Intriguojanti detalė „Bayraktar“ istorijoje: dėmesį patraukė ne tik Ukrainai dovanojamas orlaivis – Kas vyksta Kaune

Intriguojanti detalė „Bayraktar“ istorijoje: dėmesį patraukė ne tik Ukrainai dovanojamas orlaivis

delfi.lt / Vaidas Saldžiūnas 2022/06/08 12:19
V. Semeška su broliais Bayraktarais ir Kizilelma dešiniajame viršutiniame kampe / „Bayraktar“ nuotr.

Štai jis! Mūsų turkiškas „Bayraktar“ Ukrainai. Tokiu įrašu po nuotrauka su bepiločiu orlaiviu TB2, kuriam įsigyti lietuviai paaukojo beveik 6 mln. eurų, dalijosi KAM vadovybė ir ne tik. Stebėdamiesi lietuvių ir turkų dosnumu aviacijos entuziastai atkreipė ir į iškalbingą detalę nuotraukoje, kur galima buvo įžvelgti paslapties skraiste gaubiamą pirmąjį naujos kartos bepiločio orlaivio modelį.

Po to, kai Lietuvos gyventojai (ir ne tik) surinko beveik 6 mln. eurų aukų nupirkti bepiločiui orlaiviui „Bayraktar“, o juos gaminanti Turkijos bendrovė „Baykar“ nusprendė tokį padovanoti Lietuvai, kad ši perduotų ukrainiečiams, dėmesio sulaukė, regis, visi.

Tiek žurnalisto ir visuomenininko Andriaus Tapino įsteigta „Laisvės TV“ akcija, tiek gausiai ir greitai įspūdingą sumą paaukojusių lietuvių bei kitų žmonių dosnumas, tiek „Baykar“ sprendimas sulaukė ir dėmesio, ir pripažinimo, ir ukrainiečių padėkų, ir Kremliaus propagandistų įsiūčio.

Dėmesys svarbus ne tik dėl pačios iniciatyvos ir gerų emocijų: Lietuva neslepia rimtai svarstanti galimybę įsigyti kovinių bepiločių orlaivių „Bayraktar“ sistemą, artimiausiais mėnesiais siųs ekspertus į Turkiją. Tai patvirtino ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Turkijai tai tapo puikia proga pataisyti savo įvaizdį – ne tik, kaip šalies, kuri gali žaisti dvigubus žaidimus ir su Rusija, su kuria Recepas Tayyipas Erdoganas palaiko dviprasmiškus santykius, ir su Ukraina, kuriai turkai tiekė garsiuosius „Bayraktarus“. Tai taip pat yra ir papildoma šių bepiločių orlaivių reklama. Bet ne tik Ukrainai perduodamų modelių – vienoje nuotraukoje užfiksuota intriguojanti detalė, galimai, neatsitiktinai pateko į kadrą.

Kaip per trumpą laiką tapo legenda

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad su Turkija ir jos lyderiu asmeniniais ryšiais siejamų brolių Bayraktarų įkurtai bendrovei dėmesio pastaraisiais metais ir taip netrūksta.

Iš kuklių, bet ambicingų bepiločių orlaivių dirbtuvių į didelę bendrovę išaugusi „Baykar“ karuose Libijoje, Sirijoje, Kalnų Karabache, o pastaruosius mėnesius ir Ukrainoje pelnė puikią reputaciją.

Tokie bepiločiai orlaiviai, kokį Lietuva perduos Ukrainai – TB2 minėtuose kariniuose konfliktuose sėkmingai medžiojo priešininko šarvuotąją, priešlėktuvinės gynybos techniką, naikino artileriją, pėstininkus, padėjo nuskandinti Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“.

Tad išdidžiai „Baykar“ gamykloje su broliais Bayraktarais prie jų garsiojo TB2 modelio pozavęs Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška stovėjo ne šiaip prie eilinio orlaivio, bet prie savotiškos legendos, apie kurią jau kuriamos ir dainos.

Vis dėlto šioje nuotraukoje aviacijos mėgėjų akis patraukė dešiniajame viršutiniame kampe kyšančio kito, ne TB2 uodega. Pagal ją bei vos matomus orlaivio kontūrus nesunku atpažinti naujausią „Baykar“ modelį – „Kizilelma“. Tai ne šiaip eilinis bepilotis orlaivis, o vienas nedaugelio naujos aviacijos eros pavyzdžių, kuris gali pakeisti ateities mūšių paveikslą.

Atrodytų, nieko neįprasto, kad „Baykar“ (sudurtinis žodis iš dviejų – Bayraktar ir Kardeşler, reiškiantis broliai Bayraktarai) po TB2 modelio sėkmės sulaukia užsakymų iš viso pasaulio. Lietuvos susidomėjimas nėra išskirtinis – vien iš aplinkinių valstybių tokius bepiločius orlaivius įsigyti svarsto Latvija, Suomija, 24 vnt. yra užsakiusi Lenkija.

Po Kalnų Karabacho karo 2020-siais, kai šie Azerbaidžano turimi modeliai sėkmingai naikino Armėnijos priešlėktuvinę gynybą, susidomėjimas jais tik augo. Šiuo metu „Baykar“ per metus gali pagaminti apie 200 vienetų TB2.

Rusijos agresija prieš Ukraina, regis, galėjo sugriauti nepažeidžiamumo įvaizdį – viena galingiausių pasaulyje laikyta Rusijos priešlėktuvinė gynyba teoriškai turėjo nesunkiai susidoroti su lėtai, vos 220 km/h greičiu ir 7 km aukštyje skraidančius orlaivius.

Karas Ukrainoje sugriovė ne „Bayraktar“, o Rusijos priešlėktuvinės gynybos mitą – turkų pagamintus orlaivius rusai geba numušti, tačiau statistinėse suvestinėse besigirdami numuštais „Bayraktarais“ Rusijos kariškiai jau priskaičiavo bene trigubai daugiau numuštų TB2, nei jų iš viso turėjo Ukraina (iš viso keliasdešimt vienetų).

Ukrainiečiai iki šiol sėkmingai naudoja TB2 žvalgybinėms ir smogiamosioms misijoms, netgi psichologinis jo poveikis, regis, yra vertas kiekvieno cento, kuris išleistas įsigyti šiuos orlaivius. Pavyzdžiui, viename įraše užfiksuoti „Bayraktar“ medžiojamų rusų karo laivų desperatiški pagalbos prašymai – rusų jūreiviai maldauja padėti, nes nieko negali padaryti prieš TB2. Ir išties, baimės pasitvirtina, mat bepiločiai orlaiviai galiausiai sunaikina abu rusų karo laivus.

Rusai nesyk taikėsi į TB2, mat tai nėra vienintelis bepilotis orlaivis, kuris buvo naudojamas prieš Rusijos karines pajėgas. Dar 2008 metais prieš karą su Sakartvelu rusų naikintuvas numušė kartvelų naudojamą izraelietišką bepilotį „Hermes 450“. Bet tam jį reikėjo aptikti, sekti ir sunaikinti.

TB2 išvengti priešlėktuvinės gynybos padeda išvengti modernios elektroninės kovos priemonės, neleidžiančios rusams lengvai aptikti šių bepiločių. Tad jei iki karo netrūko skeptiškų vertinimų dėl TB2 galimybių didelio intensyvumo kare prieš tokį priešininką kaip Rusija, dabar TB2 užsakymų skaičius išaugo neatsitiktinai.

„Mes rimtai vertiname galimybę įsigyti „Bayraktar“ sistemą, tai būtų ne vienas, keletas aparatų, kuriuos Lietuvos kariuomenė išmoktų panaudoti, galbūt ukrainiečiai dėl taktikos galėtų pagelbėti“, – sakė A. Anušauskas. Ukrainiečiai išties turi tiek realios kovinės patirties, tiek įgūdžių taikant įvairias taktikas, kaip efektyviausiai panaudoti TB2 prieš teoriškai pažangesnį priešininką.

Naujos kartos turkų pasididžiavimas

Vis dėlto „Baykar“ vos pernai liepą pristatytas parodinis, t.y. neskraidantis „Kizilelma“ modelis turėtų būti dar pažangesnis. Kitaip, nei propeleriu varomas TB2, „Kizilelma“ yra reaktyvinis bepilotis orlaivis, kuris naudoja ukrainietišką AI-25TLT variklį. Tai yra garsiojo AI-25, kurį naudoja ir lietuviams pažįstami mokomieji naikintuvai L-39, modifikacija, kurta kartu su turkais.

Jei patikimas variklis yra bet kurio sėkmingo orlaivio pagrindas, tai „Kizilelma“ turėtų galimybę skraidyti ikigarsiniu greičiu, o jo išgyvenamumą turi užtikrinti aerodinaminės savybės ir šiame bepilotyje naudojamos slapiosios (stealth) technologijos.

Sunkiai radarų aptinkamas „Kizilelma“ negali išbūti ore tiek, kiek TB2, kuris gali skraidyti kad ir parą laiko, tačiau per 5 skrydžio valandas naujasis orlaivis gali pridaryti daugiau žalos priešininkui vien jau todėl, kad turėtų gabenti iki pusantros tonos svorio, t.y. 10 kartų daugiau, nei TB2.

„Kizilelma“ / „Twitter“ nuotr.

Įvairios bombos, raketos, paleistos iš didelio atstumo gali naikinti ne tik taikinius sausumoje, bet ir ore – dirbtinio intelekto technologijos šį bepilotį orlaivį gali paversti pirmu tikru nepilotuojamu naikintuvu, kuris turėti leisti raketas Göktuğ, naikinančias oro taikinius už 65 km.

Išskirtinis „Kizilelma“ bruožas – AESA radaras (aktyvaus elektroninio nuskaitymo matricos radaras), kuris leidžia aptikti daug taikinių vienu metu iš didelio atstumo. Toks pajėgumas gali būti papildomas ar lemtingas pranašumas ateities oro mūšiuose, kai naikintuvai kovoja vienas prieš kitą be vizualaus identifikavimo – visą darbą atlieka jutikliai bei į vieną tinklą aptikimo ir stebėjimo sistemos.

Iki šiol tik keliose valstybėse – JAV, Kinijoje ir Jungtinėje Karalystėje vystomi panašūs projektai, kurių tikslas – sukurti autonominius bepiločius orlaivius-naikintuvus, turinčius AESA radarus ir galinčius gabenti skirtingą ginkluotę.

„Kizilelma“ gali kilti nuo įprastų oro uostų, bet gali būti pritaikytas kilti ir nuo turimų pakilimo takų, tarp jų ir nedidelių lėktuvnešių. Pastarasis veiksnys tokiai šaliai kaip Ukraina nėra aktualus, tačiau galimybė kilti nuo trumpo pakilimo tako, didelis daugiafunkcinės ginkluotės pasirinkimas, sudėtingas aptikimas radarais gali šį modelį paversti patraukliu, netgi trokštamu ukrainiečių.

Iki tokio bepiločio naikintuvo panaudojimo realiomis sąlygomis dar, žinoma, praeis labai daug laiko: pirmasis bandomasis skrydis turėtų įvykti tik kitais metais. O ir po pirmojo skrydžio iki pradinio operacinio pajėgumo įprastai prireikia tūkstančių skrydžių valandų, technologinių patobulinimų, „vaikiškų ligų“ išgydimo – tai užtrunka.

„Kizilelma“ vizualizacija / „Bayraktar“ nuotr.

Tačiau vien pats faktas, kad Turkijos bendrovė kartu su lietuviais ryžosi paviešinti šiaip jau pakankamai slapto projekto eigą ir pirmąjį bandomąjį, t.y. realų, skrydžiams, o ne parodoms ruošiamą modelį yra iškalbingas šio bepiločio orlaivio projekto eigos signalas.

Išvertus iš turkų kalbos „Kizilelma“ reiškia „Raudonasis obuolys“ – ne šiaip eilinė frazė, nes tai kartu yra ir simbolinis valstybės ambicijų ir tikslų aukščiausias taškas.

Per trumpą laiką sukurtas ir sėkmingai vystomas „Kizilelma“ projektas nebūtinai reiškia, kad galutinis produktas sulauks tokios pačios sėkmės, kaip ir TB2 modelis – bet kuris orlaivis nėra visų problemų sprendimo įrankis, bet kurį orlaivį galima numušti.

Tačiau TB2 istorija rodo, kad sumanus pranašesnių technologijų panaudojimas gali lemti daug ką net ir kai priešininkas atrodo neįveikiamas.

„Vystant šiuos naujus kovinius orlaivius kare įvyks revoliucija“, – pristatydamas „Kizilelma“ projektą tikino Selcukas Bayraktaras. Tai, suprantama, gali būti savigyra, tačiau panašiai 2014-siais jis kalbėjo apie TB2 modelį, kuris daug kam kėlė abejonių, kaip pigi amerikietiškų bepiločių orlaivių „Predator“ bei „Reaper“ alternatyva. Vos po kelerių metų ir ypač 2022-siais „Bayraktar“ tapo mūšio paveikslą, taktikas ir strategijas keičiančiu žodžiu, kuris kelia tiek pagarbą, tiek baimę.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA