Meras išbandė naujojo stadiono veją: Kaunas prieš Vilnių pirmauja 1:0 – Puslapis 4 – Kas vyksta Kaune

Meras išbandė naujojo stadiono veją: Kaunas prieš Vilnių pirmauja 1:0

R. Tenio nuotr.

Pirmą vasaros dieną Kauno savivaldybė žurnalistus pakvietė apžiūrėti į finišo tiesiąją išėjusį Dariaus ir Girėno stadioną. Objekto baigtumas siekia apie 90 proc.: klojama ir tuoj pat gausiai laistoma natūrali veja, įrengiamos bėgimo takų dangos, vidaus apdaila. Ąžuolyne rekonstruojamą istorinį stadioną, kuriame sutilps kiek daugiau nei 15 tūkst. žiūrovų, visiškai užbaigti planuojama liepą, o pirmosios oficialios futbolo rungtynės galėtų įvykti rudens pradžioje.

„Susirinkome pasidžiaugti, kad Kaunas ryškiai 1:0 laimi prieš Vilnių, – gausiam žurnalistų būriui trečiadienį šypsojosi Visvaldas Matijošaitis. – Net ne 1:0. Kaunas paskutinius dvejus metus labai stipriai išplėtė sporto infrastruktūrą. Atidaryta dviejų aikščių ledo arena, kuri naudota pandemijos reikmėms, prie „Žalgirio“ arenos užbaigtas didžiausias Baltijos šalyse baseinas.“

Darbo liko šešioms savaitėms

Kauno mero vertinimu, iki Dariaus ir Girėno stadiono atidarymo liko daugiausia mėnuo ir dvi savaitės. Sukabinus švieslentes, prigijus žolei, iš esmės bus baigti visi darbai. Stadioną atiduoti vertinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai planuojama liepos viduryje, savivaldybė dabar atrinkinėja koncesininką.

„Net matau, kad šis stadionas bus turbūt pigiausias Pabaltijy, mums jis atsieis apie 43 mln. eurų. Lygiai tokio paties dydžio stadioną Vilnius planuoja pastatyti žymiai brangiau, bet mes kitų pinigų neskaičiuojame. Atidarymo data priklausys nuo to, kaip seksis koncesininko konkursas, kaip prisiūsime žolę, nuo smulkmenų. Čia ne kavinę atidaryti, kad susirinkai, šampano išgėrei ir atidarei, reikės futbolo varžybas suorganizuoti, padaryti kažką įdomiau“, – kalbėjo V. Matijošaitis.

Meras stadioną atidaryti žada futbolo rungtynėmis / R. Tenio nuotr.

Savivaldybė priims pageidavimus, tik gerai nusiteikęs meras ragino neprašyti koncerto, nes stadiono atidarymui turi būti futbolas. Kita vertus, Dariaus ir Girėno stadionas nebus vien futbolo karalija, čia vyks ir koncertai, kiti renginiai, tai daugiafunkcis kompleksas.

Per daug stadionų nebus

Meras nepraleido progos padėkoti Sauliaus Skvernelio Vyriausybei, stadionui skyrusiai 10 mln. eurų. Nors palyginti su tuo, kiek viskas kainavo, tai maža suma, bet, V. Matijošaičio vertinimu, miestą padrąsino žengti pirmą žingsnį.

„Svarbu, kad stadionų būtų kuo daugiau. 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatui, jei neklystu, statė šešias sporto aikštes – šiandien jos pilnos. Visi krepšininkais nebus, tegul žaidžia žmonės futbolą, užsiima lengvąja atletika“, – alternatyvą lietuviškai oranžinio sviedinio karštinei siūlė meras.

Greitai baigti tikimasi ir Kauno sporto halės rekonstrukciją, atidaryti ją planuojama panašiu metu kaip stadioną. Galimas daiktas, abu objektus valdys vienas koncesininkas, konkurso laimėtojas turėtų paaiškėti šį mėnesį. Dariaus ir Girėno statybų terminas, anot mero, pailgėjo apie dviem mėnesiais, projektas brango, nes pradėjus darbus jį teko keisti, griauti senas atramas, kurias iš pradžių planuota palikti. Šis nenumatytas pakeitimas buvo didžiausias iššūkis rangovui.

FIFA egzaminas – pirmose rungtynėse

Kaip žurnalistams nurodė savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius, prieš porą mėnesių atvykęs FIFA inspektorius atsivežė klausimyną, susirašė visus pliusus ir minusus bei pasakė atvyksiantis į pirmas oficialias rungtynes, kad galėtų patikrinti, ar sužymėti minusai yra išspręsti, ką statytojai pasižadėjo padaryti.

„Dar daug kas tuomet buvo neatlikta: įeigos varteliai, fanų zonos atitvarai. Turbūt, 10 puslapių klausimų, bet nė vieno problematiško, kurio neįgyvendintume. Per pirmas futbolo rungtynes FIFA patikrins, ar viskas atitinka jų reikalavimus. Jeigu ne, turėsime pataisyti pagal jų pastabas“, – aiškino V. Abramavičius.

Pirmą oficialų įvartį V. Abramavičius, rodosi, pasirengęs įmušti ir pats / R. Tenio nuotr.

Jo manymu, pirmos rungtynės rekonstruotame stadione galėtų vykti rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje. Darbus ketinama pabaigti liepos pradžioje, galbūt dar bus defektų, kuriuos reikės pataisyti. Atidavimo vertinti valstybinei komisijai procedūrą ketinama organizuoti liepą, šis procesas turėtų būti užbaigtas per mėnesį.

Medinės apdailos atsisakė dėl brangios priežiūros

Vykstant statyboms, permąstytas sprendimas dėl fasadą dengti turėjusių 30 cm pločio medinių lamelių. V. Abramavičiaus teigimu, pristigo tikėjimo, kad jos neišsiklaipys, saulės atokaitoje nenusilups dažai, o šešėlyje neapsamanos.

„Priežiūra kainuotų brangiai. Priešgaisrinis dažymas turi būti atliekamas kas 2-3 metus, tai dažytojų brigada ratu ir turėtų važiuoti kiaurus metus, užbaigę vieną galą, pradėtų dažyti kitą. Mano nuomone, sprendimas teisingas ir vaizdas bus geresnis, ypač po kelerių metų, kai aliuminis smarkiau oksiduosis. Jau dabar nėra blizgantis, įgauna matinį atspalvį, o vėliau dar patamsės“, – kalbėjo Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Kaip sakė projekto autorius architektas Tomas Kulieša, išoriškai atrodo, kad projektas pasikeitė, tačiau iš tikro pakito nedaug. Idėjiniu požiūriu, pasikeitė medžiaga, o didžiausios modifikacijos buvo konstrukcine prasme, kai darbus pradėjusi „Autokausta“ išsiaiškino, kokį paveldą gavo iš turkų, taip pat sužinojo, jog nebus galima panaudoti senųjų atramų.

Medinis fasadas dėl priešgaisrinės saugos kaštų projekte pakeistas aliumininiu / R. Tenio nuotr.

„Techniniame projekte buvo numatytas medinis stadiono fasadas. Banguojanti forma išliko, laikanti konstrukcija visiškai tokia pati. Su miestu įvertinta, kad siekiant užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus, mediniam fasadui reikalinga nuolatinė priežiūra. Pasirodė, kad tai galbūt nėra vienintelis geras sprendimas, tad priėjome prie optimalesnio varianto.

Mano subjektyviu požiūriu, pasikeitimas tik skamba kontrastingai, bet nėra esminis. Įsiliejimas į aplinką nėra vien medžiagos rūšis, susideda daug dalykų: spalva, plastika, koks fasado tikslas. Stadionas neturi vien susilieti, kad jo nematytume, objektas turi būti matomas. Fasado sprendimas su aliuminio lamelėmis leidžia labiau atspindėti šviesą, dėl to renginių metu fasado apšvietimas bus lankstesnis“, – teigė T. Kulieša, kurio žiniomis, vien medinio fasado aptarnavimo išlaidos per metus siektų apie 120 tūkst. eurų.

Kalbėdamas apie stadiono kainą, V. Abramavičius pažymėjo vien požeminę automobilių stovėjimo aikštelę su penkių aikščių teniso kortais kainavus apie 3,7 mln. eurų. Satybų esą smarkiai nepaveikė nei kovidas, nei pašliję santykiai su Kinija ar karas Ukrainoje – jeigu medžiagas, įrangą rangovas būtų pradėjęs pirkti šiemet, greičiausiai, stadionas būtų kainavęs 70-80 proc. brangiau.

Sezoną pradėti galės anksčiau

Veja stadione klojama natūrali, tik dirbtinėmis adatomis ji bus prisiūta prie pagrindo, kad velėna laikytųsi tvirčiau. Birželiui įpusėjus šį darbą atliks firma iš Šveicarijos.

„Žiemą žolė tikrai nežels. Vejos šildymas jos eksploatavimą leidžia pradėti mėnesiu anksčiau ir užbaigti mėnesiu vėliau. Nebus taip, kad žiemą bus tirpinamas sniegas ir veja žels ištisus metus. Nebent koks specialus renginys, bet energijos pareikalautų tikrai daug. Jeigu kovą norime turėti žalią žolę, vasarį turime įjungti šildymą“, – paaiškino V. Abramavičius.

Anot jo, sunku paskaičiuoti, kiek stadiono priežiūra kainuos per metus. Kilovatus žolės šildymui suskaičiuoti galima, bet kiek kainuos energija numatyti praktiškai neįmanoma. Statybos valdymo skyriaus vedėjas nedrįso spėti ir kiek atsieis priežiūra – bet kokiu atveju, išlaidos teks koncesininkui, kuris sąskaitą, savo ruožtu, teiks renginio organizatoriui.

Natūralią veją prie pagrindo tvirtins specialistai iš Šveicarijos / R. Tenio nuotr.

„Stadionas savaime nėra kasdienis pastatas, ypač Lietuvoje. Istorija visiems skausminga, gėda, kurią turime išgyventi kaskart į šalį atvykus žinomesnei futbolo komandai. Įdomių elementų čia labai daug, išskirtina šildoma veja. Turime nepamiršti, kad stadiono esmė yra futbolas. Kameros, žmonių žvilgsniai koncentruoti į veją, čia vyksta veiksmas. Visa kita tarsi lydi, užtikrina objekto funkciją, patogų patekimą ir išėjimą, aptarnavimą. Veja yra maksimaliai kokybiška, leidžianti šiek tiek pratęsti sezoną ir mūsų klimato juostai tai labai padeda“, – detalizavo T. Kulieša.

Architektas nematė tikslo lyginti Kaune ir Vilniaus stadionus, mat projektai visiškai kitokie, Ąžuolyne vyksta pastato rekonstrukcija, ši vieta istoriškai alsuoja sportu, tai ubanistiškai yra itin įdomus veiksnys. Tuo metu Vilniaus stadionas projektuojamas menkiau urbanizuotoje vietoje, tad šiuos objektus nėra tikslinga lyginti – T. Kulieša tiesiog linkėjo sostinei savo projektą galiausiai įgyvendinti.

Kaip atvyks 15 tūkstančių žmonių?

Parkavimo vietų minėtoje požeminėje aikštelėje numatyta apie 90, jos skirtos tik aptarnaujančiam personalui ir organizatoriams, ne žiūrovams.

„Dėl žiūrovų automobilių parkavimo klausimą mums uždavinėjo ir kai statėme „Žalgirio“ areną. Visi sakė, kodėl tik 300 vietų? Šiandien matome, kad visi 15-16 tūkst. susirenka ir išsiskirsto be problemų. Galvoju, miestas pasirūpins specialiu visuomeniniu transportu ir čia, prie stadiono. Nuo Studentų miestelio galima ateiti per Ąžuolyną, iš centro taip pat.

Žmonės norės ir atsipalaiduoti, tad nebūtina važiuoti asmeniniais automobiliais. Manau, atvykimas bus sklandus, kad tik būtų renginių ir 15 tūkst. susirinktų. Barselonoje arena stovi vidury miesto, parkavimo ten, turbūt, nulis. Nematau problemos“, – palygino V. Abramavičius.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA