Sprendimą dėl karantino įvedimo lems dar vienas rodiklis – Kas vyksta Kaune

Sprendimą dėl karantino įvedimo lems dar vienas rodiklis Prezidentūra poreikio karantinui nemato

BNS 2022/01/13 10:32
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Sprendimus dėl karantino įvedimo gali lemti ne tik pacientų skaičius reanimacijoje, bet ir svarbiausias valstybei funkcijas atliekančių žmonių sergamumas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tuo metu Prezidentūra šiuo metu nemato poreikio dėl omikron plitimo įvesti karantiną.

„Dabar, kai omikron turi savo tą elgesį, kada jis yra labai užkrečiamas ir tarp persirgusių, ir tarp pasiskiepijusių, tampa labai svarbu sekti, o kokia yra situacija organizacijose, kurios teikia svarbiausias paslaugas ne tik sveikatos apsaugos sistemai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Dulkys.

„Atitinkamai kitose institucijose turime žiūrėti, kad užtektų specialistų, kurie galėtų dirbti ten, kur yra valstybei svarbiausios funkijos“, – pridūrė ministras.

Jis yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.

Užpraėjusią parą Lietuvoje buvo užfiksuotas rekordinis naujų COVID-19 atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios – nustatyti 4635 nauji atvejai.

Realus COVID-19 testavimo poreikis yra 2-4 kartus didesnis

Tuo metu prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad plintant koronaviruso omikron atmainai realus COVID-19 tyrimų Lietuvoje poreikis yra nuo dviejų iki keturių kartų didesnis nei testuojama dabar.

Jos teigimu, šiuo metu testavimo pajėgumai siekia apie 20 tūkst. per dieną, tačiau jie yra „tikrai riboti Lietuvoje“.

„Panašu, kad Lietuvoje galėtų būti realus poreikis nuo 50, 40 tūkst. iki 80 tūkst. viruso tyrimų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Segalovičienė.

Pasak jos, norint pasiekti tokias apimtis, reikia diagnostikai visiškai tinkamu pripažinti greitojo antigeno testo rezultatą, nereikalaujant papildomo PGR tyrimo, kurie dabar atliekami mobiliuosiuose testavimo punktuose.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjos teigimu, greitieji testai galėtų būti prieinami sveikatos priežiūros įstaigose.

Pasak jos, atlikti tyrimus šiais testais galėtų ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, nes dabar, įtardami žmogui COVID-19, jie veža asmenį į ligoninės priėmimo skyrių.

I. Segalovičienė taip pat paragino Vyriausybę decentralizuoti koronaviruso gydymą, dėl omikron atmainos augant rizikai užsikrėsti didesnei daliai medikų.

„Tai reiškia, kad sergančiųjų COVID-19 liga gydymas būtų užtikrintas ne tik ligoninėse, bet ir visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, – kalbėjo patarėja.

Vyriausybė žada peržiūrėti testavimo nuo COVID-19 algoritmus, turint omenyje su omikron plitimo susijusį augsiantį nustatomų koronaviruso atvejų skaičių.

Karantino poreikio nemato

I. Segalovičienė teigė, kad Prezidentūra šiuo metu nemato poreikio dėl omikron plitimo įvesti karantiną.

Pasak jos, griežtesni epidemiologiniai ribojimai galėjo būti svarstomi gruodį, ruošiantis naujos COVID-19 atmainos bangai.

„Galbūt tie apribojimai galėjo būti svarstomi pačioje pradžioje“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėja.

„Šiandien omikron yra tarsi nenugalima jėga, kurios sunku išvengti, bet jai galima pasiruošti“, – teigė ji.

„Matant specifiką, tikrai karantino, plataus masto ribojimams tikslingumo nematome. Tą pabrėžia ir ekspertai, ypač kai atmaina jau yra Lietuvoje ir tie skaičiai įsibėgėja“, – tvirtino I. Segalovičienė.

Jos teigimu, patirtos rodo, jog platūs ribojimai nebūtų veiksmingi mažinant žmonių sergamumą koronavirusu.

Vis dėlto patarėja tvirtino, kad testavimo algoritmų ir kitų pandemijos valdymo principų dar nepakeitusi Vyriausybė yra nepakankamai pasirengusi omikron bangai.

„Vėl bėgame paskui traukinį“, – BNS sakė ji.

Jos teigimu, Vyriausybė turėtų apsvarstyti galimybes Lietuvoje įvesti koronaviruso savityros sistemą, kuri leistų fiksuoti žmogaus namuose atlikto testo rezultatą.

„Dar vienas neišspręstas klausimas ateičiai, tai darbuotojai, kurie privalomai profilaktiškai turi testuotis ir už kurį brangiai moka. Mes manome, kad ši našta turi būti panaikina arba pakeisti savitestavimo sistema, arba finansuojama valstybės lėšomis“, – tvirtino I. Segalovičienė.

Dėl galimybių paso lauks kovo

Vyriausybė trečiadienį nusprendė iki kovo mėnesio stabdyti reikalavimą vaikams iki 16 metų turėti galimybių pasą. Anksčiau šį reikalavimą vadinęs neproporcingu ir kuriančiu nelygias sąlygas, prezidentas pasveikino šį sprendimą.

Nors šalies vadovas trečiadienį sakė nebematantis prasmės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso vaikams, I. Segalovičienė sakė, jog Prezidentūra stebės, kokias galimybes paaugliams gauti dokumentą Vyriausybė sukurs iki kovo.

„Tikimės, kad per tą laikotarpį iki kovo 1 dienos (…) Vyriausybė pasiūlys žmonėms išmintingus sprendimus“, – sakė patarėja.

Jos teigimu, iki kovo Konstitucinis Teismas turėtų paskelbti sprendimą dėl galimybių paso pagal grupės Seimo narių kreipimąsi.

„Matomai šita aplinkybė irgi yra svarbi, – kalbėjo I. Segalovičienė. – Mes esame pasiruošę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu to prireiktų, ir be jokios abejonės situaciją vertinsime vasario pabaigoje – kovo 1 dieną“.

Prezidentas anksčiau ragino galimybių pasui vaikams gauti pripažinti jų mokyklose atliekamus profilaktinius savikontrolės testus.

I. Segalovičienė sakė, jog siekiant sukurti tinkamas galimybes vaikams gauti dokumentą galėtų būti plečiamos ir PGR tyrimų kaupinių metodu apimtys.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA