Laisvės gynėjų dienos proga prie parlamento susirinko ne tik patriotiškai nusiteikę gyventojai, laisvės kovotojai, tačiau ir būrys protestuojančiųjų prieš valdžios vykdomą politiką. Susirinkę demonstrantai skanduoja įvairius šūkius, nukreiptus prieš valdžią. Visgi prezidentą Gitaną Nausėdą, lipantį ant renginio scenos, jie pasitiko skystais plojimais.
„Diktatūrai – ne!“, – tokius ir panašius šūkius skanduoja valstybės atributika pasidabinę protestuotojai.
Kalbant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, jos žodžius girdėti buvo sunku, nes protestuotojai dar labiau įsiaudrino. „Gėda! Gėda!“, – šaukė jie.
Dalis tiesiog švilpė ir šaukė specialiai, kad Seimo pirmininkės žodžiai būtų tylesni už jų rėkimus, buvo mušami būgnai.
Į sceną lipant premjerei Ingridai Šimonytei scenarijus pasikartojo – protestuotojai kaip įmanydami savo šaukimu siekė būti garsesni. Buvo tiesiog šaukiama be jokių konkrečių skanduočių, mušama būgnais ir signalinėmis dūdomis.
„Eik lauk! Seimą lauk! Gėda!“, – vėliau vėl skandavo protestuotojai.
Ministrė pirmininkė savo kalboje kreipėsi ir į protestuotojus.
„Ir tai, kad jūs šiandien galite man švilpti, yra taip pat iškovotos Laisvės dalis“, – sakė I. Šimonytė.
Protestuotojai jokios pagarbos nerodė ir kitiems, kalbėjusiems ant scenos – švilpė, rėkė, toliau skanduodami piktinosi neva nelaisva valstybe, suvaržytomis teisėmis, prievartiniais skiepais ir kitais jiems nepatinkančiais dalykais.
„Pasipriešinsim!“, – šaukė minia.
Švilpta ir rėkauta kalbant ir Laisvės premijos laureatei, vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių vienuolei Bernadetai Mališkaitei.
Jai kalbant apie laisvės svarbą ir sakant, jog laisvės nebūna be moralės, protestuotojai švilpė, šaukė „Kas meluoja, tas ir vagia“.
Kalbant prezidentui Gitanui Nausėdai protestuotojai elgėsi ramiau.
Renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas tarp valdžios vadovų kalbų protestuotojų paprašė gerbti bent jau žuvusiųjų už Lietuvą atminimą.
„Kas meluoja, tas ir vagia“, – kiek vėliau ėmė šaukti minia.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigė, kad žmonės ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
„Mes atvažiuojame į Sausio 13-osios minėjimą, o paskui, pasibaigus minėjimui, prie palapinės, kur vyksta ilgalaikė protesto akcija ir mums išduotas leidimas, gal ten susirinks žmonės“, – teigė jis.
Papildyta 13.28 val.
V. Landsbergis: nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis
Renginiui einant į pabaigą premjerė I. Šimonytė teigė suprantanti protestuotojų nepasitenkinimo šūkius valdžios atžvilgiu.
„Sausio 13-ąją jie (laisvės kovotojai) jie žuvo ir už tai, kad kažkas galėtų švilpti valdžiai kalbant, bet kam reikėjo demonstruoti nepagarbą kitiems kalbėtojams, Laisvės premijos laureatams, šito aš, tiesą sakant, nesuprantu.
Ypatingai, kai daugelis tų žmonių teigia esantys už tradicines vertybes, o kaip žinia, laisvės premijos laureatas šiemet yra Katalikų bažnyčios kronika, kas yra, man atrodo, labai brangus dalykas kiekvienam lietuviui, jau neminint to, kad kiekvienam tikinčiąjam tai yra tapatybės dalis“, – komentavo I. Šimonytė.
Savo ruožtu profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad nereikia protestuotojų vadinti Lietuvos žmonėmis.
„Kokie čia žmonės, čia gi Jedinstva. Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, Jedinstva. Aišku, problema. Pamišėlių labai daug. Mūsų anais laikais jedinstvos būdavo atskirai ir kai vieną kartą čia, prie Seimo, buvo du mitingai, aš išėjau ir prašiau žmonių, kad tik nesiartintų prie jų. Tegul sau rėkia, ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu“, – žurnalistams sakė V. Landsbergis.
Jo teigimu, dabar protestuotojai buvo prileisti per arti ir renginiui trukdė.
„Galų gale jie atėmė laisvę klausytis, kas kalbama minėjime. Taigi atėmė laisvę. Visi per radiją ir televiziją Lietuvoje girdėjo, ką kalba kalbėtojai, bet, pavyzdžiui, mano laisvę atėmė – aš negalėjau girdėti, ką kalba kalbėtojai, nors arti sėdėjau“, – teigė profesorius.
V. Landsbergio manymu, tai, kad Sausio 13-osios aukų artimieji pateikė ieškinį dėl Michailo Gorbačiovo, padės visiems susimąstyti.
„Tie klausimai turi būti svarstomi iki galo, negali būti atidėta, todėl, kad Gorbačiovas per didelis ar kur nors populiarus, tai mūsų teisėsauga traukiasi ir lenda į krūmus. Tada ir ateina fašistai, kai teisėsauga traukiasi“, – teigė profesorius.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen teigė, jog jai dėl protestuotojų elgesio nėra nei pikta, nei apmaudu.
„Man gėda prieš žuvusiųjų artimuosius, nukentėjusiuosius, prieš Laisvės gynėjus. Man prieš juos nuoširdžiai gėda, aš jų atsiprašau. Bet manau, kad tai neturėtų užtemdyti šios svarbios dienos. Ir labai dėkoju visiems tiems, kurie šią nuotaiką ir rimtį išlaikė“, – sakė Seimo vadovė.
Papildyta 17:21 val.
Prezidentas: žuvusieji to nenusipelnė
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad prie Seimo susirinkę ir per Sausio 13-osios renginį triukšmavę žmonės nukreipė dėmesį nuo tų, kam šis minėjimas buvo skirtas.
„Politikai privalo būti susitaikę su bet kokia vieša reakcija į jų sprendimus, tačiau man labai gaila, kad dėmesys, skirtas pagerbti tiems, kurie už mūsų laisvę sumokėjo savo gyvybių, ilgų metų kalėjimuose ar tremtyje kainą, buvo nukreiptas kitiems tikslams“, – šalies vadovo poziciją BNS perdavė jo atstovas Ridas Jasiulionis.
„Pagarba turi būti ta stiprybės ašis, kuri mus jungia, o ne skiria. Pabandykime įsivaizduoti, kaip šiandien būtų jautęsi žuvusieji prie TV bokšto. Jie šito nenusipelnė“, – pridūrė jis.
(papildymo pabaiga)
Policija oficialią renginio vietą ir parlamentą yra aptvėrusi tvora. Tai taip pat sukėlė protestuotojų nepasitenkinimą. Prieš tai žinomam šeimų maršo atstovui Antanui Kandrotui-Celofanui nepavyko patekti į Seimą.
Visgi jis proteste negali dalyvauti, nes taip yra įpareigotas teismo.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla trečiadienį LNK teigė, jog viešojoje erdvėje policija mato kvietimus atvykti prie Seimo. Pirmą kartą per 1991 metų sausio įvykių minėjimą policija stiprins pajėgas, aptvers dalį parlamento prieigų, pareigūnai tikrins į Vilnių organizuotai atvykstančius autobusus, taip pats pasirinktinai į renginį susirinkusius žmones.
„Daugelis, kas skaito laikraščius ar dalyvauja elektroninėje erdvėje, mato raginimus, kvietimus šią dieną vykti ir platesniam ratui Lietuvos gyventojų, įvairioms grupėms. Tuo pačiu ir įvairioms protesto grupėms, kurios norėtų atvykti ir ne tai, kad paminėti šią dieną, bet ir išsakyti, išreikšti, pademonstruoti kažkokį protestą prieš vykdomą politiką, konkrečius valdžios žingsnius, valdant pandemiją ar kitus dalykus“, – apie raginimus rinktis prie Seimo sausio 13–ąją dieną kalbėjo R. Požėla.
Policija, matydama šią informaciją, stebi ir „nerimastingus ženklus“.
„Raginimų atvykti ir parodyti, „ką mes galime“, yra įvairios aliuzijos ir nuorodos į įvairius renginius kitose šalyse, kur negeri dalykai vyksta. Todėl, mes tai stebėdami, matydami atitinkamai planuojame ir savo veiksmus. Mūsų pasiruošimas yra kiek kitoks, nei yra įprasta ankstesniais metais. Ir todėl tikrai šiame renginyje dalyvaus padidintos policijos pajėgos. Mes planuojame platų spektrą prevencinių veiksmų.
Vienas iš tokių veiksmų – fizinio barjero tam tikrose vietose prie Seimo perimetro įrengimas. Kad būtų maksimaliai užtikrintas kiekvieno susirinkusio teisės, kad tai pagelbėtų vykdyti mūsų funkcijas. Ir padėtų susiorientuoti gyventojams, galbūt atvykusiems iš kitų Lietuvos vietų – kur čia tas tikrasis renginys, kaip geriau ateiti, kaip geriau išeiti“, – LNK pasakojo generalinis policijos komisaras R. Požėla.
Jo teigimu, šios priemonės, policijos manymu, „leis sklandžiai pravesti šiuos renginius“.
Prie Seimo vasarą vyko protestas, kuris baigėsi riaušėmis. Atsirasdavo žmonių, kurie turėjo kuprines, maišus su akmenimis, pagaliais. Anot R. Požėlos, policija negali atmesti galimybės, jog į renginį atvyks ir žmonių „su piktais kėslais“.
„Mes vertiname tą visą situaciją, visą triukšmą keliamą aplink šitą renginį. Ir neatmetame, kad gali atsirasti žmonių su piktais kėslais, kurie ateitų su su minimomis kuprinėmis, kurios skirtos būtų ne mineraliniui vandeniui ar arbatai. Tai tikrai policija numato pakankamai platų spektrą prevencinių priemonių. Ir jeigu mums kils tam tikri įtarimai, mes pasiliekame teisę stabdyti ir tikrinti transporto priemones, jose esančius asmenis, ar jie neturi draudžiamų daiktų, taip pat asmenys, kurie ateina į šį renginį“, – kalbėjo generalinis policijos komisaras.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
