Juozo Ruzgo skulptūrai „Gabija“ Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelio rekonstrukcijos brėžiniuose vietos neatsirado. Pernai vasarą pradėjus atnaujinimo darbus šioje erdvėje miesto centre, dar nebuvo aišku, kur suliepsnos ugnies deivė. Visgi sandėly ji neužsibuvo – restauravus, pastatyta Dainavos parke, beje, iš rūsio ištrauktas ir spalvingos praeities „Hermis“.
Restauruota skulptūra – atnaujintame parke
Apie naująją meno kūrinio lokaciją Dainavos mikrorajone pirmadienį paskelbta Kauno savivaldybės „Facebook“ puslapyje.
„Ilgus metus miestiečius džiuginusi Kauno muzikinio teatro sodelyje, skulptūra buvo kruopščiai restauruota ir, įrengus pamatą, sumontuota atnaujintame Dainavos parke. Bronzinį pavidalą įgavusi ugnies deivė vaizduoja laisvės ugnį, prasiveržiančią aukštyn pačiomis netikėčiausiomis formomis“, – dar ir trumpa kūrinio elementų interpretacija pateikta įraše.
Savivaldybė priminė, kad 2018 m. rekonstruotame parke taip pat pakeista apšvietimo sistema, iš pagrindų atnaujintas tvenkinys bei sumontuotas pėsčiųjų tiltelis, įrengtos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės, išretinti krūmai. Vieną iš erdvių papuošė J. Ruzgo „Gabija“.
Rekonstruotas Dainavos parkas
Viena komentatorė socialiniame tinkle vylėsi, kad skulptūra neliks stovėti pievoje, o bus sutvarkyta aplinka, kad kūrinys išryškėtų – esą tam galima ir paaukoti kelis kvadratinius metrus žolės.
Prikeltas ir pražuvėlis „Hermis“
Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, „Gabiją“ restauravo ir parke įrengė bendrovė „Statybos valdymo paslaugos“, o šie darbai be PVM kainavo 4625 eurus. Pagal sutartį, įmonė nuvalė skulptūrą nuo apnašų, patinavo ir konservavo, taip pat valė ir poliravo granitinį postamentą. Ugnies deivė pastatyta ant betoninio monolito pamato, įleisto į žemę kiek daugiau nei metras.
Be to, atgimimo sulaukė ir kiek netikėtai savivaldybės saugyklose atrastas to paties skulptoriaus „Hermis“, stovėjęs muzikinio teatro sodelio fontane iki „Gabijos“, 2006 m. nušvilptas metalo vagių, operatyviai surastas, tačiau nuo to laiko tūnojęs sandėly, o tikslios jo vietos dar pernai savivaldybės klerkai portalui negalėję nurodyti.
Daugiau šia tema
Remiantis ta pačia viešojo pirkimo sutartimi, naudojant bronzą atkurtas ilgapirščių apgadintas „Hermio“ fakelas ir dalis apsiausto, suremontuotas dievų pasiuntinio padas, leidžiantis skulptūrą lengvai pastatyti – šie darbai miestui atsiėjo 1560 eurų be PVM. Tiesa, kurią Kauno erdvę ar muziejaus ekspoziciją papuoš „Hermis“, dar nenuspręsta.
Neatlaikė R. Kalantos ir kompozitorių spaudimo
Skulptūra „Gabija“ muzikinio teatro sodelio fontane įkurdinta 2006 m., o prieš tai, nuo 1996 m., čia ant vienos kojos grakščiai stovėjo Olimpo dievų pasiuntinys, perkeltas iš buvusio kino teatro „Santaka“ prieigų. 50 tūkst. litų vertės bronzinė „Hermio“ prigimtis patraukė bedievių akį ir šie 2006-ųjų vasarą metalo pjūklu užbaigė keleivių, pirklių ir vagių(!) globėjo epochą.
Kaip „Kas vyksta Kaune“ anksčiau aiškino muzikinio teatro sodelio atnaujinimo projektui vadovavusi architektė Asta Kiaunienė, „Gabija“ atsirado vėliau nei apie 1976 m. rengtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas, kurį įgyvendinant anuomet sutvarkyta ir prie teatro esanti erdvė. 2002 m. sodelyje taip pat atidengtas Roberto Antinio „Aukos laukas“, skirtas Romo Kalantos atminimui.
„Kai dabar rengtas naujas teritorijos sutvarkymo projektas ir ruošta rimta tvarkybos dalis, visapusiškai įvertinta šios vietos reikšmė. Istoriškai ten kažkada buvo kapinės, ir dabar randama palaikų. Prieš tą skulptūrą nieko neturime, labai gražus meno kūrinys, tačiau kadangi sodelis turi tam tikrą memorialinę prasmę, pagrindinė figūra yra R. Kalanta, prie muzikinio teatro jau seniai stovi kompozitoriams skirti biustai, kurie vis papildomi naujais, nutarta, kad „Gabija“ šiame kontekste ne visai tinka, tai yra svetimkūnis“, – argumentus už „Gabijos“ pašalinimą dėstė A. Kiaunienė.
Ji pripažino, kad šio meno kūrinio graži ir idėja, ir forma, bet jai reikia ieškoti tinkamos vietos. Anot architektės, būtų labai gaila, jei „Gabija“ pradingtų kokiuose nors sandėliuose, tokiam meno kūriniui vietą mieste tikrai galima rasti. Akivaizdu, taip ir nutiko, nors Kaunas dar turi ideologiškai ne itin palankių skulptūrų, kaip trijų menininkų kurtos Vienybės aikštės stelos, dienas stumiančios S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome.
Darbai užsitęsė, bet eina į pabaigą
Tuo metu liepą kauniečiams planuotame atverti muzikinio teatro sodelyje darbai buvo pristoję dėl pandeminio žaliavų trūkumo, tačiau spalį Kauną pasiekus kiniškam granitui, rekonstrukcija pajudėjo ir šiuo metu dalis šios erdvės jau atverta.
„Miesto sode vėl verda veiksmas! Jau paklotos pirmosios granito plokštės, kurių kelionė į Kauną užtruko dėl sutrikusių tarptautinių transporto kelių ir krovinių srautų. Vaizdingoje erdvėje priešais Kauno valstybinį muzikinį teatrą rangovai pluša pilnu pajėgumu, kad naujoji danga kuo greičiau papuoštų atgyjantį skverą“, – prieš porą mėnesių pranešime džiūgavo Kauno savivaldybė.
Po rekonstrukcijos šią erdvę papildys nauji mažosios architektūros elementai, dėmesio sulauks ir centrinėje parkelio dalyje esantis fontanas. Tamsiuoju paros metu sodelį iš tamsos plėš atnaujintas apšvietimas, infrastruktūra bus draugiška asmenims su negalia bei tėvams su vežimėliais – naikinami muzikinio teatro pašonėje esantys laiptai vietoje jų įrengiant pandusus.
Muzikinio teatro sodelio rekonstrukciją už 3,337 mln. eurų atlieka bendrovė „Autokausta“.
