalbos ar nematydami titrų, dramą aiškiai „persiskaitys“ muzikoje ir mizanscenose.

Scenografas Artūras Šimonis aiškina pasirinkęs tradicinį kelią ir scenografijos įmantrybių neieškojo. Bet scenoje matomi monumentalūs objektai žiūrovui transliuos aiškią žinią. Ji koduojama sendintose skardos sienose su sidabriniais užrašais. Tai – pavadinimai miestų, kuriuose skirtingais istoriniais etapais buvo vykdytas genocidas.

„Scenoje kuriu vizualią atminties detalę, kuri kažkam gali būti nepatogi ar nesmagi, bet garantuotai paveiki, – sako A. Šimonis, – Kauno IX forto (premjerinė spektaklio vieta) erdvėje esantis monumentas nacizmo aukoms atminti scenovaizdžiui priduos daugiau prasmės. Tai – sunkiasvorė ir daugiasluoksnė tema, kurią G. Verdi įamžino meistrišku kūriniu, o aš tiesiog pratęsiu jo mintį“.

Režisieriaus kuriama koncepcija bei sprendimas, kostiumų dailininko D. Bendiko nuomone, leidžia į šią istoriją pažvelgti plačiau, – per itin aktualią politinę, kultūrinę prizmę. Neapsiribojant realiu laiku, paliečiant istorinius įvykius, tiek šių dienų aktualijas bei ateities perspektyvas.

Rankų darbas operos veikėjų kostiumuose naudojamas kaip hierarchinio statuso leitmotyvas, o archajinis jų atlikimas, koloritas, vietomis panaudojami augalų motyvai, grafiniai simboliai bei kiti kūrybiniai sprendimai nukels žiūrovus į dar nesuvoktą, tolimą ateitį. Galbūt, ne tokią, kokios norėtume, bet tokią, kokia laukia. „Keliais lygmenimis kuriamas spektaklio naratyvas grindžia ir kostiumų stilistikos kaitą, kuri veiksmo eigoje nuskaitoma keliomis prasmėmis. Be abejonės, tam įtakos turėjo ir „Nabuko“ premjerai numatytas laikas bei vieta“ sako kostiumų kūrėjas.

Ryškiausio moters vaidmens operoje kūrėja solistė G. Pečkytė sako, kad Abigailės vaidmuo – tai virtuoziška partija muzikine ir charakterine prasme, reikalaujanti vokalinio meistriškumo bei fizinės ištvermės. Kompozitorius G. Verdi, savo kūryboje daug dėmesio skyręs moterų herojų portretams, Abigailei suteikė ypatingai plačią emocinę paletę. Ji – jautri, mylinti, bet nemylima, nelaiminga ir todėl kerštaujanti moteris.

Solistas L. Pautienius, dainuosiantis pagrindinę – Nabuko – partiją, sako: nors tai – penktoji G. Verdi opera jo karjeroje, tačiau nė karto jis nėra pradėjęs ruošti vaidmens taip iš anksto. Galbūt todėl, kad Nabuko vaidmuo yra labai dvilypis. Spektaklyje herojus išgyvena kardinalų asmenybės lūžį, – vienu metu jis yra savimyla, žiaurus Babilono karalius, tačiau patyręs sukrėtimą, staiga nusižemina, puola į gilią atgailą. Tai atskleidžianti muzikinė Nabuko partija įrodo, jog G. Verdi buvo ne tik genialus kompozitorius, bet ir puikus psichologas.

Operos pagrindinis herojus Nabukas (sutrumpintas Babilonijos karaliaus Nabuchodonosaro II vardas), 587 m. pr. Kr. ir vėl 579 m. pr. Kr. užpuolė Jeruzalę, sugriovė Šventyklą bei daugelį žydų išvarė į nelaisvę (Šv. Rašte aprašyta Babilonijos tremtis). 539 m. pr. Kr. Persijos valdovas Kyras II Didysis nukariavo Babiloną ir leido žydams grįžti į tėvynę.

Operoje skambantis vergų (t. y. tremtinių žydų) choras „Skrisk, svajone“ Italijoje tapo viena populiariausių melodijų, o ilgainiui pasmerktųjų, priespaudą kenčiančiųjų himnu. Jo žodžiai yra laisvai perkurta 137 psalmės teksto dalis. Operos premjera įvyko 1842 m. kovo 9 d. Milane, – primena Kauno valstybinio muzikinio teatro atstovė L. Stankevičiūtė.

Kauno IX forto muziejuje operos „Nabukas“ premjeriniame (liepos 16 d.) spektaklyje dainuos L. Pautienius, G. Pečkytė, K. Benedikt, L. Mikalauskas, J. Gringytė, G. Bukinė, T. Ladiga, M. Zimkus.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA