Ministrų kabinetas trečiadienį pasiūlė mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl migracijos krizės.
Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam nutarimo projektui, kuriuo taip pat siūloma nepaprastosios padėties teritoriją nustatyti ir prie Lietuvos sienos su Lenkija.
Formaliai teikimą Seimui Vyriausybė turėtų atlikti penktadienį numatomame Vyriausybės posėdyje.
„Mes pasiūlyti tiesiog pratęsti termino negalime, Seimo pirmininkė turi tiesiog iš naujo siūlyti tarsi nustatyti tą nepaprastąją padėtį. Bet kuriuo atveju, kadangi teikia Seimo pirmininkė, tai mes tik kaip LRV kaip ir praėjusį kartą tiesiog pateiktumėme savo siūlymus, kad mes pateiktumėme pratęsti su tokiais pakeitimais“, – sakė premjerė.
Ji su ministrais sutarė, kad „penktadienį Vyriausybės posėdžiui būtų pateiktas nutarimo projektas, kurį mes pateiktumėme Seimui, tuomet Seimo pirmininkė kitą savaitę galėtų pateikti plenariniame posėdyje“.
Nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 valandos.
Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis įvesta iki gruodžio 9 dienos.
Ministrė: kuriami gabentojų tinklai
Kaip posėdyje teikdama tokį siūlymą kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Lietuva stebi naujas tendencijas – fiksuoti keli atvejai, kai buvo perkirpta koncertina, ir „manytina, kad tame dalyvauja režimo atstovai“.
„Taip pat bandomas atidaryti naujas neteisėtų migrantų gabenimo būdas, krovininiame transporte fiksuojame tokius atvejus. Taip pat stebimas neteisėtų migrantų gabenimo suaktyvėjimas – šiuo metu yra pradėta per 60 tyrimų dėl gabenimo. Kriminalinės žvalgybos duomenimis, atsiranda ryšių tarp Lietuvos ir Baltarusijos nusikalstamų grupuočių, bandomi kurti gabentojų tinklai“, – teigė ministrė.
Anot jos, Baltarusijoje gali būti nuo 7 iki 15 tūkst. migrantų, o kol jie repatriaciniais skrydžiais nėra grąžinti į kilmės šalis, jų „nukreipimo į Lietuvą rizika yra labai didelė“.
„Matome tą pačią įtampą prie Lenkijos sienos, kuri išlieka. Todėl visos šios aplinkybės rodo, kad nepaprastosios padėties įvedimo pagrindai pratęsimui vis dar egzistuoja“, – teigė A. Bilotaitė.
Ministrė be kita ko patikino, kad žiniasklaidos atstovai galės laisviau pateikti į migrantų apgyvendinimo vietas – jiems reikės suderinti leidimą su Valstybės sienos apsaugos ir Užsieniečių registracijos centrų vadovais.
Naujas režimas – ir pasienyje su Lenkija
VRM siūlo ir išplėsti teritoriją, kurioje galiotų nepaprastosios padėties ribojimai. Norima, kad šis režimas galiotų ne tik pasienyje su Baltarusija, bet ir su Lenkija. Taip siekiama užkardyti neteisėtų migrantų gabenimą, mat dabar pastebimas tokios veiklos suaktyvėjimas.
„Draudimas patekti į šią teritoriją, taip pat draudimas deklaruoti gyvenamąją vietą ją keičiant šioje teritorijoje nebūtų taikomi“, – teigia ministerija.
Ministerija nurodo, kad nutarimu siekiama praplėsti ir nepaprastųjų priemonių (atgrasančius veiksmus, psichinę, o kritiniu atveju – ir fizinę prievartą) taikymą, kad jie būtų leistini ne tik bet kurioje pasienio vietoje, bet ir pasienio kontrolės punktuose – taip, pasak VRM, siekiama „užkardyti galimas provokacijas pasienio kontrolės punktuose“.
Taip pat siūloma nustatyti asmenų, esančių stovyklose Lietuvoje, kurie oficialiai nėra įleisti į Lietuvą, judėjimo ribojimą, tai yra uždrausti jiems palikti apgyvendinimo vietas. Tokia tvarka galiojo ir iki šiol.
Kartu numatyta atsisakyti kai kurių, pasak A. Bilotaitės, perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, nepaprastosios padėties teritorijos 200 metrų spinduliu aplink apgyvendinimo centrus, nes iki šiol „nenustatyta jokių rizikų, dėl kurių reikėtų nepaprastųjų priemonių taikymą tęsti tokioje teritorijoje“.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, lapkričio 10 dieną Lietuvos Seimas mėnesiui paskelbė nepaprastąją padėtį.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
