Pagrindiniame Kauno žvyrkelyje atidaroma smagi vietelė, prie pulto stos Lauris Lee – Kas vyksta Kaune

Pagrindiniame Kauno žvyrkelyje atidaroma smagi vietelė, prie pulto stos Lauris Lee

Aušra Župerkaitė 2022/05/06 13:16
„Genys Taproom“ senamiestyje / Asmeninio albumo nuotr.

Pagrindinėje Kauno senamiesčio gatvėje, net ir nebaigus remonto darbų, jaučiamas pagyvėjimas. Jis susijęs ne tik su pavasariu, bet ir su naujų parduotuvių ar barų atidarymu. Šiandien užsukti į senamiestį kvies nauja alinė „Genys Taproom“.

Tarp skubos darbų prieš atidarymą dar spėjame pakalbinti kraftinio alaus kūrėją Lauryną Lisauską, kitiems geriau žinomą kaip DJ Lauris Lee. Pokalbis sukasi apie aromatingus skysčius, vidinę ramybę, plokštelių kolekciją ir kitus nesenstančius dalykus.

– Šiandien atidarote dar vieną „Genys Taproom“ Kaune, Vilniaus gatvėje. Ar negąsdina nebaigti gatvės remonto darbai?

– „Genys Brewing Co.“ plėtra yra mūsų kraujyje. Mes jau šešti metai nuolatos augame, plečiamės ir ieškome galimybių. Mažai kompanijai sąstingis yra mirtis. Tad naujo baro „Genys Taproom Kaunas / Old Town“ atidarymas yra tik sistemingo darbo ir plano dalis, ne netikėtumas.

Būtent dėl to gatvės aspekto mes nevertiname kaip kriterijaus atidaryti barą ar ne. Taip, tai laikina kliūtis, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai tik mažas niuansas. Nusipirkome naują galingą siurblį, nes jo tikrai prireiks su dabartine gatvės būkle. Kaip mes juokaujame – šiuo metu tai pagrindinis miesto žvyrkelis.

– Jis įsikurs vietoje „Galera Urbana“ – nuo seno architektų pamėgtos kavinės vietoje. Kaip manote, ar trauksite architektus bei kitokius laisvus menininkus? Iš vis – ar orientuositės į kokią specifinę publiką?

– Pagrindinė tiek mano paties, tiek „Genys Brewing Co.“ ir dukterinių kompanijų filosofija – atvirumas. Mes neklijuojame etikečių, neskirstome žmonių į kategorijas ar kastas. Galų gale, mes mąstome pasaulietiškai, o progresyviame pasaulyje viskas per pastaruosius dešimtmečius gerokai susimaišė ir klišės tiesiog nebeegzistuoja.

Menininkai vairuoja prabangius automobilius, studentai tampa socialinių tinklų žvaigždėmis ar kripto valiutų įkūrėjais, o turtingiausi pasaulio žmonės dėvi paprastus marškinėlius ir džinsus, bei į darbą važiuoja dviračiu. Tad kategorizuoti žmones į menininkus, bohemą ar verslininkus yra mažų mažiausiai gerokai pasenęs požiūris. Mūsų durys atviros visiems, o publiką geriausiai formuoja atmosfera, kas mano galva, ir yra esminė baro prekė.

„Genys Taproom“ senamiestyje / Asmeninio albumo nuotr.

Anglų kalboje egzistuoja sąvoka „ambience“, „vibe“, „groove“ – tai truputį platesnės sąvokos nei „atmosfera“, kurios labai gerai apibūdina jutiminių potyrių visumą erdvėje. Barui svarbu ne tik gėrimai ir aptarnavimas, daugelis žmonių barą renkasi dėl visai kitų priežasčių, kurias kartais patiems sunku įvardinti. Aromatai, muzika bei jos garsumas, baldai ir jų patogumas, apšvietimo ryškumas, interjero detalės ir publika – labai svarbūs elementai.

– Ką išskirtinio pasiūlysite lankytojams? Kuo juos viliosite?

– Viskas, ką darome – stengiamės daryti šimtu procentų gerai. Tobulybę pasiekti sunku, bet bandyti verta. Kartais paprasti dalykai atlikti gerai yra sėkmės formulė.

Aš manau, kad mes gebame sukurti puikią atmosferą, kurią ką tik ir aptarėme. O tai – svarbiausia bare. Be to, turime visiškai išskirtinę gėrimų kolekciją. Drąsiai galiu sakyti – kitur Kaune nerasite nieko panašaus.

– Gal per atidarymą grosite? Kaip dažnai dabar tenka didžėjauti?

– Taip. Nors profesionalią didžėjaus karjerą baigiau gan seniai, kartas nuo karto, išskirtinėmis progomis, pravėdinu savo plokštelių kolekciją, grįždamas prie Lauris Lee amplua, kuris šiomis dienomis yra labiau mano alter ego. Sena meilė nerūdija, aš labai betarpiškai myliu muziką ir ja dalintis yra be galo smagu.

Pastaruosius keletą vakarų praleidau klausydamas plokštelių ir rinkdamas muziką atidarymo šventei. Šį kartą skambės gilesnė, ramesnė, rečiau girdėta, labiau plokštelių B pusėse besislepianti muzika. Vėl gi, labai svarbu sukurti tinkamą atmosferą. Tai ne šokių klubas, tai baras, kuriame žmonės renkasi bendrauti ir praleisti laiką, tad muzika yra tik fonas ir pridėtinė vertė, ne vinis.

Laurynas Lisauskas / Asmeninio albumo nuotr.

– „Make beer, not war“ – toks užrašas šviečia alaus darykloje. Kaip sekėsi Jūsų specialaus leidimo alui „Heroes“? Gal siuntėte jo į frontą?

– Mes negalėjome ramiai stebėti įvykių Ukrainoje, tad visomis išgalėmis stengiamės padėti broliams, kovojantiems už visų mūsų laisvę. „Genys Brewing Co.“ prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos „Brew For Ukraine“ ir kartu su partneriais išleido limituoto tiražo alų „Heroes“. Smagu, kad pavyko surinkti daugiau nei 8000 eurų, dar smagiau, kad pinigai seniausiai pervesti VšĮ „Mėlyna ir Geltona“ ir, tikiuosi, jau išgelbėjo ne vieną gyvybę.

Labdara užsiimame ir baruose, visai nesenai vieno vakaro apyvartą skyrėme paramai ir pavyko surinkti beveik 4000 eurų. Bendrame kontekste sumos nėra didelės, bet man atrodo svarbiausia, kad visi prisidedame tiek, kiek galime, pagal savo mastelį.

Tad „Make Beer, Not War“ šiandien skamba gana kitaip, nei tokiu metu pernai. Labai tikiuosi, kad dar po metų tai bus tik istorija ir karas baigsis taip, kaip mes norime.

Ir nepamirškime, kad paramą privalome tęsti. Tai darysime ir mes, skatiname ir visus aplinkinius.

– Kada pats pirmą kartą paragavote alaus?

– Asmeniškai turiu gan įdomų santykį su alkoholiniais gėrimais. Alkoholį pradėjau ragauti tik sulaukęs 25 metų amžiaus. O alų atradau būdamas gerokai per 30. Ilgą laiką alaus nemėgau, dabar jau suprantu, kad tai buvo todėl, kad industrinio alaus gamintojai ir „eurolageriai“ tikrai nėra mano gėrimas ir iki šiol. Beskoniai skysčiai visai nedžiugina.

Alų atradau keliaudamas po JAV vakarinę pakrantę, ten pirmą kartą paragavau gėrimo, kuris turėjo daug aromato ir skonio, tada ir suvokiau, kad industrinis alus nėra alus, greičiau alaus skonio gėrimas.

– Kurį savo gaminamą alų pasiūlytumėt damai prie torto?

– Maisto ir gėrimų poravime egzistuoja gan paprasta taisyklė. Skoniai turi sutapti arba atvirkščiai, būti kardinaliai priešingi. Saldesnis Baltijos porteris ar lengvai rūgštus alus iš „sour ales“ kategorijos tiktų puikiai.

„Genys Taproom“ / Asmeninio albumo nuotr.

– Grįžkime į pradžią. Kodėl alui parinkote pavadinimą „Genys“?

– Genys yra garsus paukštis, duodantis žinią apie save vos tik patekęs gamtos prieglobstin. Mes nešame žinią, kurią norime skleisti garsiai. Žinią apie gerą skonį ir aromatą, žinią apie tai, kad dažnai mažiau yra daugiau, jei kalbame apie degustavimą, o ne išgertuves.

Labai gaila, jog dabartiniai alkoholio kontrolės įstatymai tiesiog nužudė saikingo vartojimo kultūrą ir skonių kultūrą, suplakdamas viską į vieną vietą. Skirtumas tarp kraftinio alaus ir alaus „bambalyje“ yra toks, kaip tarp „Tesla“ ir „Lada“. Lyg abu automobiliai, bet daugiau nieko bendro tarpusavyje neturi.

„Genys Brewing Co.“ startavo 2015 m., dirbate jau 7 metus. Ar dar liko pirmų kartų alaus gamyboje?

– Startavome 2016 m. pradžioje, nors pirmasis alus buvo išvirtas dar 2015 gruodį. Tad žiūrint į pasaulines tradicijas esame visiški naujokai, tad net neabejoju, kad atrasti, patirti ir išmokti yra dar labai daug ką.

Mes visada stengiamės kurti alų tik iš rūšinių žaliavų, nenaudojame „trumpinių“: sirupų, ekstraktų, skonio stipriklių, dažiklių ir pan. Niekada nespartiname proceso, alaus gamyba vyksta natūraliu ciklu ir užtrunka apie mėnesį. Būtent toks požiūris leidžia mums eksperimentuoti ir kurti.

– Jūsų gyvenimas atrodo kaip kokia vyriška pasaka: alus, muzika, vakarėliai. Ar verta Jums pavydėti?

– Pavydėti apskritai niekada neverta. Esu įsitikinęs, kad vertinti reikia ne kitus, o save. Save vertinti derėtų pagal tai, koks buvai, esi ir gali būti, o ne kokie yra ar gali būti kiti. Mes visi gyvename savo gyvenimą ir labai liūdna, kai žmonės ima lygiuotis į kitus ir pagal tai vertinti save, savo sėkmę ar pasiekimus.

Esu gyvenimui dėkingas už tai, kad gana anksti suteikė progą patirti ir suprasti, kad net pas pačius išoriškai sėkmingiausius, turtingiausius ir žaviausius žmones yra begalės bėdų ir gyvenimiškų situacijų, kurios neduoda ramybės. Tikiu, kad vidinė ramybė yra atsakymas į visus klausimus. Jei nesijauti gerai – nieko gero ir nenuveiksi.

Laurynas Lisauskas / Asmeninio albumo nuotr.

– Ką manote apie alkoholio reklamos draudimą? Kokiais keliais Jums tenka eiti, norint reklamuoti savo produktą – alų?

– Aš galvoju, kad tai gastro genocidas. Vartotojas neteko teisės būti informuotas. Alaus, vyno ar stipriųjų gėrimų specialistai neteko galimybės pristatyti savo produktų, pasakoti apie jų išskirtinumą ir gamybos procesą, viešai kviesti į gėrimų degustacijas, parodas. Tad liko tik vienas konkurencijos būdas – kaina. Kaip visi puikiai suprantame, kiek moki – tą ir gauni. Ir mano minėtas „mažiau yra daugiau“ visiškai nebeveikia, kai konkuruojama kaina.

Draudimas nesprendžia alkoholizmo problemos. Jei draudimai spręstų bėdas, prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais būtų fikcija. Deja, taip nėra. Tai viso pasaulio kasdienybė. Vedant paralelę per alkoholinių gėrimų prizmę – netekome teisės edukuoti ir supažindinti vartotoją su nuostabiu skonių bei aromatų pasauliu ir jokios problemos neišsprendėme.

Kai kalbame apie reklamos draudimą, visada noriu pabrėžti, kad esu kategoriškai prieš alkoholio reklamą, kuri parduoda emociją, skatina vartoti daugiau. Nemanau, kad ji turėtų būti leistina TV ar radijo eteryje, taip pat portaluose internete. Tačiau draudimas atėmė galimybę klasifikuoti ir blaiviai vertinti. Visi puikiai atsimename žurnalų plėšymus ir kitas kvailas istorijas. Štai tokioje realybėje gamintojai gyvena penkerius metus.

Mes esame kompanija, paremta produktu, ne marketingu. Kai viską darai gerai, nuoširdžiai ir su stipriu filosofiniu pagrindu – reklamos tau nereikia. Pats produktas yra geriausia reklama. Kita vertus, mes labai liūdime, kad negalime komunikuoti alaus renginių, kurie edukuoja vartoti mažiau, bet kokybiškų produktų, viešai pasakoti alaus istorijų, mes net negalime turėti lietuviškos „Facebook“ paskyros ir pristatyti naujienų ar naujų alaus rūšių. Įstatymas vienareikšmiškai yra perteklinis.

– „Tesla“, saulės moduliai, vinilai, kraftinis alus, keptos austrės – tokios iliustracijos puošia Jūsų profilį socialiniame tinkle. Jūs, Laurynai, labiau žaliasis ar labiau hipsteris?

– Tikslumo dėlei reiktų pasakyti, kad „Teslą“ tik išbandžiau, vairuoju automobilį su vidaus degimo varikliu.

O kas yra tas mistinis hipsteris? Neegzistuojantis naujosios kartos miestiečio etalonas? Tiesa, kalbant apie vinilus, kolekciją pradėjau dar 1997 metais. Iki kol tai tapo madinga prabanga.

Man atrodo, kad nesilaikyti žaliojo kurso šiame amžiuje yra nepadoru. Nesuprantu žmonių, kurie gyvena nerūšiuodami šiukšlių ir vis dar ieško nusipirkti kaitrinių lempučių. Mes turime vieną planetą ir jei norime, kad ji mus toleruotų – reikia šiek tiek pastangų. Kitaip ji „išsivalys“. Patikėkite, planetos chronologiniu aspektu tai bus bėda žmonijai, ne planetai.

„Genys Brewing Co.“ netrukus taps visiškai save energija aprūpinančia alaus darykla. Saulės energija. Gamyboje naudojame tik elektrą, tad saulės jėgainė ant pastato stogo buvo nuostabus sprendimas, kurį priėmėme dar prieš pusantrų metų. Labai tikimės ir toliau judėti visiško tvarumo link. Tai ne mada, tai tikėjimas.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA