Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdose, Kačiūniškės kaime, pradėti istorinio dvaro atnaujinimo darbai pavirto skandalu. Kaip paaiškėjo, be leidimų nugriauti keli paveldo objektams priskirti statiniai, neturint leidimų vykdyta rekonstrukcija, galiausiai be leidimo išdygo ir naujas statinys. Tačiau šiandien meras jau rado būdą, kaip viską įteisinti. O kontrolę vykdančių institucijų viražai šioje istorijoje stebina.
V. Matijošaičio šeima valdo 3 sklypus
Taip vadinamas Kačiūniškės dvaras stovi labai gražioje vietoje Kauno rajone. Šalia jo teka Nevėžis, vieta nuošali, apsupta pievų ir miškų.
Registrų centro duomenimis, sklypas, kuriame stovi Kačiūniškės dvaras, priklauso V. Matijošaičiui. Sklypo dydis – 0.9784 ha. Jo pagrindinė naudojimo paskirtis – konservacinė, naudojimo būdas – kultūros paveldo objektų žemės sklypai.
Dokumentuose matyti, kad sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Taip pat jis patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną. Kaip tik dėl to sklypo savininkui taikomi papildomi apribojimai.
Tiesa, V. Matijošaičio šeima valdo ir greta esančius sklypus. Du sklypai, besiglaudžiantys vienas šalia kito, priklauso Kauno mero sūnui Šarūnui Matijošaičiui ir jo sutuoktinei Rasai Matijošaitienei.
Taigi, garsi Kauno šeima Kačiūniškės kaime valdo 3 sklypus.
Sklypas, kuriame stovi dvaras, priklauso V. Matijošaičiui. Iki pardavimo šis sklypas priklausė valstybei. Jis buvo Nacionalinės žemės tarnybos žinioje.
Kaip Delfi informavo NŽT atstovas Ruslanas Golubovas, aukcionas nebuvo skelbiamas.
„Jūsų nurodytas žemės sklypas buvo parduotas 2020 m. gruodžio 15 d. asmeniui, šiame žemės sklype turinčiam nuosavybės teise priklausančius statinius. Tokiu atveju teisės aktai nenumato galimybės rengti aukciono. Tai yra, negali būti rengiamas aukcionas, kai parduodamas žemės sklypas, kuriame yra privatūs statiniai“, – teigė R. Golubovas.
Delfi NŽT klausė, kiek sklypo savininkas sumokėjo už šį sklypą, tačiau atsakymo į šį klausimą negavome.
Registrų centro dokumentuose nurodyta, kad V. Matijošaičio sklypui yra priskirtas kelio servitutas: teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Tačiau prie įvažiavimo į sklypą kaba lentelė su užrašu: „Privati valda. Vaikščioti draudžiama.“
Dėl šio servituto naudojimo galimybių klausimų turėjome ir Nacionalinei žemės tarnybai. Jos atstovas R. Golubovas nurodė: „Taip, šiame sklype yra nustatytas servitutas.“
Savivaldybės planams nebuvo lemta išsipildyti
Na, o dabar eikime prie skandalingai prasidėjusių statybos darbų.
Viskas prasidėjo nuo to, kad Kauno rajono savivaldybė, kurios teritorijoje stovi Kačiūniškės dvaras, jį ketino panaudoti visuomeniniais tikslais. Buvo iškeldinti jame gyvenę žmonės, į teismą persikėlęs ginčas baigtas taikos sutartimis, įsteigta viešoji įstaiga „Kačiūniškės dvaras“.
Tačiau planams išsipildyti nebuvo lemta. Jau 2015 metų rudenį dvaro pastatus nuspręsta parduoti viešame aukcione. 1929 metais statytų, sovietmečiu nacionalizuotų buvusių vienuolyno rūmų būklė buvo ne itin gera, jų remontui reikėjo nemažai lėšų.
Kauno rajono savivaldybė nurodė, jog už pradinę 118 tūkst. 672 eurų kainą parduodamą dvaro kompleksą sudaro 2 gyvenamieji namai ir 5 ūkio pastatai, taip pat ir du kiemo šuliniai. Dvarui buvo priskirtas beveik 1 ha ploto žemės sklypas, aukciono sąlygose buvo nurodoma, kad jis nėra parduodamas, o nuomojamas.
Pirmąkart niekam nepanorus pirkti dvaro, pakartotinis aukcionas surengtas 2016 metų balandį. Pirminė dviejų gyvenamųjų namų, 5 ūkio pastatų ir 47 metams išnuomoto žemės sklypo pardavimo kaina sumažėjo iki 96 tūkst. 322 eurų.
Viešai prieinamuose šaltiniuose galima rasti informacijos, jog naujasis savininkas tvarkyti dvarą ėmėsi 2017 metais. Būtent šių metų gegužę darytos nuotraukos iš drono, tikriausiai norėta įvertinti stogo būklę.
Keliose nuotraukose užfiksuoti ant skarda dengto rūmų stogo vykstantys darbai, po kurio laiko įamžinti ir numesti senos skardos lakštai.
Tų pačių metų rudenį dvarą apjuosė statybininkų pastoliai, prasidėjo rūmų tvarkymo darbai. Tuomet darytose nuotraukose dar matėsi senasis dvaro svirnas.
Viešai prieinamose iliustracijose matyti, kad V. Matijošaičio nusipirkto dvaro būklė iš esmės buvo pasikeitusi jau 2019 metų rudenį. Panašu, kad darbai rūmų viduje dar nebuvo baigti, galima rasti iliustracijų, kuriose užfiksuoti sumontuoti virtuvės baldai be stalviršio, auksu ar jo imitacija dekoruotos durys ir nebaigta tvarkyti grindų danga, prie rūmų sustojęs krovininis autobusiukas, šalia – tuščios paletės ir pakavimo medžiagų likučiai.
Statybos vyko be leidimo, nurodyta pašalinti jų padarinius
Tais pačiais metais įvertinti V. Matijošaičio įsigytame dvare nuveiktų darbų į Kačiūniškės kaimą atvyko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareigūnai. Delfi žiniomis, juos buvo pasiekusi informacija, kad gali būti problemų su atliktų darbų teisėtumu.
„2019-10-24 atlikus Kačiūniškės dvaro, esančio Kauno r., patikrinimą nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų tvartas) nugriautas iki pamatų; pagalbinio ūkio pastatas (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų svirnas) rekonstruotas, t. y. perstatytas naujai be priestatų, įregistruotų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre; atliktas vienbučio gyvenamojo namo (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų namas) paprastais remontas, t. y. fasadai apšiltinti, aptinkuoti, pakeista stogo danga; daugiabučiame gyvenamajame name (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų rūmai) atliktas kapitalinis remontas, t. y. naujai įrengti, langai durys, išgriautos laikančiosios sienos, fasadai perdažyti, stogo danga pakeista“, – portalui Delfi minėjo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Diana Dambrauskienė.
Ji taip pat patikslino, jog „patikrinimo metu statytojo įgaliotas atstovas statybą leidžiančių dokumentų dėl tvarto, svirno, namo rūmų statybos darbų nepateikė”.
Todėl VTPSI darbuotojai surašė savavališkos statybos aktus dėl tvarto griovimo, svirno rekonstravimo, namo paprastojo remonto, pastato kapitalinio remonto atliktų statybos darbų.
Taip pat surašyti ir privalomieji nurodymai pašalinti svirno, namo, pastato savavališkos statybos padarinius.
Inspekcijos nurodymų ištaisyti klaidas niekas nepaisė
Patikrinti, kaip sekasi vykdyti privalomuosius reikalavimus į V. Matijošaičio dvarą statybų inspektoriai atvyko tik po metų.
„2020-10-27 privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimo metu nustatyta, kad du privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdyti, t. y. nenugriautas rekonstruotas (įrengtos medinės sienos, stogo konstrukcija su danga) pagalbinio ūkio pastatas – Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų svirnas, <…>, nepašalintas nurodymas pakeisti kultūros paveldo statinio – Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų rūmų – daugiabučio gyvenamojo namo <…> fasadų išvaizdą (spalvą), neišardyta šio statinio naujai įrengta stogo danga, neatstatytos pažeistos išorinės kapitalinės sienos (I aukšto patalpoje išgriauta laikančioji siena ir įrengta nauja anga, aukštis – 2,49 m, plotis – 1,31 m; I aukšto laiptinės kapitalinėje sienoje užmūryta anga; II aukšto patalpoje laikančiojoje sienoje užmūryta anga; rūsio patalpos laikančiojoje sienoje naujai įrengtas langas, aukštis – 1,13 m, plotis – 1 m), neatstatyta laiptinės patalpoje išgriauta laikančioji siena, kurioje įrengta anga“, – 2020 metų lapkritį teigė VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams D. Dambrauskienė.
Skirta 280 eurų bauda
Pasak VTPSI atstovės, už istorinio dvaro remontą be leidimo jo savininkas atsipirko itin simboline bauda.
„Vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso 354 straipsnio 11 dalies nuostatomis, savininkui administracinė atsakomybė buvo taikyta už vieną pažeidimą (dėl dvaro paprastojo remonto), t. y. 2020-05-19 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir paskirta 280 eurų piniginė bauda. Asmuo baudą yra sumokėjęs.
Dėl kitų pažeidimų pagal administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnį baudos nebuvo skirtos, nes buvo suėjusi senatis – nuo pažeidimo padarymo buvo praėję daugiau kaip 2 metai”, – teigė VTPSI atstovė spaudai
Nors bauda ir buvo sumokėta, jos nebandyta ginčyti teisme, liko galioti privalomasis nurodymas pašalinti visus savavališkos statybos padarinius.
„Privalomojo nurodymo priverstinis vykdymas yra vykdomas: šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į antstolį dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo.
Pabrėžtina, kad Statybos inspekcijos privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai, todėl apie jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą informuojami antstoliai ir už tai atsakingiems asmenims taikoma atsakomybė”, – 2020 metų pabaigoje nurodė VTPSI atstovė.
Delfi žiniomis, į antstolį dėl privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo Statybos inspekcija kreipėsi 2020 metų lapkričio 11 dieną.
Po metų pasidomėjus, kaip sekėsi įvykdyti privalomus nurodymus, sulaukta pribloškiančios žinios: be leidimų vykdytas V. Matijošaičio dvaro remontas jau įteisintas ir visiškai legalus.
„Nustatyta, kad nurodymas įvykdytas įteisinant savavališką statybą, t. y. atliktiems statybos darbams Kauno rajono savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą. 2020-07-23 Statybos inspekcija atliko statinio atitikties statinio projektui patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius“, – portalui Delfi atsakė Statybos inspekcijos atstovai.
Pasidomėjus, kaip vyko be jokių leidimų vykdytų statybos darbų įteisinimas, pagal Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus pateiktą informaciją ėmė aiškėti ši įvykių seka.
Pirmasis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą projektui „Gyvenamo namo 1A2p, Kauno r. sav., Raudondvario sen., Kačiūniškės k. 2 paprastojo remonto, savavalinės statybos įteisinimo projektas” pateiktas 2020-05-14. Prašymo pateikėjas, kartu ir projekto vadovas – Regina Tumpienė. Statytojas fizinis asmuo V. M. (V. Matijošaitis – red.). Statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2020-06-16.
Vėliau buvo pateikti dar trys dokumentai, įteisinimo projektai, kurie labai operatyviai tapo statybą, kuri jau buvo atlikta be leidimo, įteisinančiais dokumentais.
2020-11-03 pateiktas „Gyvenamo namo 1A2p, Kauno r. sav., Raudondvario sen., Kačiūniškės k. 3 kapitalinio remonto, savavalinės statybos įteisinimo projektas”, o statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2020-12-15.
2020-11-08 pateiktas „Ūkio pastato 5I1m Kauno r. sav., Raudondvario sen., Kačiūniškės k. 2 savavalinės statybos įteisinimo projektas”, statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2020-12-19.
2020-11-08 pateiktas „Ūkio pastato 2I1m Kauno r. sav., Raudondvario sen., Kačiūniškės k. 2 supaprastintas, savavališkos statybos įteisinimo projektas” statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2020-12-19.
Daugiau šia tema
Įteisinimui pritarė ir paveldosaugininkai
Statybos inspekcija anuomet dar kreipėsi ir į paveldosaugininkus, kad šie išsakytų savo nuomonę. Nors statybų metu buvo nugriauti du paveldiniai pastatai ir pastatytas naujas, darbai vykę be leidimų, projektas nederintas su Kultūros paveldo departamentu, paaiškėjo, kad problemų jau nebeliko.
„Atsižvelgdama į tai, kad Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų rūmai yra kultūros paveldo statinys, Statybos inspekcija 2021-01-05 kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl išvados pateikimo, ar projektas „Gyvenamo namo 1A2p, Kauno r. sav., Raudondvario sen., Kačiūniškės k. 3 kapitalinio remonto, savavalinės statybos įteisinimo projektas“, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atitinka numatytus paveldosaugos tvarkybos darbus.
Kultūros paveldo departamentas pateikė faktinių duomenų patikrinimo aktus dėl projekto atitikimo numatytiems paveldosaugos tvarkybos darbams bei išvadą, kad projektas atitinka numatytus paveldosaugos tvarkybos darbus”, – teigė Statybos inspekcijos atstovai.
Panašu, kad be leidimų ir derinimų pradėta istorinio dvaro rekonstrukcija baigėsi tarsi nieko nebūtų įvykę.
„2021-01-08 ir 2021-02-19 Statybos inspekcija atliko pakartotinius privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimus.
Nustatyta, kad nurodymai įvykdyti įteisinant savavališkas statybas, t. y. atliktiems statybos darbams buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Atlikus statinio atitikties statinio projektui patikrinimus, nustatyta, kad statiniai atitinka esminius statinio projekto sprendinius”, – portalą Delfi informavo VTPSI.
Rūmų erdves išgriovė ir pertvarkė pagal savo poreikius
V. Matijošaičiui savavališkos statybos įteisinimo projektus rengusi architektė R. Tumpienė portalui Delfi sakė, kad jos paslaugų buvo paprašyta tuo metu, kai visi darbai buvo baigti ir sulaukta institucijų raštų su pretenzijomis.
Nors įprastai pirmiausiai parengiamas projektas, jis suderinamas, jeigu reikia – koreguojamas ir tik tada pradedamos statybos, šiuo atveju viskas vyko atvirkščiai. Žvelgiant į jau suremontuotus statinius buvo rengiami jų projektai ir derinami su institucijomis.
„Parengiau projektą pagal tai, kas jau buvo padaryta. Kiti dalykai jau buvo iš anksčiau, ne tik šių savininkų pridirbti ir sunaikinti. Jų atkurti ar atstatyti absoliučiai nebuvo jokių galimybių. Fiksavome remontinius darbus, kurie buvo atlikti ir tikrai nedarė neigiamo poveikio vertingosioms savybėms ir kas priimtina kultūros paveldo objektui tvarkyti“, – sakė architektė R. Tumpienė.
Ji patikslino, kad vietoje lankęsi KPD atstovai viską apžiūrėjo ir leido palikti tai, kas jau padaryta. Pasirodo, buvusio vienuolyno rūmuose iš esmės pakeistas vidaus patalpų išplanavimas, neliko mažų kambarėlių, greičiausiai – vienuolių celių.
„Buvo priimtas faktas, kad taip yra ir leido. Nes atstatyti pagal buvusius (parametrus – red.). Sename pastate buvo pridaryta daug „kamurkių“, neaišku, ar nuo vienuolyno laikų, ar nuo tada, kai gyventojai čia gyveno. Daug perdirbimų nuo pirmojo, autentiško pastato. Svarbiausia, kad vizualika absoliučiai nepakeista, sutvarkyta. Todėl buvo toks teigiamas požiūris, o vidaus pakeitimus leido“, – komentavo R. Tumpienė.
Ji patikslino, kad rūmus V. Matijošaitis pertvarkė taip, kaip jam atrodė patogiau.
„Pastatas turėjo visai kitą funkciją, kitus išplanavimo poreikius. Ten buvo ir koplyčia, ir valgykla, ir dvi virtuvės. Žmogui dviejų virtuvių šiuo metu nereikia, tai jis vidų įsirengė pagal savo poreikius. Koplyčia išliko kaip tūrinis elementas, bet nenaudojama (pagal paskirtį – red.). Jeigu žmogus nori savo name turėti atskirą maldos patalpą – to niekas nedraudžia“, – sakė architektė R. Tumpienė.
Architektė įsitikinusi: anuliuoti įteisinimą – neįmanoma
Kodėl Kauno meras, didelę patirti sukaupęs verslininkas, ėmėsi avantiūros pirmiausia pradėti remonto darbus, o tik po to rūpintis jų įteisinimu, R. Tumpienė negalėjo atsakyti.
„Visi Lietuvos respublikos piliečiai turi žinoti įstatymus ir jais vadovaudamiesi gyventi“, – sakė architektė.
Paklausus, ar savavališkos statybos įteisinimas gali būti panaikintas, R. Tumpienė minėjo, kad tai nėra realu.
„Pastato nenugriausi, nepadarysi jo tokio, koks buvo prieš kapitalinį remontą – su senu stogu ir fasadu. Svarbiausia – išsaugoti kultūros paveldo objektą, o savininkas jį privalo prižiūrėti ir tvarkyti“, – svarstė architektė R. Tumpienė.
Paveldosaugininkai paskaičiavo žalą, bet į teismą nesikreipė
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus atstovė Asta Naureckaitė Delfi suteikė informacijos, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti šiame sklype.
„Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentus (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 166), Kačiūniškės k., Raudondvario sen., Kauno r., Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius patikrino 2019-03-26 vykdydamas Departamento direktoriaus 2019-02-19 įsakymą Nr. Į-57 „Dėl 2019 metais numatomų apžiūrėti kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų, kurie nėra paskelbti valstybės ar savivaldybės saugomais, stebėsenos sąrašo patvirtinimo“.
Patikrinimo metu vietoje nerasti dvaro sodybai priklausantis tvartas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 37101) ir svirnas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 37100). Svirno vietoje pastatytas naujas medinių konstrukcijų statinys, išlaikantis pastato tūrį ir medžiagiškumą.
Išsiaiškinta, kad šie veiksmai atlikti neparengus projektinės dokumentacijos ir nesuderinus su KPD Kauno teritoriniu skyriumi. Atsižvelgiant į tai, kad sodybai priklausantys tvartas (37101) ir svirnas (37100) demontuoti be KPD Kauno teritorinio skyriaus sutikimo, asmeniui, kuris atliko neteisėtus veiksmus, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 314 str. 1 d. surašytas Administracinio nusižengimo protokolas (pažeistas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 1 d., 23 str. 1 d.) ir priimtas nutarimas”, – nurodė A. Naureckaitė.
Vis dėlto iš jos atsakymų paaiškėjo skandalingas faktas, nors dar 2019 metais buvo paskaičiuota kultūros paveldo objektams padaryta žala, iki šiol Kultūros paveldo departamentas nesikreipė į teismą, kad ji būtų išieškota.
„Vadovaudamasis Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315, 4 punktu, sudarė sužalotų kultūros paveldo objektų – Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų svirno (37100) ir Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų tvarto (37101) atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti komisiją, kuri 2019-11-20 parengė žalos aktą Nr. RG-33.
Šiame žalos akte komisija konstatavo, kad atliktais griovimo darbais buvo sunaikinti kultūros paveldo objektai – Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų svirnas (37100) ir tvartas (37101). Atlikus savavališkus griovimo darbus ir nugriovus dvaro tvartą padaryta žala už 10443,97 Eur, nugriovus dvaro svirną – 23551,57 Eur. Pagal atliktus skaičiavimus nustatytas nuostolių dydis siekia 33995,54 Eur.
Vadovaujantis Sužalotų nekilnojamojo kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo 7 punktu, Departamento direktoriui patvirtinus komisijos aktą, Departamento teritorinis skyrius, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė, raštu pasiūlo žalą padariusiam asmeniui atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius. Jeigu nesutariama, apie tai raštu informuojamas Departamentas, kuris sprendžia dėl ieškinio teismui dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo teikimo. Departamento Kauno teritorinis skyrius Kačiūniškės dvaro sodybos pastatus nugriovusiam asmeniui pasiūlė atlyginti padarytą žalą. Tačiau padarytos žalos patirtus nuostolius jis neatlygino. Dėl ieškinio teikimo teismui sprendžia Departamentas (ar ieškinys bus parengtas, siūlome kreiptis į Departamentą)”, – teigė A. Naureckaitė.
Taigi, kaip matyti iš jos atsakymo, dvaro sodybos pastatus nugriovusiam asmeniui paveldosaugininkai pasiūlė atlyginti padarytą žalą, tačiau jis tai atsisakė padaryti. O siekiant išsireikalauti 33995,54 Eur siekiančios žalos atlyginimą Kultūros paveldo departamentas turėjo kreiptis į teismą. Tačiau nuo 2019 metų, kai buvo paskaičiuota žala, iki šiol to dar nepadarė.
Ministras – buvęs mero bendražygis
Kultūros paveldo departamento atstovė Jūratė Mičiulienė Delfi pripažino, kad departamentas į teismą dar nesikreipė.
„KPD teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas sakė, kad ieškinys teismui bus pateiktas dar šią vasarą. Buvo tikslinama informacija, rinkta medžiaga dėl aplinkybių“, – teigė J. Mičiulienė.
Tuo metu A. Naureckaitė sakė, kad paveldosaugininkai be leidimų atliktus darbus jau įteisino: „Departamento Kauno teritorinis skyrius suderino svirno ir tvarto tvarkomųjų statybos darbų (statyba/atstatymas) savavališkos statybos įteisinimo projektinius pasiūlymus. Savavališkai atlikti Kačiūniškės dvaro sodybos rūmų (u. k. 37097) darbai įteisinti parengtu ir suderintu kapitalinio remonto ir savavalinės statybos įteisinimo projektu.“
Vis dėlto esminis klausimas šioje istorijoje: kodėl Kultūros paveldo departamentas taip ilgai nesikreipia į teismą dėl paskaičiuotos žalos atlyginimo. Ir čia reikia prisiminti, kad dabartinis kultūros ministras Simonas Kairys, kuriam pavaldus Kultūros paveldo departamentas, yra buvęs Kauno miesto mero V. Matijošaičio politinis bendražygis. Ministras S. Kairys Kauno savivaldybėje yra dirbęs V. Matijošaičio pavaduotoju ir patarėju. Kai dabartinis ministras dar dirbo Kauno taryboje, jie kartu su V. Matijošaičiu sudarė valdančiąją daugumą.
Taigi, Delfi su klausimais kreipėsi į Kultūros ministeriją ir paklausė, kaip ministras vertina, kad 2019 m. paskaičiavus žalą iki šiol KPD nesikreipė į teismą? Ar tai nėra netinkamas pareigų vykdymas ir aplaidumas?
Priminus faktą, kad kultūros ministras yra buvęs Kauno mero V. Matijošaičio patarėjas ir vicemeras, paklausėme, ar Kauno meras dėl šio objekto yra kreipęsis į ministrą ir prašęs tarpininkauti sprendžiant susiklosčiusią situaciją? Ar kultūros ministras S. Kairys yra dėl šio objekto bendravęs su KPD?
Galiausiai gavome tokį ministro atstovės spaudai Viktorijos Vitkauskaitės atsakymą: „Civiliniame kodekse numatoma, jog žala turi būti atlyginta per trejus metus. Šiuo konkrečiu atveju terminas žalai atlyginti sueis šių metų lapkritį. Tačiau KPD dar primins subjekto valdytojui apie prievolę ir imsis kitų reikalingų teisinių veiksmų. Tiek Kultūros ministerija, tiek kultūros ministras nuo kadencijos pradžios skatina KPD imtis atsakomybės, vykdyti įstatymus, atstovauti paveldo interesams teisme, atribojant įstaigą nuo bet kokios politinės ar bet kokių interesų įtakos.”
Tačiau į klausimus dėl asmeninio ministro įsitraukimo į šią istoriją jo atstovė spaudai neatsakė.
Aplinkosaugininkų prašė suderinti statinius
Kaip paaiškėjo, sklypas Kačiūniškės kaime, kuriame buvo vykdyti statybos darbai, patenka į gamtiniu požiūriu saugomą teritoriją. Todėl statybas turėjo derinti ir aplinkosaugininkai. Tačiau kaip Delfi pripažino Kauno marių regioninio parko atstovas Mindaugas Kirstukas, į parko direkciją kreiptasi jau pastačius statinius.
„Sklypas Kačiūniškės k. 3 yra „Natura 2000“ teritorijoje – tai paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST), Nevėžio upės slėnis (kodas LTKAUB004), plotas – 1153 ha, kur saugoma tikslinė rūšis – griežlė (Crex crex). Už daugiau kaip 50 m nuo sklypo su PAST persidengia ir kita „Natura 2000“ teritorija: buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST), Nevėžio žemupys (kodas LTKAU0002), plotas – 1092 ha, kur saugomos buveinės ir rūšys (6210, Stepinės pievos; 6430, Eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450, Aliuvinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos; 9050, Žolių turtingi eglynai; 9160, Skroblynai; 9180, Griovų ir šlaitų miškai; 91E0, Aliuviniai miškai; Ūdra (Lutra lutra)).
Šios teritorijos – tai ne tradiciniai draustiniai, todėl Kauno marių regioninio parko direkcija, derindama statybos projektus jose, turi vertinti poveikį aplinkai, t. y. tikslinėms rūšims ir buveinėms, bet nevertina architektūros ir kitų panašių dalykų. Šiuo atveju prioritetas vertinant yra tai, ar reikšmingai nesumažės griežlėms tinkamų plotų, ar nepakenks jų biotopams, gausai ir pan.
Direkcija pastatų remonto projektams „Infostatyboje“ yra pritarusi 2020 m.“, – teigė M. Kirstukas.
Jis pripažino, kad į aplinkosaugininkus buvo kreiptasi siekiant įteisinti jau pastatytus statinius. Nors įprasta praktika, kad pirmiausia gaunami suderinimai ir leidimai, o jau tada pradedami statybos darbai.
Statybos inspekcija fiksavo pažeidimus
Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi reziumavo, ką konkrečiai vykdydami patikrinimus nustatė inspektoriai.
„2019-10-24 atlikus Kačiūniškės dvaro, esančio Kauno r., patikrinimą nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų tvartas) nugriautas iki pamatų; pagalbinio ūkio pastatas (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų svirnas) rekonstruotas, t. y. perstatytas naujai be priestatų, įregistruotų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre; atliktas vienbučio gyvenamojo namo (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų namas) paprastais remontas, t. y. fasadai apšiltinti, aptinkuoti, pakeista stogo danga; daugiabučiame gyvenamajame name (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų rūmai) atliktas kapitalinis remontas, t. y. naujai įrengti, langai durys, išgriautos laikančiosios sienos, fasadai perdažyti, stogo danga pakeista.
Kadangi patikrinimo metu statytojo įgaliotas atstovas statybą leidžiančių dokumentų dėl tvarto, svirno, namo, rūmų statybos darbų nepateikė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) surašė savavališkos statybos aktus dėl tvarto griovimo, svirno rekonstravimo, namo paprastojo remonto, daugiabučio kapitalinio remonto atliktų statybos darbų bei privalomuosius nurodymus pašalinti svirno, namo, daugiabučio savavališkos statybos padarinius.
Patikrinimo metu nustatyta, kad savavališkai, neturint SLD, nugriautas kultūros paveldo statinys – pagalbinio ūkio paskirties pastatas (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų tvartas), Kačiūniškės k. 2, Raudondvario sen., Kauno rajono sav. Atsižvelgdama į tai, kad Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų tvartas yra kultūros paveldo statinys, Statybos inspekcija 2021-01-05 kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl išvados pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad KPD pateikė atsakymą, jog pastato būklės iki nugriovimo atstatyti nėra galimybės, privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo surašytas. Statybos inspekcijos turimais duomenimis, KPD surašė administracinių nusižengimų protokolą (ANP) už kultūros vertybių pastatų tvarto ir svirno dalies demontavimą, taip pat apskaičiavo už sunaikintus kultūros paveldo objektus padarytą žalą valstybei, todėl dėl jos dydžio ir apmokėjimo reikėtų kreiptis į KPD“, – nurodė R. Kėkštienė.
Galiausiai ji pakomentavo kiekvieną statinį atskirai: „2020-07-23 Statybos inspekcija atliko privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (išardyti įrengtą vienbučio gyvenamojo namo Kačiūniškės k. 2, Raudondvario sen., Kauno rajono sav. – Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų namo – įrengtą fasadų apšiltinimo sluoksnį su apdaila, naujai pakeistą stogo dangą, naujai įrengtus langus, kurie neatitinka buvusio suskaidymo ir sutvarkyti statybvietę) įvykdymo patikrinimą.
Nustatyta, kad nurodymas įvykdytas įteisinant savavališką statybą, t. y. atliktiems statybos darbams Kauno rajono savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą. 2020-07-23 Statybos inspekcija atliko statinio atitikties statinio projektui patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius.
2020-10-28 Statybos inspekcija atliko šių privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimą:
1) nugriauti rekonstruotą (įrengiant medines sienas, stogo konstrukciją su danga) pagalbinio ūkio pastatą (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų svirnas) ir sutvarkyti statybvietę;
2) pašalinti pakeistą kultūros paveldo statinio (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų rūmų) – daugiabučio gyvenamojo namo fasadų išvaizdą t. y. spalvą. Išardyti kultūros paveldo statinio (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų rūmų) – daugiabučio gyvenamojo namo naujai įrengtą stogo dangą ir sutvarkyti statybvietę bei atstatyti kultūros paveldo statinio (Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų rūmų) – daugiabučio gyvenamojo namo pažeistas išorines kapitalines sienas ir sutvarkyti statybvietę.
Privalomieji nurodymai įvykdyti įteisinant savavališką statybą t. y. atliktiems statybos darbams Kauno rajono savivaldybė išdavė statybą leidžiančius dokumentus. 2020-12-15 Kauno rajono savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą rūmų kapitaliniam remontui. 2020-12-19 Kauno rajono savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą svirno rekonstravimui.“
Be to, R. Kėkštienė nurodė, kad Statybos inspekcija statytojui – pastato savininkui 2020-05-19 surašė administracinių nusižengimų protokolą už Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų namo paprastąjį remontą, atliktą neturint statybą leidžiančio dokumento bei skyrė 280 eurų dydžio baudą.
„2020-05-20 bauda buvo sumokėta. Dėl likusių padarytų pažeidimų, kuriuos nustatė Statybos inspekcija, protokolai nebuvo surašyti, nes suėjęs senaties terminas – nuo pažeidimų padarymo buvo praėję daugiau kaip 2 metai“, – teigė R. Kėkštienė.
Galiausiai ji įvardijo, kiek kainavo pastatų įteisinimas.
Anot R. Kėkštienės, statytojas yra sumokėjęs įmokas už savavališkos statybos įteisinimą: „Už Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų namo savavališkos statybos įteisinimą sumokėta 1850,17 Eur įmoka, už Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų svirno savavališkos statybos įteisinimą – 4493,86 Eur, už Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų rūmų savavališkos statybos įteisinimą – 1069,43 Eur įmoka.”
Norėjo atlikti archeologinius tyrimus
Taip pat Delfi užfiksavo, kad dėl šio sklypo buvo kreiptasi į Mokslinę archeologijos komisiją su prašymu leisti sklype atlikti archeologinius tyrimus.
Delfi susipažino su 2022 m. gegužės 10 d. posėdžio protokolu. Jame rašoma: „MAK posėdyje įvertinusi tai, kad Kačiūniškės dvaro (u.k. 166) neturi nustatytos archeologinio pobūdžio vertingosios savybės. Kačiūniškės dvaro (u.k. 166) vertingosios savybės: Architektūrinis; kraštovaizdžio ir želdynų; projekte nurodoma, kad tyrimų tikslas – surasti dvaro teritorijos P dalyje stovėjusių tvartų ir kluono vietas ir nustatyti jų perimetrą, užfiksuoti susiklosčiusių kultūrinių sluoksnių stratigrafiją ir chronologiją. Šiam tikslui įgyvendinti nereikalingi archeologiniai tyrimai.
Buvusių statinių vietas ir perimetrą galima nustatyti vizualiai, fotofiksacijoje matosi dalies pastatų pamatai. Pastatai nugriauti 2019 m., todėl yra išlikę planų, geodezinių matavimų duomenų, žemėlapių, ikonografinės ir kitos medžiagos, kuria remiantis galima nustatyti jų vietas ir perimetrą. MAK nutarė, kad archeologiniai tyrimai netikslingi, nes nepagrįstas tyrimų. Nutarta archeologinių tyrimų projekto neaprobuoti.“
Taigi, komisija nusprendė neleisti šiame sklype atlikti archeologinių tyrimų.
Atskleidė naujus planus: ketina vykdyti statybas
Delfi šaltinių duomenimis, čia planuojamos naujos statybos, tačiau nenorint rizikuoti ketinama eiti teisėtu keliu.
Ką konkrečiai planuoja sklypo savininkas V. Matijošaitis, sutiko įvardyti architektė R. Tumpienė.
Ką liudija noras surasti senus pamatus ir nustatyti jų ribas? Dažniausiai tai daroma norint statyti naują pastatą prieš tai buvusio ir jau sunykusio vietoje. Netrukus paaiškėjo, kad visa tai gali būti didžiulių V. Matijošaičio užmačių pradžia.
Apie tai portalui Delfi kalbėjo savavališkos statybos įteisinimo projektą rengusi architektė R. Tumpienė. Pasak jos, ketinama atkurti kadaise stovėjusius du dvaro pastatus.
Senojo klojimo vietoje turėtų iškilti 36 metrų ilgio ūkinis pastatas
„Šio dvaro sodyboje, didžiuliame vienuolyno komplekse, buvo 11 pastatų, o išlikę tik šie trys. Dar kiti pastatai – nugriauti sovietmečiu.
Istoriniai duomenys mums parodė, kad yra išlikę šių pastatų aprašymai: iš ko jie buvo pastatyti, kuo dengti, esama išlikusių planų, kuriuose pažymėtos jų vietos. Šiuo pagrindu, pagal poreikį bus siekiama atstatyti buvusius dvaro pastatus“, – sakė architektė R. Tumpienė.
Paklausus, kiek V. Matijošaičio valdomame dvare turėtų iškilti naujų statinių, architektė minėjo negalinti tiksliai atsakyti.
„Planuoja bent jau labai didelį, 36 metrų ilgio ūkinį pastatą buvusio kluono vietoje. Prie aptinkuoto pastato dar stovėjo „U“ formos ūkiniai pastatai. Dėl to ir norėjome atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kad nustatyti, kur šie pastatai tiksliai stovėjo. Gavus atsakymą, jog to daryti nėra būtina, pakanka istorinės – ikonografinės medžiagos, leis daryti projektus be šių tyrimų“, – sakė R. Tumpienė.
Ji patikslino, kad šiuo metu projektavimo darbai dar nėra pradėti, renkama informacija. Kas bus laikoma 36 metrų ilgio ūkiniame pastate, R. Tumpienė dar negalėjo atsakyti bet patikslino, kad kadaise stovėjęs klojimas bus atstatomas pagal autentišką jo turį ir kitus parametrus.
Kauno meras: dvaras jau būtų nugriuvęs
Delfi su klausimais kreipėsi į Kauno miesto merą V. Matijošaitį, taip pat į jo atstovą spaudai Tomą Jarusevičių. Tačiau atsakymų į elektroniniu paštu pateiktus klausimus negavome.
Pirmadienį merui dalyvaujant spaudos konferencijoje jam buvo priminti atsiųsti klausimai.
„Portalas Delfi yra atsiuntęs klausimus apie Jūsų valdomą Kačiūniškės dvarą. Ar sulauksime atsakymų?“ – spaudos konferencijos metu mero paklausė Delfi žurnalistas Nerijus Povilaitis.
Klausimą išgirdęs mero atstovas spaudai Tomas Jarusevičius staiga įsiterpė ir pasakė: „Portalas Delfi atsiuntė klausimus, šiandien po pietų (birželio 20 d. – red.) bus atsakymai. Raštu atsiųsti klausimai – raštu atsakymai.“
Tada nutarė pasisakyti ir meras: „Aš jums galiu lygiai tą patį pasakyt. Grįžau šiandien į darbą po atostogų. Pamačiau jūsų klausimus ir nesu įpareigotas neužsidėjęs kostiumo ar kažko tai pult atsakinėt. Jūs atsakymus tikrai visus gausit. O Kačiūniškės tai nėra dvaras. Tai yra buvęs, jūsų žiniai, moterų benediktinių vienuolynas. Dvaras net pagal savo formatą neatitinka. Dvaras, jūsų taip vadinamas, šiai dienai būtų jau nugriuvęs, nes jį valdė valstybė. Šiuo metu yra 350 m. kvadratų gyvenamas namas.“
Nors mero atstovas spaudai žadėjo atsakymus į klausimus atsiųsti pirmadienį po pietų, atsakymų dar iki šiol negavome.
Apie statybos darbus Kačiūniškės dvare Kauno mero atstovo spaudai T. Jarusevičiaus Delfi teiravosi ir 2021 metų spalio pabaigoje. Tąkart sulaukta atsakymo, jog „meras nelinkęs kalbėti apie asmeninius dalykus”.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
