Penki su rinkimų komitetais išrinkti merai teigia, kad siūloma rinkimų pertvarka ne suvienodins sąlygas partijoms ir rinkimų komitetams, bet dar labiau apsunkins pastarųjų dalyvavimą.
Skirtingiems rinkimų komitetams atstovaujantys Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio ir Kazlų Rūdos merai dėl būsimojo Rinkimų kodekso praėjusią savaitę kreipėsi į parlamentarams ir šalies prezidentą, siūlydami atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą bei sudaryti komitetams palankesnes sąlygas.
„Girdime, kad šiam įstatymų paketui yra gaunama nemažai teisinių, procedūrinių pastabų. Mūsų pateiktos pastabos taip pat atskleidžia tam tikras ydas. Todėl kyla klausimas, ar tikrai Seimas įstatymus priims laiku ir jie bus kokybiški“, – pirmadienį paskelbtame pranešime spaudai teigė Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas.
„Atsižvelgdami į tai, siūlome „išgaudyti“ tiek teisines, tiek kitas plonybes, o naujovių įsigaliojimą nustatyti po 2023 metų“, – pridūrė jis.
Pasak mero, kitu atveju bus priimtas „nekokybiškas įstatymų rinkinys, kuriuo vadovautis komitetams kitų metų rinkimuose taps neįmanoma“.
Per trumpas laikas pasiruošti
Kaip Kauno savivaldybės išplatintame pranešime teigė meras Visvaldas Matijošaitis, siūlomose pataisose reikalaujamų „namų darbų“ sąrašas komitetams – itin didelis, o laiko juos įgyvendinti bus palikta vos keli mėnesiai.
„Panašu, jog partijos sieks visus šiuos pakeitimus priimti kuo vėliau, kad visuomenininkai nebesuspėtų laiku įsteigti numatytų naujų teisinių darinių ir taip vieniems rinkimams galbūt atsikratys realiai dirbančių, o ne politikuojančių konkurentų“, – pranešime sakė Kauno meras.
Pasak pranešimo, rudenį formaliai prasideda rinkimų kampanijos periodas iki kurio, pagal pateiktą įstatymų projektą, rinkimuose dalyvauti ketinantys asmenys turi būti įsteigę vienokį ar kitokį darinį. Tačiau kol kas nėra aišku, kada šis įstatymų paketas bus priimtas ir kaip visuomenininkai galėtų kelti partijoms oponuojančias kandidatūras. Taip pat neaišku ir kokias konkrečias funkcijas deleguos renkamiems merams.
„Skaitant šį Rinkimų kodeksą tampa aišku, kad parlamento nariai iš kai kurių partijų tiesiog bijo sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti savivaldos rinkimuose partijoms ir rinkimų komitetams“, – kalbėjo Šiaulių savivaldybės meras Artūras Visockas.
Nevienodos sąlygos
Kaip pavyzdį jis pateikia tai, jog norint įkurti partiją reikia 2 tūkst. steigėjų, kas sudaro 0,07 proc. gyventojų. Tuo tarpu norint įkurti rinkimų komitetą, kuris dalyvautų vienos savivaldybės tarybos rinkimuose, planuojama reikalauti 0,1 proc. konkrečios gyvenamosios teritorijos gyventojų tapti steigėjais.
Panevėžio miesto mero Ryčio Mykolo Račkausko teigimu, įstatymų projektuose įtvirtinta, jog politinės partijos de facto visuomet išlaiko gyventojų palaikymą, o rinkimų komitetai prieš kiekvienus savivaldos rinkimus kaskart turėtų atskirai surinkti nustatytą skaičių rinkėjų parašų.
„Praėjusiuose savivaldos rinkimuose komitetai Kaune pelnė net 80 proc. visų rinkėjų balsų, Šiauliuose – 50 proc., o Panevėžyje apie trečdalį. Pažvelgus į tokius rezultatus ir akivaizdžiai matant, kam gyventojai išreiškė didesnį palaikymą, logiškiau skambėtų reikalavimas, kad šitaip rinkėjų palaikymą „pasitikrintų“ tiek politinė partija, tiek ir komitetas, jeigu jų atstovai ankstesniuose rinkimuose išvis nebuvo patekę į tarybą“ – sakė Panevėžio miesto meras.
Kazlų rūdos rajono meras Mantas Varaška atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas dar 2007 metais pabrėžė, jog įstatymų leidėjai savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo koregavimą turi atlikti likus pakankamai ilgam laikui iki kitų savivaldybių tarybų rinkimų.
Taip pat Europos Komisijos 2002 metais priimtas Geros praktikos rinkimuose kodeksas nurodo, kad esminės, svarbiausios rinkimų teisės nuostatos neturėtų būti keičiamos likus mažiau negu vieneriems metams iki rinkimų.
Siūlo skirti komitetams asignavimus
Merai teigia, kad ruošiamame įstatymų pakete numatyti finansavimo šaltiniai politinių organizacijų veiklai vykdyti – akivaizdžiai diskriminaciniai rinkimų komitetų atžvilgiu.
Įstatymo projekte teigiama, kad rinkimų komitetai turėtų tenkintis tik narių mokesčiu ir fizinių asmenų aukomis, kurių dydis apribotas įstatymų. Tuo tarpu politinės organizacijos veiklą vykdytų iš valstybės dotacijų, gyventojų pajamų mokesčio paramos, nario mokesčio bei fizinių asmenų aukų.
Pasak merų, jei Seimas neatsižvelgs į jų siūlymus vengti rinkimų komitetų prilyginimo politinėms partijoms, tokiu atveju turi būti suvienodintos ne tik rinkimų komitetų pareigos, susijusios su steigimu bei atsakomybe, bet ir teisės, įskaitant teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, kokie numatyti politinėms partijoms.
Iš valstybės biudžeto lėšų skiriama asignavimų suma rinkimų komitetams galėtų būti apskaičiuojama ir skiriama tiems, kurie per paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus gavo ne mažiau kaip du savivaldybės tarybos narių mandatus.
Taip pat privalu numatyti, kad gyventojai dalį gyventojų pajamų mokesčio galėtų skirti ne tik partijoms, bet ir rinkimų komitetams.
Rinkimų kodekso projektą Seimas svarstyti pradėjo kovą.
Į konstitucinį įstatymą sujungti Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymai, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai.
Drauge teikiamas ir į kodeksą neįeinantis Politinių organizacijų įstatymo projektas, jis turėtų pakeisti Politinių partijų įstatymą.
Darbo grupės parengtame projekte bene didžiausios naujovės yra susijusios su rinkimų komitetų veikla.
Rinkimų kodeksą planuojama priimti pavasario sesijoje, nes šių metų rugsėjį bus likęs pusmetis iki savivaldos rinkimų, kai nebegalima keisti rinkimų taisyklių.
