Ekonomikos ir inovacijų ministrė pripažino, jog esama nerimo dėl Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų planų, susijusių su Kinijos veiksmais Lietuvos atžvilgiu. Aušrinės Armonaitės teigimu, tikimasi, kad situacija bus deeskaluota.
„Daugiau apie įmonių planus, kad jos juos keičia, informacijos nėra. Yra nerimo, ir visi, žinoma tikisi, kad situacija deeskaluosis ir išsispręs, tai to paties tikimės ir mes”, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ renginyje pirmadienį sakė A. Armonaitė.
„Neprisidėjo prie investicinės aplinkos patrauklumo pastarojo meto įvykiai (Kinijos paskelbtos neoficialios sankcijos Lietuvos verslui dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje pernai rudenį – BNS), bet mes tikimės, kad tai bus paskata Lietuvai priimti tokius sprendimus, kaip tuos, kuriuos aptarėme šiandien, kalbant, pavyzdžiui, apie talentus ir kai kuriuos kitus verslo aplinkos sprendimus”, – pridūrė ji.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis sakė taip pat neturintis informacijos apie pasikeitusius investuotojų Lietuvoje planus.
„Kas liečia dėl kažkokių investuotojų atsisakymų savo planų, tai mes tokių žinučių neturime. Bet, žinoma, tai labai neramina, jeigu tai užsitęs. Aš manau, kad reikia daugiau laiko, kad galėtume realiai suvokti, koks tai yra poveikis”, – pirmadienį BNS sakė E. Čivilis.
Užsienio žiniasklaida gruodį skelbė, jog Kinija spaudžia Vokietijos automobilių dalių gamintoją „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų.
A. Armonaitė gruodžio pabaigoje delfi.lt patvirtino gavusi jai ir užsienio reikalų ministrui adresuotą Vokietijos įmonių asociacijos kreipimąsi apie patiriamą spaudimą iš Kinijos, tačiau abejojo, ar yra reali grėsmė, kad didelės tarptautinės verslo kompanijos trauksis iš Lietuvos.
E. Čivilis neseniai sakė, kad 40 proc. apklaustų Lietuvos įmonių patiria sunkumų dėl Kinijos sankcijų. Jis pripažino, kad užsienio investuotojai renkasi politiškai stabilias šalis, todėl Lietuva „kažkiek“ nusileis aplinkinėms valstybėms.
Pirmadienį pristatyta vadinamoji baltoji knyga „Globali kova dėl talentų. Galimybė Lietuvos proveržiui“, kurioje pateikiami siūlymai talentams į Lietuvą pritraukti – mokestinės ir finansinės paskatos, pritraukimo ir integracijos bei kitos priemonės.
Siekiant pritraukti talentus, siūloma bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, skatinti į Lietuvą sugrįžti aukštos kvalifikacijos specialistus, skatinti tikslinių talentų rekomendavimą, didinti darbdavių motyvaciją pritraukti talentus bei samdyti užsienio ir emigravusius Lietuvos specialistus.
Be to, siūloma peržiūrėti migracijos procedūras ir administracinę praktiką, rengti lietuvių kalbos kursus užsieniečiams, geriau integruoti užsienio studentus.
A. Armonaitė pirmadienį, be to, kartojo, jog Taivanas domisi lietuviškomis prekėmis bei investicijų Lietuvoje galimybėmis.
„Dėl Taivano, iš tikrųjų yra nemažas susidomėjimas tiek lietuviškomis prekėmis, kaip eksporto kryptimi, tiek ir investicijų”, – sakė A. Armonaitė.
„Mes, žinoma, dirbame ties aukštos pridėtinės vertės sektoriais, tokiais, kaip puslaidininkiai. Paprastai tokie sektoriai reikalauja daugiau įdirbio, daugiau laiko. Tai šiuo metu tas vyksta darbas ir tikiuosi, kad tai duos apčiuopiamų rezultatų”, – pridūrė ji.
Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, Taivanui ketinant investuoti Lietuvoje procesai gali užtrukti.
„Susidomėjimo tikrai yra daug. Tikrai tas politinis aktyvumas jaučiasi ir įmonių lygyje. Tačiau vėlgi, verslai nėra tokie inertiški, kad taip greitai priimtų vieną ar kitą sprendimą. Jeigu yra kalba apie kažkokias investicijas, tai yra procesas, trunkantis kartais ir keletą metų”, – teigė E. Čivilis.
Neseniai pranešta, kad Taivanas artimiausiu metu pasiūlys 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams, be to, jis žada įsteigti 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.
