Prieš dvejus metus 57-erių metų Kauno klinikų pacientę Joaną pradėjo varginti pilvo skausmai, kurie, laikui bėgant, nesiliovė, o tik dar labiau stiprėjo. „Atsirado pilvo pūtimas, pradėjo kristi svoris. Iš pradžių galvojau, kad svoris krenta, nes laikausi dietos. Bet net ir nustojus jos laikytis, jis vis tiek krito. Apsilankiau pas šeimos gydytoją, kuris, atlikęs kraujo tyrimus, rekomendavo apsilankyti pas gydytoją chirurgą“, – pasakoja Joana. Taip pacientė atsidūrė Kauno klinikose.
Siekiant nustatyti pilvo skausmo priežastį, Kauno klinikose moteriai atlikta pilvo echoskopija, kuri leido įtarti kasos vėžį. Galutinė diagnozė, tapusi dideliu iššūkiu iki šiol įprastą gyvenimą gyvenusiai pacientei, patvirtinta atlikus pilvo ir dubens kompiuterinę tomografiją bei biopsiją.
„Tyrimų rezultatuose pastebėjome kasos naviko išplitimą į šalia esančius limfmazgius, peraugimas į kepenų ir blužnies arterijas, – aiškina Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė. – Aptarus daugiadalykiame gydytojų susirinkime pacientės būklę, pradėta agresyvi chemoterapija, tikintis, kad navikas sumažės ir bus galima taikyti chirurginį gydymą.“
Kaip rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai, po alinančio, ilgiau nei pusę metų trukusio gydymo, liga šiek tiek atsitraukė. Įvertinus jauną pacientės amžių ir tai, kad pacientė neturi rizikos veiksnių, galinčių apsunkinti chirurginį gydymą, nuspręsta Joanai atlikti sudėtingą operaciją.
Pasak Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojo prof. Žilvino Dambrausko, dėl galimo naviko peraugimo į kepenų ir tulžies arterijas, pacientei atlikta išplėstinė kasos ir uodegos srities bei blužnies pašalinimo operacija, užtikrinant kraujotaką per natūralų šuntą iš mažesnės arterijos.
„Šios operacijos pabaigoje, Joanai pritaikyta ir hiperterminė intraperitoninė chemoterapija (HIPEC), kurios tikslas – sumažinti ligos progreso tikimybę ir sėkmingiau ilgesnį laiką kontroliuoti ligą, net ir pažengusią į pilvo ertmę, – pažymi prof. Ž. Dambrauskas. – Dažniausiai procedūra taikoma gydant virškinimo sistemos ar kiaušidžių navikus, peraugančius į vidaus organų paviršių ar net gretimus organus. Taip pat nustačius navikinius židinius pilvo ertmėje atokiau nuo pagrindinio pažeisto organo.“
Profesorius priduria, kad aukšta temperatūra ne tik veikia navikines ląsteles, bet ir didina jų jautrumą chemoterapijai. Taip pat aktyvinami imuninės sistemos procesai, pasitelkiant žmogaus gynybinius mechanizmus aktyviau kovoti su likusiomis navikinėmis ląstelėmis, kurios nematomos plika akimi.
„Tai, kad galime suleisti chemoterapiją į pilvo ertmėje cirkuliuojantį pašildytą tirpalą, leidžia gydytojams onkologams parinkti reikšmingai didesnes vaisto koncentracijas. Tokiu būdu užtikriname maksimalų gydomąjį poveikį su minimaliai sisteminiu toksiškumu“, – sako prof. Ž. Dambrauskas.
Nors šis papildomas gydymo metodas ilgina operacijos trukmę, pacientų sveikimo laikotarpis dažniausiai vyksta sklandžiai.
„Visgi sudėtinga operacija bei chemoterapija išvargina, ilgiau jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, todėl dažnai prireikia didesnių paciento pastangų aktyviau judėti, derinti poilsio ir fizinės veiklos režimus, stebėti mitybą, – pastebi D. Mačiulienė. – Džiaugiamės, kad mūsų pacientė Joana iš lėto, bet ryžtingai stojosi ant kojų tam, kad greičiau pavyktų grįžti į įprastą gyvenimo ir darbo režimą. Jai tai puikiai pavyko.“
Joana tikina, kad šiuo metu jaučiasi daug stipresnė.
„Turiu pripažinti, kad pooperacinis laikotarpis buvo sunkus, neturėjau jėgų, bet rezultatai džiugina. Ligos požymių nebematyti, todėl nebereikia ir chemoterapijos, – šypsosi ji. – Dėkoju visai gydytojų komandai, prof. Ž. Dambrauskui, D. Mačiulienei, Kepenų, kasos ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovui doc. Tomui Vanagui ir slaugytojoms už atsakingumą ir rūpestingą gydymą.“
D. Mačiulienė priduria, kad onkologinės ligos gydymas tampa vis labiau individualizuotas – ne tik parenkant sisteminį gydymą vaistais, tačiau ieškant ir pritaikant lokaliai pažengusių ligų gydymui chirurginius gydymo metodus, kuriems papildomai talkina ir lokali chemoterapija.
„Pagrindinis tenkantis uždavinys gydytojams – paciento saugumas ir gydymo veiksmingumas – tampa vis labiau pasiekiamas net ir sunkiausiose situacijose“, – kalba gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Kauno klinikose HIPEC metodas taikomas nuo 2020 metų.
„Pacientų, kuriems šis gydymo metodas pritaikytas, sparčiai daugėja. Šiuo metu atlikta daugiau nei 50 HIPEC procedūrų. Siekiant užtikrinti geriausius gydymo rezultatus, tinkamą ir savalaikį pacientų įvertinimą, ypatingai svarbus specialistų – ginekologų, onkologų, chirurgų, radiologų bendradarbiavimas“, – teigia prof. Ž. Dambrauskas.
Viena svarbiausių komandos dalių – perfuzionistai, nuo kurių priklauso procedūros sklandumas, o gydytojai anesteziologai reanimatologai užtikrina paciento priežiūrą ne tik procedūros metu, bet ir pooperaciniu laikotarpiu.
„Dėl didelio gydytojų anesteziologų reanimatologų indėlio ir profesionalumo, bendradarbiavimas su gydytojais onkologais, skiriančiais šildomą chemoterapiją dar operacinėje, vyksta sklandžiai – užtikrinamas ne tik papildomas gydymas pacientui, bet ir saugumas su minimaliomis procedūros komplikacijomis“, – tikina Anesteziologijos klinikos vadovas prof. A. Macas.
Gegužės pabaigoje Kauno klinikose surengta konferencija sveikatos priežiūros specialistams iš visos Lietuvos „HIPEC – praktiniai aspektai, 2022“. Jos metu aptarti visi aktualiausi praktiniai klausimai, pristatyti klinikiniai atvejai. Pradedant radiologiniu ligos vertinimu ir užbaigiant ilgesne gyvenimo trukme – kiekvieno specialisto indėlis leidžia užtikrinti geriausią pagalbą pacientui, taikant chirurginį onkologinės ligos gydymo metodą kartu su HIPEC.
