Ši meilės istorija prasidėti galėjo daug anksčiau, bet tuomet meilužiai gal nė nebebūtų drauge. Rašytoja Sandra Bernotaitė gimė Šiauliuose, studijų srovių buvo nunešta į sostinę, o po to jau kirto vandenynus ir atsidūrė kitame pasaulio gale. Ten susidomėjo viena 1939-ųjų diena, kuri parvijo į Kauną ir atvėrė iki tol absoliučiai nepažintą miesto klodą. Ryšys iš retrospektyvinio netrukus peraugo į perspektyvinį.
„Grįžau čia, kur niekada nebuvau. Suprantu, kad tai juokinga, bet kaip gerai, nes tai yra istorija, kurią gali papasakoti. <…> Kauno romanas kol kas labai gerai skaitosi“, – juokiasi penkerius metus Kaune gyvenanti rašytoja.
Amžinos vasaros žemėje ją ištiko, kaip pati vadina, laiko klaustrofobija, kūrėja platumoje, kuri visuomet smarkiau arba mažiau žydi, pasijuto niekur nejudanti. Lietuvoje S. Bernotaitė mėgaujasi kiekvienu metų laiku.
„Kai 2016 m. dešimčiai dienų atvykau į Kauną rinkti medžiagą, apsistojau „Metropolio“ viešbutyje ir tiesiog pradėjau lankyti banalias vietas, muziejus, kur gyvenime neidavau. Prisistatydavau esanti rašytoja, renkanti medžiagą apie tarpukarį ir tuomet man pradėdavo pasakoti visi viską, rodyti, ką turi. Pradėjau vaikščioti visai ne toje Kauno versijoje, kurią matome ir kurią žinojau kaip vilnietė čia atvykdama.
Jis buvo man uždaras, Laisvės alėja, ir daugiau nieko nemačiau. Staiga Kaunas man pradėjo kalbėti – prabilo asmenys, sienos, pradėjau matyti, kas ir kur vyko. Tai buvo įsimylėjimo pradžia. Kaip du žmonės įsimyli? Jie vienas kitam pradeda pasakoti apie save. Kaunas man papasakojo ir aš jį įsimylėjau. Iš tos meilės išsirutuliojo labai tvirti santykiai. Taip, abipusiai, aš jaučiu, kad Kaunas mane myli“, – pasakoja rašytoja.
Daugiau šia tema
Ji pažino Kauną kaip modernios Lietuvos lopšį, o šiais metais jis tapo ir Europos kultūros židiniu. Tai ne tik pompastiškas titulas ir masiniai šviesos diodais nuspalvinti renginiai, bet nauji intymūs ryšiai, atradimas kultūrinės savasties ir kito būties. Kad ir kaimyno.
„Žmonės pamatė vieni kitus, susipažino, susidraugavo ir suprato, kad kartu galima kurti Kauną. Tai labai panašu į tarpukario Kauną, kai žmonės kūrė šį miestą ir Lietuvą. Kas tik prisiliečia prie tos istorijos, labai nustemba, kaip įmanoma per keliasdešimt metų sukurti ne tik miestą, bet ir šalį: infrastruktūrą, politinę sistemą, daugiataučius miestus. Tai fantastika ir tie procesai nesustoja. Svarbiausia vis dar jausti, kad tai yra mūsų“, – kalba S. Bernotaitė.
Visas interviu su rašytoja – vaizdo įraše.
Projektą „Svarbiausi Kauno kultūros ir istorijos akcentai 2022-aisiais metais“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
