Ilgamečiai universitetų ir gimnazijų lyderiai išlaiko pirmąsias pozicijas: tarp universitetų pirmauja Vilniaus universitetas (VU), tarp gimnazijų – Vilniaus ir Klaipėdos licėjai, tačiau mokyklų pozicijos kinta žemesnėse vietose reitingų lentelėje.
Apie tai trečiadienį paskelbė kasmet švietimo įstaigų lentelę sudarantis žurnalas „Reitingai“.
Antroje vietoje valstybinių universitetų reitingų lentelėje yra Kauno technologijos universitetas, į trečiąją iš penktosios per metus pakilo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Ketvirtoje vietoje yra Vytauto Didžiojo universitetas ir Vilnius TECH universitetas.
Tarp privačių universitetų tradiciškai pirmauja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Universitetai buvo reitinguojami pagal penkis kriterijus, tarp kurių yra darbdavių vertinimai, studentai ir studijos, mokslo, meno ar sporto veikla bei personalo pasiekimai.
„Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino teigimu, Lietuvoje yra 35 aukštosios mokyklos, tarp kurių yra ir aukšto lygio universitetų, bet yra ir „diplomų fabrikų“.
Pasak „Reitingų“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, penketukas yra „metai iš metų panašus“.
Kolegų reitinge – „vienvaldė lyderė“
Tarp valstybinių kolegijų pirmauja Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Šiaulių valstybinė kolegija.
„Vilniaus kolegija pirmoje vietoje įsitvirtinusi daug metų ir yra vienvaldė lyderė“, – teigė J. Kučinskaitė.
Jos teigimu, dėl kitų vietų tarp kolegijų vyksta kova, atotrūkis tarp jų nėra didelis.
Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti moksleivius, reitingų lentelėje pirmauja Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija.
Moksleivių neatsirenkančiose mokyklose pirmasis yra Klaipėdos licėjus, Šiaulių J. Janonio gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija, Panevėžio J. Balčikonio gimnazija ir Vilniaus Gabijos gimnazija.
„Jeigu žiūrėtume į pirmąjį neatrankinių mokyklų dešimtuką, matome, kad vienos kilo gerokai, o kitos leidosi. Jeigu pažiūrėtume visą gimnazijų reitingą, tai matytume, kad tos mokyklos, kurios buvo silpnos ir daugybę metų buvo žemai reitinguose, jos netgi kilo daugiau negu tos, kurios visą laiką buvo stiprios“, – teigė J. Kučinskaitė.
Daugiausiai šimtukų valstybiniuose brandos egzaminuose per pastaruosius dešimt metų surinko Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus Žirmūnų gimnazija.
Universitetų iššūkiai
Pasak G. Sarafino, šį pusmetį aukštosios mokyklos susiduria su trimis iššūkiais, vienas jų – ukrainiečių jaunuolių mokslinimas.
„Aukštosios mokyklos yra viešai pareiškusios, kad jos galėtų priimti 14 tūkst. ukrainiečių. Kai prasidėjo karas, jos parodė akivaizdžią lyderystę – ne tik šnekėjo, bet ir darė. Jos atleido jaunuolius nuo mokesčių už mokslą, skyrė bendrabučius ne tik jaunuoliams, bet ir dažnai jų giminaičiams, kai kurios aukštosios mokyklos suteikia nemokamą maitinimą“, – pasakojo G. Sarafinas.
Jo teigimu, taip pat universitetai ir patys randa lėšų ukrainiečių stipendijoms.
Pasak vyr. redaktoriaus, universitetai taip pat susiduria su brangstančiomis statybomis.
„Šiuo metu penki universitetai stato milžiniškus kompleksus ir Vilniuje, ir Kaune. Statybos pabrango labai stipriai. Jeigu projektas stambesnis, tai, pavyzdžiui, Vilnius TECH universitetas pasakojo, kad statybos pabrango 4 mln. eurų“, – teigė G. Sarafinas.
„Tuos pinigus iš kažkur reikia gauti – jų nėra paskyrusi nei Europos Sąjunga, nei Lietuvos valstybė, o universitetui tai yra milžiniška našta ir vėl niekas nepadeda“, – pridūrė jis.
„Neparengta reforma“
Profesinių mokyklų reitinge, sudarytame pagal akademinius mokinių pasiekimus, pirmauja Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, toliau seka Klaipėdos turizmo mokykla, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla, Alytaus profesinio rengimo centras ir Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras.
„Matome įdomų vyksmą – konkrečiai kalbant apie Švietimo ministeriją, ji paleido labai daug reformų ir labai daug neparengtų. Kalbant apie profesines mokyklas, viena reforma pradėta nesitariant su tuo sektoriumi nei su verslu“, – sakė G. Sarafinas.
Jo teigimu, tai – tinklo reforma, kurios metu jungiamos profesinės mokyklos.
Pasak vyr. redaktoriaus, net ir stipriausią Lietuvoje Visagino profesinę mokyklą ketinta jungti prie Utenos, tačiau vėliau, kilus nepasitenkinimui, nuo tokio sprendimo atsitraukė.
G. Sarafinas pabrėžia, kad kokybės klausimo ministerija nekelia.
