Pastarąjį kartą posėdžiavusi Kauno savivaldybės taryba nusprendė pamažinti užmojus Vytauto parke, nes tenkinti visuomenės poreikius, pasirodo, gali ne vien miesto valdžia. Verslui suskubus remontuoti Perkūno alėjoje stovinčią unikalią Vokietijos konsulo rezidenciją, savivaldybė atsisakė pretenzijų į antram gyvenimui prikeltą pastatą. Tiesa, nors dažai švieži, gyvenimo kol kas čia maža – medinuką į Kauno bohemos maršrutus įrašęs baras „O kodėl ne?“ dėl išaugusios nuomos kainos keliasi kitur.
Manoma, kad ši į Kultūros vertybių registrą įrašyta vila, 1923 m. pastatyta Vokietijos konsului Fransui Olshausenui, iš jo gimtinės buvo atvežta traukiniu ir vėl surinkta Vytauto parke. Kultūros paveldo departamento duomenimis, tokia retrospektyvizmo krypties vila yra vienintelė Kaune.
„Čia vykdavo svarbūs to meto politiniai susitikimai, buvo priiminėjami Lietuvai nepalankūs Vokietijos vyriausybės sprendimai. 1944-1955 m. namo rūsyje, įrengus laikiną kalėjimą, buvo kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Kovotojų atminimui pagerbti, 2004 m. ant namo buvo pakabinta atminimo lenta, šiuo metu dingusi“, – tamsūs pastato istorijos puslapiai verčiami registre.
Ne tik partizanų atminimas nuplėštas nuo Vokietijos konsulo rezidencijos lentų. Jau apie pusmetį Perkūno alėjoje išnykęs ir aukso purslais apšlakstytas šurmulys.
O kodėl kitur?
Registrų centro duomenimis, vokiška vila adresu Perkūno al. 4 priklauso UAB „Zacyšiaus dvaras“, veikiančiai kaip nekilnojamojo turto agentūra vardu „CHgroupNT“. Įmonė pastatą įsigijo 2016 m. liepą.
Kaip „Kas vyksta Kaune“ paaiškino „Zacyšiaus dvaro“ direktorius Petras Girdžius, bendrovė ėjo teisinga kryptimi: „Valdžia gal įsivaizdavo, kad kažkas nedarys ar nepadarys, o miestas padarys. Kai apsilankysite atnaujintame objekte, suprasite, kad jis niekam kitam kaip tik visuomenės poreikiams ir nėra pritaikytas. Ar verta imti daiktą, kad po to irtų, kai miestas kuria kitokias erdves. Manau, tarybos sprendimai teisingi, savivaldybė mato, kas yra nuveikta, kitaip būti ir neturėtų.“
Pasak P. Girdžiaus, saugomo pastato rekonstrukcija yra baigiama, su aplink rengiamais projektais vilos savininkai „draugiškai bendravo“, o kaip pastatas atrodė, kas nuveikta ir kas čia įsikurs toliau, žadėjo pašnekovas, bus atskleista atidaryme.
„Bus teikiama daug paslaugų: įrengtos administracinės patalpos, kavinė, teisinga virtuvė, teisinga aplinka. Kiekvienas atras save“, – prasitarė „Zacyšiaus dvaro“ direktorius, pridūręs, kad buvę nuomininkai „O kodėl ne?“ turi planą ir veiklą tęs kitoje vietoje.
Planą pats baras kiek detalizavo birželio pradžioje, socialiniame tinkle paskelbęs, kad gryčia keliasi į žemumas – duris atvers Kauno geležinkelio stoties pašonėje, močiutės sodą primenančioje teritorijoje, kurioje bus vaišinama visai ne kompotu. Barą valdančios MB „Falafelis“ akcininkas Mindaugas naujienų portalui nurodė kuo paprasčiausią kraustymosi priežastį.
„Tokią nuomą pasiūlė, kad neįmanoma būtų išsilaikyti. Radome kitą gerą, autonomišką vietą, A. Juozapavičiaus pr. 122A, prie geležinkelio stoties. Tas pats geras vaibelis, bus dar linksmiau, nes dėl triukšmo mažiau varžys kaimynai, kurių aplink praktiškai nėra“, – pastebėjo baro savininkas.
Siekia paimti vairą į savo rankas
Kaip praėjusią savaitę skelbta savivaldybės pranešime, miestas planuoja rengti galimybių studiją ir aiškintis, kaip Vytauto parką galėtų dar labiau pritaikyti gyventojams. Tačiau pirma, anot administracijos direktoriaus pavaduotojo Gedemino Barčausko, kultūros paveldo žemės sklypus svarbu perimti visuomenės poreikiams dėl būtinybės apsaugoti teritoriją.
„Rengiant detalųjį planą paaiškėjo, kad Perkūno al. 4 esantis pastatas turi labai aiškiai nustatytas paveldosaugines ribas. Be to, valdytojas objektą sutvarkė ir pritaikė komercinei veiklai. Dėl to nuspręsta koreguoti ankstesnį tarybos sprendimą ir šio pastato į procedūras neįtraukti“, – pranešime dėstė G. Barčauskas.
Nors tarybinės karuselės jau išgrioztos, blizganti Vokietijos konsulo rezidencija ir aptvarkyti takai Vytauto parke vis dar kontrastuoja su apgailėtinos būklės paviljonu ir apsamanojusiu fontanu. Pasak G. Barčausko, parkas visapusiškai nefunkcionuoja, nyksta jo vertingosios savybės, tad teritoriją reikia sutvarkyti iki galo.
Žaliakalnyje esančiame maždaug 8,5 ha komplekse, savivaldybės duomenimis, stovi keturi objektai: paviljonas, transformatorinė, kasos pastatas ir pats parkas. Teritorijoje suformuoti du komercinės paskirties sklypai, o didžioji dalis teritorijos – valstybinės reikšmės miškas. Kauno savivaldybės ketinimai pirkti ir prikelti 1898 m. statytą paviljoną išaiškėjo prieš metus.
Užtikrina, kad statybų nebus
Vytauto parkas pastebimų pokyčių sulaukė 2019-aisiais. Nelikus valstybinėje žemėje ir miestui priklausančiose aikštelėse stovėjusių atrakcionų, čia atnaujinti takai, įrengtas apšvietimas, suoliukai ir šiukšliadėžės, prižiūrimi gėlynai.
„Net ir perėmus erdves visuomenės poreikiams, jos ir toliau atliks parko funkciją. Vytauto parkas, turintis kultūros paveldo žemės sklypus, yra valstybės saugoma miško teritorija. Galime nuraminti ir užbėgti įvairioms interpretacijoms už akių – šioje vietoje apie jokias statybas negali būti nė kalbos. Kalbame tik apie turimo paveldo puoselėjimą ir aplinkos tvarkymą“, – pranešime aną savaitę tikino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Parko istorija siekia 1871 m., kai čia buvo įkurtas pramogoms ir pasivaikščiojimams skirtas parkas. Kauno apskrities viešosios bibliotekos duomenimis, 1964 m. pastatyti atrakcionai: įrengtas apžvalgos ratas, sūpynės. 1970 m. pastatyta lauko estrada.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus privatizavimui, Vytauto parke stovėjusius atrakcionus ir keletą pastatų valdžiusi valstybinė įmonė pateko į privačias rankas. Prieš trejus metus atrakcionai savivaldybės reikalavimu išmontuoti, nes neteisėtai stovėjo ant valstybinės žemės, be to, nerimauta dėl jų prastos būklės ir nepakankamo saugumo.
Daugiau šia tema
Iki šiol parke esančius statinius valdo privatūs asmenys, o miestas siekia susigrąžinti objektus savo žinion, kad šie, savivaldybės žodžiais, pasitarnautų kauniečiams.
