Penktadienį šviesūs šalies protai rinkosi Raudondvario dvare, kur surengtas žurnalo „IQ“ forumas „Demokratinė savivalda: konkurenciją keičia bendradarbiavimas“. Valstybinių ir tarptautinių institucijų atstovai, mokslininkai linksniavo bendradarbiavimo svarbą bei brėžė Kauno rajono ir regiono raidos gaires – ryšiams imlaus, verslui patrauklaus, „žalio“ administracinio vieneto su unifikuota transporto ir švietimo sistema.
Ragina jungti jėgas
Kaip pažymėjo forumo dalyvius sveikinęs Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, tai kaimiškas kraštas, žiedinė savivaldybė, kur daug veržlaus jaunimo ir sąlygos turi būti tokios, kad būtų gera gyventi.
„Pastangos tam turi būti konsoliduotos. Tai supratome jau seniai, dėl to savivaldybės vardu dėkoju „IQ“ žurnalo redaktoriui Ovidijui Lukošiui už tai, kad forumas vyksta čia. Turime kalbėti, nes savivalda yra arčiausiai žmogaus. Savivaldybės Lietuvoje įvairios – mažos, didelės, šešios žiedinės, bet jas sieja žmonės, iššūkiai, partnerystė ir problemų sprendimas.
Naujas finansinis laikotarpis, kuris ateina, indikuoja naujas galimybes, Žaliąjį kursą, sinergiją, kuri kurtų pridėtinę vertę. Numatyta dešimt „žaliosios“ visuomenės principų, visuomenės klestėjimas turi būti matuojamas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, gamtos kapitalu, susitarimu, kas būdinga mūsų savivaldybei“, – kalbėjo V. Makūnas.
Žaliojo kurso politika, pasak mero, turės didelės įtakos mokesčiams, socialiai pažeidžiamoms grupėms, verslui. Skaitmenizacija ir pandemija palietė kiekvieną savivaldybę, valstybę ir visą pasaulį. Ten, kur yra noras daryti kartu, tai esą pakeliama žymiai lengviau, o iššūkiai įveikiami dalijantis patirtimi, pasitelkiant mokslą ir gerąją patirtį.
Vertybės peržengia administracines ribas
„Žmonės juda, į Kauno rajoną važiuoja iš Raseinių ar Šakių, ne vienas iš rajono dirba Vilniuje. Tai prasilenkia su administraciniais vienetais, apie ką daug kalbame, bet ne tie dalykai turėtų būti svarbiausi. 25 proc. dirba žemės ūkyje, miškuose, verslas kuria darbo vietas“, – ribas tirpdantį gyvenimo būdą nusakė V. Makūnas, pabrėžęs, kad su Kauno miestu santykiai labai geri – „Kauno energija“, „Kauno švara“, „Kauno autobusai“, „Kautra“ dirba rajone ir teikia paslaugas.
Anot mero, į Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 projektą rajono savivaldybė investavo 4 mln., suprasdama, kad ne tik miestai įdomūs Europos gyventojams, bet ir žalia vietovė su piliakalniais, bendruomenėmis, kultūra, žmonėmis ir jų bendravimu, kurie gerokai skiriasi.
V. Makūnas taip pat atkreipė dėmesį, jog į sėkmę vedą bendradarbiavimas su verslu ikimokykliniame ugdyme, rajono savivaldybė jau turi nemenką įdirbį steigiant įvairių formų darželius privataus finansavimo pagrindu. Visgi verslininkų savivaliavimui degama raudona šviesa – kaip pavyzdį meras pateikė karjerų savininkus, kurių planai taryboje buvo sustabdyti, mat pristigo derinimo, sutarimo su bendruomenėmis.
„Šis laikotarpis atkreipia dėmesį į tai, kad administracinės ribos lieka, bet mūsų vertybės, darbiniai santykiai kuria kitus tinklinius ryšius. Kauno LEZ dirba tik 50 proc. kauniečių. Tobulinant demokratinę savivaldą turime remtis geriausiai pavyzdžiais, kad mažintume centralizaciją, didintume bendradarbiavimą. Viena administracinė vietovė tai padaryti nepajėgi ir neturi būti palikta nuošalyje, toks mūsų tikslas“, – dėstė V. Makūnas.
Svarbu kalbėti apie problemas
Socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys forumo diskursą iš inspiracinės stumtelėjo į konkrečią probleminę sferą. Remdamasis paties atliktais reprezentatyviais tyrimais ir ekspertiniu žinojimu, mokslininkas konstatavo, kad liūdni laikai laukia dėl demografinės padėties.
„Kas tik apie ją nekalba, čia didelis pavojus, kad reali problema yra užpliurpta. Į tą stimulą niekas rimtai nebereaguoja“, – įspėjo G. Merkys, o savo pranešime jam antrino bei galimus sprendimo būdus siūlė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
„Jeigu dabar verslas sako, kad trūksta darbuotojų, bus dar blogiau. Didinti gimstamumą – ar tai realu? Kaip greit sprendžia problemą? Reiktų kelti iki 2,6 vaiko moteriai, kad 2080 m. pasiektume 2019 m. lygį. Didinti imigraciją – sudėtingas sprendimas. Išauginti grynąją imigraciją iki 15 tūkst. žmonių, kad darbo jėga nesitrauktų, tam reikia ambicingų valdžios sprendimų ir visuomenės požiūrio pasikeitimo“, – demografinę krizę be lengvos išeities nusakė V. Tuzikas.
G. Merkys taip pat pastebėjo, kad dar smarkiai reikia tobulinti vietinį susisiekimą, mat kai kuriose gyvenvietėse esą pravažiuoja vos vienas maršrutinis autobusas per savaitę. Užuot kartu ieškojusios išteklių ir bendradarbiavusios, statomos vos ne užtvaros tarp žiedinių ir didžiųjų savivaldybių.
Iš Vakarų perspektyvos, daktaro žodžiais, tai tikri viduramžiai. Vis dėl to didesnis kalbėjimas apie problemas veda jų mažėjimo link, ką rodo Skandinavijos pavyzdys, tad G. Merkys kvietė kalbėti ir kalbėtis, ne tik piešti ateitį rožinėmis spalvomis. Ieškoti sutarimo tarp savivaldos vadovų ragino ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, pristatęs Jonavos ir Kauno rajonų bendradarbiavimą.
Neramina didelis taupumas
V. Tuzikas pažymėjo, kad Lietuva yra maža ir labai atvira ekonomika – didelę dalį sukuriamos produkcijos eksportuojame, dėl to verslui itin svarbu, kaip sekasi svečių šalių ekonomikoms. Besivystančių valstybių ir mažos ekonomikos valstybėms, ekonomisto teigimu, atsigavimas truks ilgiau, o tai tiesiogiai susiję su paskiepijimu, karantino ribojimais ir verslo atvirumu.
„Jeigu turite daug reikalų su mažomis valstybėmis, greito atsigavimo tikėtis nereikia. <...> Dėl ko ekonomikai 2020 m. III ketv. taip gerai sekėsi? Valdžios parama, subsidijos, pasiekusios verslą. Tai padėjo neužsidaryti, tęsti veiklą, lėmė gerus makroekonominius rezultatus. Lietuva mažai priklausoma nuo pandemijos labiausiai paveiktų veiklų. Kitur didžiulę dalį sudaro turizmas, apgyvendinimas – labiausiai paveiktos sferos, jaučiančios pasekmes iki dabar – o Lietuvos verslas prisitaikė“, – kalbėjo V. Tuzikas.
Vis dėlto nerimą jam kelia tai, kad lietuviai neskuba išlaidauti. Ekonomisto duomenimis, 2020 m. maždaug 12 proc. gyventojų taupė ir tai daug daugiau nei iki 2016 m. Tokie skaičiai rodo nepakankamą paklausą, o jeigu stipriai taupantys žmonės prisidėtų prie vartojimo, tai esą lemtų dar spartesnį ekonomikos kilimą.
„Didėja galimybės sutaupyti pradiniam įnašui, kuris reikalingas perkant būstą. Ši rinka itin aktyvi, ypač tai pasakytina apie Vilniaus regioną, tikiu, kad tas pats ir Kaune. Lietuvos bankas netgi mato perkaitimo ženklų ir rengiamos priemonės. Perdėtas taupumas lemia, kad turimi indėliai virsta į NT sandorius. Beje, didėja ne tik darbo užmokestis, bet ir brangsta žaliavos: pramoniniai metalai, gamtinės dujos. Dėl to brangsta tam tikros prekės, reikalingos kitoms, galutinėms prekėms gaminti“, – aiškino V. Tuzikas.
Visa tai lemia smarkiai paspartėjusią infliaciją, bet LB vertinimais, tas spartėjimas bus laikinas. Manoma, kad kitų metų antroje pusėje kainos turėtų normalizuotis – tikėtina, gruodį, sausį matysime apie 10 proc., bet metams įsibėgėjus infliacija turėtų mažėti.
Milijonai Žaliojo kurso įgyvendinimui
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius atskleidė, kad iki 2029 m. 80 proc. autobusų turės būti elektriniai arba alternatyvių degalų. Darnaus judumo planų įgyvendinimui 2021-2027 m. ES fondų investicijų programoje numatyta 342 mln. eurų, o visas viešasis transportas, įsigyjamas ES lėšomis, turės būti elektrinis arba vandenilinis, išskyrus tarpmiestinį.
„Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėms numatyta 250 mln. eurų. Tai ne tik autobusai, bet ir įkrovimo stotelių infrastruktūra. Kalbama, kad Kaune ar šalia Kauno atsiras pirmoji vandenilio užpildymo stotelė, kurią bus galima naudoti susisiekimui tiek mieste, tiek rajone“, – perspektyvą piešė V. Kondratovičius, pridėjęs, kad skirtingos savivaldybės turėtų vienyti visuomeninio susisiekimo sistemas.
Tuo metu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Komunikacijos grupės vadovė Eglė Striungytė forumo dalyviams sakė, jog nuo Žaliojo kurso vizijos jau einama prie darbų, pateikiant skatinamųjų priemonių paketą. Iki 2030 m. planuojama pasodinti 3 mlrd. medžių, 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų, 20 proc. – trąšų naudojimą, 55 proc. mažinti automobilių išmetamųjų dujų, o 2035 m. pasiekti nulinę emisiją.
„Europa čia negali būti viena. Pasienio anglies dioksido mokestis neleistų taršioms paslaugoms ir prekėms už ES ribų sukurti pranašumą. <...> Beprecedentės sumos į 5G ir šviesolaidžio ryšį – ES supranta poreikį investuoti į puslaidininkių suverenumą. Šiandien esame priklausomi nuo Azijoje gaminamų lustų. Numatoma investuoti, kad pačioje ES būtų galima užtikrinti šių elementų gamybą“, – technologinį saugumą kursiančias priemones vardijo E. Striungytė.
—
Po pranešimų vyko diskusija apie regioniškumo svarbą valstybėje, kurioje dalyvavo Seimo narė Guoda Burokienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė, PSO specialusis pasiuntinys Europai Vytenis Andriukaitis.
Ambicingus nekilnojamojo turto vystytojų planus A1 ir A6 magistralių sankirtoje pristatė „SBA Urban“ generalinis direktorius Giedrius Muliuolis. Daugiau apie šioje vietoje planuojamą statyti elektroninės prekybos miestelį skaitykite čia.
