Pirmąkart vykstančios Europos Sąjungos piliečių diskusijos dėl Europos ateities, anot žymaus europarlamentaro, Belgijos ekspremjero Gajaus Verhofstato (Guy Verhofstadt), yra geros pratybos ir unikali galimybė sužinoti visuomenės nuomonę aktualiais jiems klausimais. Paklaustas, kodėl apie tokias diskusijas nėra girdėję daugelis europiečių, politikas įvardijo, jog „tai nėra propagandos instrumentas, tai bandymas į jas atsitiktinai atrinktus piliečius paskatinti dalyvauti demokratiniame procese“.
Lenkijos sostinėje šį savaitgalį vykstančiame forume dėl Europos ateities savo pozicijas klimato kaitos, aplinkos ir sveikatos klausimais pateikia apie 200 ES piliečių, tarp jų ir 3 lietuviai.
Iš viso keturiuose forumuose savo nuomones išsakys 800 europiečių. Savo nuomonę aktualiais klausimais galima pareikšti ir forumo tinklalapyje „Futureu.europa.eu“. Bendrijos piliečiai jau pateikė virš 12 tūkst. idėjų – iš jų bus atrinktos ir numatomos įgyvendinti tos, kurios sulauks daugiausia pritarimo.
Piliečiai atspindi demografinę ir socialinę įvairovę
Europos Sąjungos piliečių nuomonės, kokia turėtų būti Bendrijos politika svarbiausiais klausimais, bus įtrauktos į šįmet rengiamos baigiamosios konferencijos darbotvarkę, kurioje piliečių išsakytas mintis dar aptars ir ataskaitą patvirtins Europos Parlamentas, Europos Komisija ir ES Taryba.
Forumuose piliečiai siūlo ir atrenka daugiausia jų dėmesio sulaukiančias idėjas tokiais klausimais, kaip ekonomika, socialinis gyvenimas, švietimas, kultūra, ES demokratija, vertybės, teisės viršenybė, klimato kaita, aplinka, sveikata.
Diskusijose dalyvaujantys piliečiai atspindi ES demografinę ir socialinę įvairovę, bent trečdalis jų yra jaunesni nei 25 metų. Juos atsitiktine tvarka atrinko nepriklausomas apklausas rengianti bendrovė pagal šiuos kriterijus: geografinę kilmę (pilietybę, miesto ar kaimo vietovę), lytį, amžių, socioekonomines aplinkybes ir išsilavinimo lygį.
Tokio formato diskusijos vyksta pirmąkart
Kaip teigia Varšuvos diskusijose apsilankęs G. Verhofstatas, labai svarbu tai, kad forumuose pirmiausia pasisako piliečiai, o tik po to jų idėjas, dėl kurių būtino įgyvendinimo jie susitarė, aptars politikai. „Pirmąkart organizuojamas toks forumas, kurio labai reikėjo Europai. Norim pajusti piliečių galią, sprendžiant svarbius ES klausimus. Tai gera praktika, kaip reikia vykdyti tokį mechanizmą“, – pastebi žymus politikas.
Klausimas: Ar realistiškai atrodo šios diskusijos, ar jos turi prasmę, ar tai sėkmingai gali būti įgyvendinta?
Atsakymas: Sprendžia visi, ne tik politikai. Norim, kad visi pajustume, kaip svarbu, ką visuomenė mano vienu ar kitu aktualiu klausimu. Tai unikalus bandymas sužinoti visuomenės nuomonę, tai gera treniruotė. Tęskime šitas pratybas. Apie 90 proc. žmonių neturėjo kontaktų po EP narių rinkimų su savo išrinktais europarlamentarais. Taigi, dabar yra proga sukurti šį kontaktą, sužinoti žmonių nuomonę svarbiais klausimais.
Klausimas: Kas svarbaus paaiškėjo diskusijų metu?
Atsakymas: Jau aišku, kad piliečiai nori dalyvauti šiame procese. Taigi, tai pasiteisinęs sprendimas rengti tokias diskusijas. Svarbus momentas, kad piliečiai suvokia, jog norint priimti vieną ar kitą sprendimą, reikia susitarti. Tą jie ir daro, svarstydami, kokios idėjos yra svarbiausios ir kurios turi būti pasiūlytos apsvarstyti politikams.
Klausimas: Nemažai žmonių nieko nėra girdėję apie šitą konferenciją, apie tokias diskusijas? Kaip tai vertinate?
Atsakymas: Tai nėra propagandos instrumentas, ne toks šitų diskusijų tikslas. Žmonės turi patys įsijungti, dalyvauti, jei jiems tai yra įdomu. Tikslas – kad atsitiktinai atrinkti europiečiai dalyvautų demokratiniame procese. Tikslas nėra įtraukti kuo daugiau žmonių išsakyti savo nuomonę, jie patys turi tą daryti ir dalyvauti tame. Daugelis piliečių, kurie dalyvauja diskusijos, iki šiol neturėjo jokių sąlyčio taškų su Bendrijos politika, aptariamais klausimais, o dabar jie gali tame dalyvauti.
