Nemuno krantinės gatvės epopėja Žemuosiuose Šančiuose tęsiasi. Rimta urbanistų ir architektų komanda praėjusią savaitę vietos gyventojams pristatė atnaujintą pakrantės viziją. Visa bėda, kad bendruomenės atstovai apie susitikimo objektą sužinojo praktiškai sėdėdami savivaldybės salėje – miesto valdžia teigė atsižvelgusi į visas istorines pastabas, bet tiesiogiai rengiant šį projektą šančiškiai nedalyvavo. Gyventojai sprendiniams aptarti išsiderėjo dvi savaites.
Planai sumenko sulig bendruomenės įsitraukimu
„Po pernykščio viešo projektinių pasiūlymų svarstymo pasitelkėme profesionalų komandą: bendrovės „Formatas A1“ urbanistikos ir transporto ekspertus Liną Naujokaitį ir Marių Noreiką bei architektą Rimantą Giedraitį su komanda. Pastarasis pelnė tarptautinį pripažinimą kaip naujai atgijusios Vienybės aikštės kūrėjas. Grįžtame su tobulesniais pasiūlymais, kurie atlieps vietos gyventojų lūkesčius. Tikimės, kad tai padidins šio unikalaus mikrorajono patrauklumą bendrame miesto kontekste“, – prieš pat praėjusio ketvirtadienio susitikimą publikuotame pranešime cituotas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Vizualizacijas, kurias vizijos rengėjai pavadino darbinėmis ir ne itin noriai davė patiems šančiškiams, savivaldybė paskelbė visiems kauniečiams tiksint minutėms iki minėto susitikimo. Toks bendravimas viešu aplinkkeliu gerokai nustebino bendruomenę, kuri jaučiasi pakrantės šeimininke ir iš savivaldybės kelerius metus reikalauja ne savivalės, o pagalbos.
Daugiau šia tema
Tiesa, po daugybės Žemųjų Šančių gyventojų protestų žaliuojančioje krantinėje ir pilkuojančioje Laisvės alėjoje palei savivaldybės langus, asfaltinės ambicijos buvo gerokai apkarpytos. Prieš trejus metus savivaldybė buvo užsibrėžusi rekonstruoti 3,5 km ilgio vadinamojo žvyrkelio atkarpą tarp Žaliojo ir Panemunės tiltų, dabartinio projekto aprėptyje – 1,67 km ilgio pakrantės dalis tarp A. Juozapavičiaus prospekto ir Kranto 11-osios gatvės.
Teigiama, kad eismo jungtis būtų skirta tik lengvajam transportui, čia galėtų atsirasti iškilios sankryžos, važiuojamosios dalies susiaurėjimai, greitį smarkiai ribojantys kelio ženklai. Yra savivaldybės pranešime ir kitų patrauklumą kuriančių raktinių žodžių, kaip dviračių takas, abipusis šaligatvis pėstiesiems, medžiai ir augalai, vaikų žaidimų, sporto, apžvalgos, poilsio aikštelės, paplūdimys, vieta kavinei, amfiteatrui, kompleksinis sutvarkymas. Nors savivaldybė žada naujausią viziją įgyvendinti visa apimtimi, neaiškus tos visumos pasiekimo grafikas, mat pakrantėje architektų pabertos saldžios uogos, galimas daiktas, dygtų atskirais projektais.
Gatvė neturi būti patogi automobiliams
Vienas urbanistinės analizės autorių, „Formatas A1“ direktorius L. Naujokaitis susitikime nurodė, kad Nemuno krantinės situacija Žemuosiuose Šančiuose nepavydėtina. Gatvė čia esą egzistuoja, tačiau jos būklė labai prasta. Architektas pažymėjo, kad rengiant galimybių studiją labai reikšmingas buvo ikišiolinis įdirbis, bandyta surinkti visą viešojoje erdvėje esančią informaciją.
„Tai ne tik automobilių eismo, bet visos erdvės funkcionavimo klausimas. Tai ne vienos studijos ir ne vieno fragmentiško prisilietimo klausimas“, – teritorijos atnaujinimo sudėtingumą įvardijo L. Naujokaitis.
Kaip pristatė jo kolega M. Noreika, projektuojamą gatvę susisiekimo požiūriu siūloma skaidyti į penkias atkarpas, kuriose galiotų skirtingi, bet ne didesni kaip 30 km/val. greičio ribojimai. Anot urbanistų, kad vairuotojai išties važiuotų lėčiau, 3-4 atkarpose reikėtų įrengti trinkelių dangą, psichologiškai verčiančią mažinti greitį, tačiau trinkelės lemia ir didesnį triukšmą, tad „Formatas A1“ visoms atkarpoms siūlo asfaltą.
Studijoje važiuojamąjį dalį numatyta vietomis siaurinti iki 3 m, kad vienu metu negalėtų prasilenkti du automobiliai. Pasak M. Noreikos, užsienio šalių praktika rodo, jog tai daug efektyviau automobilių srauto ir greičio reguliavimui nei greičio kalneliai.
„Nesinori, kad gatvė taptų tranzitinė, ji turi būti patogi pėstiesiems, dviratininkams, bet neturi būti patogi automobiliams, nes jeigu bus patogi, srautas didės. <…> Išvardytos priemonės padarytų gatvę nepatrauklią tranzitiniam transportui, tačiau nesukeltų jokių problemų privažiuoti prie tam tikrų krantinės vietų, kai pati Nemuno krantinė yra galutinis kelionės tikslas“, – tikino M. Noreika.
Architektas iškėlė sąlygą
Nemuno krantinės gatvės ir infrastruktūros architektūrinės dalies siūlymus parengė architektas R. Giedraitis, darbo ėmęsis su sąlyga – turi atsirasti studija, analizuojanti gatvė prasmingumą, kuri ir buvo atlikta.
„Linas atliko gatvės reikalingumo arba nereikalingumo studiją. Kiek suprantu, jie nebendravo net su studijos užsakovais, pasakė, koks bus, toks bus rezultatas. To reikėjo, kad informaciją būtų galima atrinkti objektyviai, be jokio spaudimo, o mes griežtai remiamės minėta studija ir esu pasiruošęs priimti spaudimą“, – tam tikras aplinkybes atskleidė architektas, pridūręs besidžiaugiantis proga prisidėti prie Kauno gražinimo ir pažymėjęs projektą esant darbinėje stadijoje, kurioje platus viešinimas nepageidautinas.
Architektūriniu kampu R. Giedraitis pasiūlė gatvę skirstyti į tris atkarpas. Pirmoji tęstųsi nuo vakarinio įvažiavimo iš A. Juozapavičiaus prospekto iki Geležinkelio gatvės. Čia plotas gatvei įrengti mažiausias, tad neplanuojamas išilginis parkavimas, dėl gražios vietos siūloma palikti pėsčiųjų taką, o ten, kur atsiranda vietos, gatvė platės.
Antrojoje atkarpoje siūloma įrengti apžvalgos aikštelę. Čia projektuojami M. Noreikos pasiūlyti šiuolaikiniai greičio ribojimo elementai – važiuojamąją dalį siaurinančios salelės su pėsčiųjų perėjimais, lygiagretus automobilių parkavimas vienoje pusėje, skirtingo lygio pėsčiųjų ir dviračių takai.
„Trečiojoje atkarpoje prasideda didieji Kranto alėjos daugiabučiai, atsitraukę nuo projektuojamos gatvės ašies. Reikia neužmiršti požeminių garažų, kurie mums sumažina galimybę įrengti kažkokią naują infrastruktūrą, tačiau erdvės, kuri gali būti išnaudota, yra. Čia prasideda dvipusis parkavimas, kuris kompensuoja stovėjimo aikštelių stygių kitose zonose“, – paaiškino R. Giedraitis.
Suabejojo pristatymo prasmingumu
Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Elena Vanagaitė pripažino, kad gyventojams pristatyta detalesnė studija, tačiau pati bendruomenė nuo 2019 m. „atliko didžiulį darbą aiškindamasi, kokia turėtų būti ta teritorija, kaip ji turėtų būti įveiklinta“. Anot bendruomenės pirmininkės, prioritetas vėl teikiamas automobiliams, neaptartas gatvės ir upės ryšys, nors urbanistai pastebėjo, kad reikalinga visos Šančių teritorijos vizija. E. Vanagaitė taip pat priminė, jog apie 7 tūkst. gyventojų savo parašais patvirtino gatvės nenorintys.
Žemųjų Šančių bendruomenės mitingas 2019-ųjų balandį
Teisiniuose reikaluose bendruomenei atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas teigė, kad nesuprantama renginio prasmė (dėl techninių nesklandumų šančiškiams ir nuotoliniu būdu prisijungusiems vizijos rengėjams kurį laiką buvo sunku susikalbėti), nuskambėjo replika, esą vežimas eilinį kartą statomas prieš arklį.
Pasak bendruomenės valdybos nario Virginijaus Baranausko, pradžioje derėtų koreguoti visų Šančių detalųjį planą, tuomet eiti prie urbanistų teikiamos Nemuno krantinės gatvės studijos.
„Tai turėjo būti padaryta prieš trejus metus, savivaldybė trečią kartą moka pinigus jums, užuot nuo pradžių bendradarbiavusi su gyventojais“, – V. Baranauskas kreipėsi į vizijos autorius. L. Naujokaitis pritarė, kad planavimo nuoseklumas reikalingas ir „Formatas A1“ jo siekia visais atvejais, bet praktikoje pasiekti pavyksta ne visuomet.
P. Keras pamėgino išgryninti žaibiškai surengto pristatymo tikslą: išgirdus daug nuomonių, pastabų ankstesniems projektams, giliai išanalizuoti situaciją ir, kiek įmanoma, atsižvelgti į pastabas.
„Viskas, ką žinome dabar, buvo įvertinta, kalbant apie ryšį su upe ir tikrąją viziją, diskutuota su ekspertais. Turime tarpinę medžiagą ir norime išgirsti siūlymus dėl projekto. Tikėjomės siūlymų, kuo projektas galėtų būti geresnis, o ne principingo atsikirtimo, šio sprendinio esminio atmetimo. Pakankamai išsami analizė rodo, kad gatvė ten reikalinga. Kalbame apie viziją, kurią planuojame įgyvendinti visa apimtimi, galbūt tai bus padaryta keliais atskirais projektais“, – kontrargumentavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Profesionalai ir gyventojai – du atskiri barai
Aktyvi Žemųjų Šančių gyventoja, buvusi bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė pabrėžė, kad šančiškiai ketverius metus siekia dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jų gyvenamąja aplinka, ir „nori įgyvendinti savivaldą, ne dalyvauti dovanų išvyniojime, kad ir kokios jos būtų gražios“.
„Mūsų reikalavimas – įtraukti mus į darbo grupes, išsiaiškinti mūsų poreikius, jūsų naratyvas – mums patinka, mums gražu. O mums? Norime, kad kaip architektas atsižvelgtumėt į tai, kam kuriate ir kas patinka tai auditorijai. Vėl ateiname ir gauname duotybę, turime pasyviai stebėti, kas vyksta, nors žinote, kad jau ketverius metus siekiame dalyvauti ir kartu kurti urbanistinę viziją. Dalyvaujame ilgalaikiame projekte, investuojame savo laiką ir finansus, kad būtų lengviau jums, profesionalams.
Jūs mus puikiai žinote. Norime patys sukurti savo rajono viziją, į kurią jūs atsižvelgtumėt. Neturime gerų pavyzdžių, kaip bendradarbiauti profesionalams ir gyventojams. Mūsų miesto profesionalai nenori pasidomėti, ko nori miesto bendruomenė – tai ir yra pagrindinė problema. Pradėkime įgyvendinti savivaldą ir leiskite žmonėms patiems rūpintis savo gyvenamąja aplinka, o jūs mums padėkite“, – fundamentalius komunikacijos trūkumus įvardijo V. Gelūnienė.
Reikia pažymėti, nors susitikime be urbanistų ir architektų dalyvavo bent dviejų savivaldybės skyrių vedėjai, kiti darbuotojai, atsiskaitymo su privačiais ekspertais schema nebuvo tokia elementariai valdiška, kaip nusakė V. Baranauskas. Mat, „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, ekspertus nusamdė ne savivaldybė, o bendrovė „Kauno tiltai“, laimėjusi netoli 55 tūkst. eurų vertės techninio rekonstrukcijos projekto konkursą dar 2020-ųjų gruodį.
Po penkias valandas trukusio viešo pristatymo, projektiniai pasiūlymai tąkart buvo atmesti. Sutartis, CVPP duomenimis, nustojo galioti pernai gruodį, bet UAB „Kauno tiltai“ toliau įpareigota vystyti projektą. Naujienų portalas paprašė patikslinti įmonės ryšį su Nemuno krantinės gatvės rekonstrukcijos projektu. Gavę daugiau informacijos, atnaujinsime.
Tuo metu Žemųjų Šančių bendruomenės atstovai pageidavo aptarti naują medžiagą su gyventojais. Kitas susitikimas su Kauno valdininkais numatytas gegužės 26 d.
