Dar vieno namo Kaune gyventojams tik po pusantro mėnesio laukimo žvarbiuose ir drėgnuose butuose pagaliau įsižiebė viltis sulaukti, kad namas pagaliau bus pradėtas šildyti. Jei jie būtų žinoję, kuo pasibaigs dar pavasarį prasidėjusi namo renovacija, sako, niekada nebūtų jos pradėję. Visą spalio mėnesį beviltiškai bandę priversti name sumontuoti trūkstamus radiatorius ir šildymo sistemą, realių darbų postūmio sulaukė tik tuomet, kai istorija ėmė domėtis „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai. Dėmesio centre vėl jau ne kartą prastai pagarsėjęs namo administratorius, bendrovė „Mano būstas“ ir naujas herojus – renovacijos rangovas, bendrovė „Gersta“.
Istorija „pramušė dugną“
Anksčiau portale aprašytos istorijos, kuomet gyventojai skundėsi daugiabučius administruojančios bendrovės „Mano būstas“ nerangumu ir prasta aptarnavimo kokybe bei nepagrįstai didelėmis sąskaitomis ar kitas atvejis, kuomet mėnesį laiko nespręsta šildymo problema viename Laisvės alėjos name, šįkart išties „pramušė dugną“. Naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio, Sąjungos a. 4 namas Vilijampolėje lapkričio 16 dieną vis dar nebuvo šildomas, o išdalinti elektriniai šildytuvai daugiau kaip mėnesį laiko kelia riziką namą palikti dar ir be elektros.
Negana to, praeitą savaitę net tris dienas gyventojai, be jokio išankstinio perspėjimo buvo palikti dar ir be karšto vandens. „Dar neatsimenu, kad gyvenime būtų tekę šitaip šalti. Vakarais, kai visi susijungia elektrinius prietaisus, dar ir pastoviai dingsta elektra. O kai galiausiai neliko ir karšto vandens, tai sakėm, tik bombų iš dangaus betrūksta“, – apie situaciją šiame name pasakoja jo gyventojai. Tiesa, praėjusio antradienio pavakarę jau įsižiebė viltis, kad namas visgi bus pradėtas šildyti iki žiemos speigų. Name jau baigiami montuoti radiatoriai ir šildymo sistema, nors tą padaryti eilinį kartą žadėta mažiausiai prieš savaitę. Ir taip pažadais „maitinta“ nuo rugsėjo vidurio.
Gyvena lyg per karą
Į portalą „Kas vyksta Kaune, kaip galutinę instanciją, po daugybės prašymų, maldavimų ir kantraus laukimo, namo gyventojai kreipėsi spalio pabaigoje. „Mūsų name gyvena invalidai, mažamečiai vaikai, dirbantys žmones. Kenčiame nuo šalčio ir neapsakomos drėgmės. Butuose atsirado pelėsis, nedžiūsta skalbiniai. Namo administratorius „Mano būstas“ siūlo šildytis elektriniais prietaisais ir visiškai neatsižvelgia į tai, kad namas yra 1959 metų statybos ir viso namo elektros instaliacija yra sena, neskirta tokiai apkrovai. Tai gali privesti prie skaudžių pasekmių pvz. gaisro. Kiekvieną vakarą visuose butuose, kai visi gyventojai įsijungia elektros prietaisus, nuolat išmuša skaitikliai”, – redakcijai rašė gyventojai.
Istorija pradėjus domėtis žurnalistams, nuvykus į Sąjungos a. 4 esantį namą, pasikalbėjus su gyventojais ir pateikus užklausas namo administratoriui „Mano būstas“, panašu, nuo rugpjūčio mėnesio įstrigusi tema po Vėlinių švenčių pagaliau pajudėjo iš mirties taško, o gyventojams įsižiebė viltis, kad šildymas namui pagaliau bus pajungtas.
Kita tema, kokios kokybės name po tokio išbandymo, gyventojams teks gyventi visą likusį gyvenimą. O dar ir mokėti mažiausiai du dešimtmečius už tokios renovacijos antikokybę. Gyventojai svarsto dėl šios situacijos kreiptis į teismą, bet pradžioje – šildymas.
Butuose šaltis ir pelėsis
Pasak namo gyventojų, Sąjungos a. 4 name renovacija prasidėjo pavasarį. Visi gyventojai džiaugėsi permainomis, kad namas bus apšiltintas ir jau planavo žiemą mokėti mažesnes sąskaitas. Tačiau istorija pakrypo visai kita nei planuota linkme. Didžiausia nesėkme žmonės įvardija renovacijos darbus vykdyti apsiėmusią bendrovę „Gersta“, kuri, kaip paaiškėjo, buvusi vienintelė įmonė dalyvavusi konkurse renovuoti šį namą, o projektą laimėjo, kaip vienintelė iš vienintelės, neva, pateikusi mažiausios kainos pasiūlymą.
Nenorėjusi būti paminėta viena iš šios istorijos dalyvių užsiminė, kad galimai statybos bendrovė pati apsiskaičiavo pasiūliusi per mažą kainą, todėl nebuvo pajėgi tinkamai vykdyti darbus ir samdyti darbuotojus. Kita versija, koją galėjo pakišti ir pandemijos įtakoje staiga stipriai išaugusios statybinių medžiagų kainos, taip pat itin didelė statybos darbuotojų paklausa, o drauge ir į aukštumas šovęs šių specialistų darbo užmokestis.
Gyventojai pasakojo, kad jų name renovacijos darbai visą vasarą vyko gana vangiai, o rugsėjį ir išvis beveik sustojo. Portalo fotografo Roko Tenio nuotraukose užfiksuota, kiek darbų buvo padaryta iki spalio pabaigos – šiltinimo medžiagomis „apsiūta“ viena pusė namo, tačiau prieš žiemą vata palikta atvira, reiškia – merkiama rudens lietaus ir praktiškai nedžiūstanti dėl šalčio. Bet apie tai gyventojai jau net nenori kalbėti, nes dar didesnis siaubas ne išorėje, o viduje.
Apsilankius keliuose butuose, ypač pirmuosiuose aukštuose, jau spalio pabaigoje stipriai „atsidavė“ pelėsiu, jo žymės ryškiai matėsi ir aplink langus, ant sienų. Kaip žinia, pelėsis, jei jis įsimeta, yra itin sunkiai išnaikinamas ir suteikia žmonėms ne tik estetinių, bet ir sveikatos nemalonumų.
Gyventojai vienareikšmiai tvirtino, kad pelėsis atsirado dėl didelės drėgmės, kuri be šildymo – nepanaikinama. „Elektriniais radiatoriais gali vieną kambarį pasišildyti, bet ne visą butą, – sakė jie. – Stengiamės vėdinti butus, bet kai šitaip atšalo, tai kiek pasišildai elektra, nebesinori per langus išleisti. O drėgmė toliau kaupiasi ir virsta pelėsiais“.
Naglumui ribų nėra
Su portalo žurnalistais atvirai kalbėjusi viena iš šio namo gyventojų guodėsi, kad dėl šios situacijos jai teko prašyti, kad mažametę dukrą pas save laikinai priežiūrai priimtų mama. „Nuvedžiau vaiką į tualetą, o ji man sako, mama, kaip šalta“, – pasakojo moteris. Spalio mėnesį temperatūra vonios kambaryje tesiekė 16 laipsnių, o spustelėjus šaltukui krito į sunkiai suaugusiam žmogui pakeliamas žemumas, ką jau kalbėti apie mažą vaiką.
„Ar tai yra normalu tokia situacija? Tikrai nenormalu. O dar nenormaliau, kad iki pat šios minutės mums niekas nieko nepaaiškina, kaip bus. Gal mums jau išvis reikia kraustytis visiems iš šito namo? Tik kas apmokės mūsų išlaidas kitų būstų nuomai, viešbučiui“, – retoriškai klausė gyventoja. Ir pridūrė: „– Ir pikčiausia, kad už visą šitą vykstančią nesąmonę dar ir patys turėsime susimokėti. Kažkoks absurdų absurdas“.
Kad gyventojai palikti nežinioje, o dar ir renovaciją vykdančio rangovo ignoruojami, įsitikino ir straipsnio autorė, pabandžiusi susisiekti su renovaciją šiame name vykdančios bendrovės „Gersta“ vadovu Justinu Pakalniškiu. Pradžioje telefonu atsiliepęs vyras mestelėjo, kad nekalbės, nes yra užsienyje. Tačiau spaudžiamas pakomentuoti situaciją Sąjungos a. 4 name, neištvėrė ir ėmė kelti balsą, sakydamas, kad nieko komentuoti neprivalo. Suprask iš pokalbio, šąlantys vaikai, moterys ir senoliai šiame name – jam visiškai „vienodai šviečia“. Nes jis nekomentuos, nes neprivalo. Ir jokių, suprask, apgailestavimų.
Tą rodė ir lygiai prieš mėnesį naujienų portale lrytas.lt publikuotas kitas šio pono komentaras, neva „visi darbai bus baigti, kaip numatyta – iki kitų metų kovo mėnesio“. Tame pačiame komentare šildymo sistemą name J. Pakalniškis žadėjo baigti sumontuoti iki spalio pabaigos. Kaip jau paaiškėjo, „Gersta“ tikri savo žodžio šeimininkai: patys davė – patys ir atsiėmė. Lapkričio 16 d. namas vis dar neturėjo centrinio šildymo.
Kas atsakys už „sugadintą“ namą?
„Kai namo administratorius „Mano būstas“ pasirašė sutartį su rangovu „Gersta” dėl namo renovacijos, mes tikrai nuoširdžiai tikėjome, kad galime pagerinti namo būklę. Kai rugpjūčio mėnesį butuose išmontavo senus radiatorius, svarstėme, kad tikrai iki šildymo sezono dar yra pakankamai laiko įrengti naujai šildymo sistemai. Tačiau spalį pusė namo butų vis dar buvo be radiatorių – nauji radiatoriai sumontuoti 9 butuose, likusiuose 9-iuose jų nebuvo. O šildymas negali būti įjungtas, kol nėra radiatorių visuose butuose, plius reikalingas šildymo katilas“, – pasakojo gyventojai.
Jų teigimu, kol vyko šis procesas, kiekvieną savaitę su gyventojais susitikdavo bendrovės „Mano būstas“ atstovė, tačiau nuo tų susitikimų situacija visiškai nesikeitė ir jokių konkrečių prognozių gyventojams nebuvo pateikta, o ledai pramušti tik tada, kai šia, antro pagal dydį Lietuvos miesto viduryje vykstančia protu sunkiai suvokiama istorija ėmė įkyriai domėtis šios publikacijos autorė.
„Rašiau asmeniškai į elektroninį paštą Gavrilcikaitei (aut. pastaba – „Mano būstas“ atstovė), rašiau elektroninį laišką į „Mano būstas“, skambinau du kartus bendruoju „Mano būstas“ telefonu dėl mūsų problemos, bet negavau nei vieno konkretaus atsakymo, kada ir kaip bus išspręsta mūsų namo problema“, – guodžiasi viena iš gyventojų. Pasak jos, „Mano būstas“ nuo pat pradžių vertė kaltę „Gerstai“, o pastaroji nuo bendravimo su gyventojais visiškai „nusiplovė“. Tą parodė ir situacija su žurnalistais – „Gersta“ vadovas, paprašytas atsiųsti asmens, kuris būtų pajėgus pakomentuoti situaciją be pykčio, arogantiškai numetė sms su „Mano būstas“ atstovės kontaktais.
„Sutartį su „Gersta“ dėl mūsų namo renovacijos pasirašė administratorius „Mano būstas“, tačiau jie nieko nepadarė, kad šildymas name būtų sutvarkytas laiku, t.y. iki rugsėjo pabaigos, kai jis oficialiai pradėtas visame Kauno mieste. Kiek mes žinome, pagal jų sutartį su „Gersta“, jiems nėra numatyta jokių baudų ar kitokių sankcijų už šitą padėtį. Skambinau ir į „Gerstą“, gavau jų atsakymą, kad sutartis pasirašyta su „Mano būstas“ ir su mumis, gyventojais, jie kalbėti neprivalo“, – guodėsi moteris.
Dar keisčiau, kad šioje situacija gyventojų interesus privalanti ginti miesto savivaldybė irgi „paplovė slides“ ir nuo pat jos pradžios, kaip ir kitais „Mano būstas“ nesiskaitymo su gyventojais atvejais, „dangstė“ privataus verslo, o ne eilinių Kauno gyventojų interesus. Pasak gyventojų, savivaldybei skundas rašytas nuo klerkų nuslydo lyg nuo žąsies vanduo – jo valdininkai net nesiteikė svarstyti – iškart persiuntė į „Mano būstą“. Esą, patys ir žinokitės – mūsų troba iš krašto. „Bet ar tai normalu?“ – klausia kauniečiai.
„Mano būstas“ pagaliau įjungė pavarą
Po Vėlinių švenčių į straipsnį rengiančios portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistės el. paštą atskriejo, kaip visada maksimaliai pozityvi, bet kartu ir ciniška „Mano būstas“ atstovo komunikacijai Pauliaus Ugianskio žinutė apie situaciją Sąjungos a. 4 name. Dalis jos buvo apie tai, kad „Mano būstas“, kaip visada – „deda visas pastangas, jog renovuojamo daugiabučio gyventojai kuo greičiau turėtų pilnavertį šildymą“. Ir tiesą sakant, tik po šio atsakymo tos „pastangos“ iš tiesų pagaliau pasimatė realiais darbais.
Dar P. Ugianskis komentavo, kad šildymas name nėra įjungtas dėl rangovo, UAB „Gersta“ veiksmų. Taip pat jis pabrėžė, „kad ši įmonė laimėjo Centrinės perkančiosios organizacijos skelbtą viešą namo modernizavimo konkursą ir buvo vienintelė jos dalyvė. Namo administratorius yra tik konkurso užsakovas, bet ne organizatorius, tad neturi įtakos nustatant rangovų patikimumą ir gebėjimą laiku vykdyti įsipareigojimus“. Kas iš principo tikrai yra tiesa.
Bet, nors P. Ugianskis teigė, jos „mes (aut. past. – „Mano būstas“) visuomet giname ir atstovaujame klientų interesus“, akivaizdu, kad tą jie bent šiuo atveju privalėjo daryti gerokai anksčiau. O patikinimas, kad „stovų bei radiatorių keitimo darbai bus užbaigti iki lapkričio 5 dienos, o naujas šilumos punktas įrengtas pusantros savaitės laikotarpyje“, kai už lango naktimis laikosi minusas – tokia šiek tiek gaisro gesinimo paguoda. Bet, aišku, geriau tokia, nei visa žiema be šildymo su įjungtu „Gersta“ vadovo cinizmu, kad iki kovo visu darbus jie padarys, kaip numatyta.
„Mano būstas“ komunikatorius patikino, kad „už šiuos darbus gyventojai papildomai apmokestinti nebus“. Ta prasme, darbus, kuriuos „Gersta“ ir taip padaryti turėjo?
Į darbo dienos pabaigą mobiliuoju telefonu atskriejo ir jau kiek aprimusio UAB „Gersta“ direktorius sms žinutė. „Jie (aut. past. – suprask, „Mano būstas“) mums dabar daro santechniką. Persamdėm. Turim sutartį. Šiluminį punktą žadėjo pristatyti trečiadienį, radiatoriai sumontuoti (kiek žinau). Manau, kitą savaitę bus šildymas (gal net šios savaitės pabaigoje)“. Ši žinutė rašyta praeitą savaitę.
Nuo pažadų ir vėl praėjo 7 dienos – name šildymas vis dar nepajungtas.
Vietoje Post Scriptum
Rekvizitai.lt lapkričio 17 d. duomenimis įmonė „Gersta“ skaičiuoja trečią veiklos dešimtmetį ir yra įsikūrusi Domeikavos km, Kauno rajone. Kaip skelbia įmonės oficialus tinklalapis, kuriame nėra aktyviai veikiančio kontaktinio telefono numeriu su kvietimu „susisiekti“, o parašius laišką oficialiai skelbiamu el. pašto adresu, laiškas sugrįš, nes pašto dėžutė neegzistuoja, ši įmonė atlieka komercinės, pramoninės, visuomeninės, kultūrinės ir gyvenamosios paskirties pastatų statybos, remonto, rekonstrukcijos, renovacijos ir modernizavimo darbus.
Įmonė giriasi, kad „sėkmingai stato, remontuoja, rekonstruoja, renovuoja ir atlieka kitus darbus“, o dargi „užtikrina spartų ir kokybišką darbą įvairios apimties objektuose“. Taip pat pabrėžiama, kad „bendrovei ir statybos darbams vadovauja specialistai turintys aukštąjį išsilavinimą“.
Rekvizitai.lt duomenimis, šioje įmonėje dirba 16 darbuotojų, o vidutinis atlygis tesiekia 734 eurų. Didžiausias atlyginimo krytis fiksuojamas rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, lyginant su liepos mėnesiu – beveik per pusę. Kaip tik tuomet, kai šiame name ir sustojo renovacijos darbai, o gyventojams buvo į akis sakoma, kad „vėluoja radiatorių iš Kinijos tiekimas“.
Rugsėjį ir spalį Kaune dauguma santechnikos darbuotojų iš tiesų turėjo labai daug darbo, kaip ir kasmet prieš šildymo sezoną. Apie didžiulį šios srities darbuotojų poreikį ir išaugusius jų atlyginimus jau rašyta ir anksčiau. O kad geriau suprasti šią istoriją, galima palyginti vidutinius spalio – rugsėjo mėnesiais rinkoje buvusius santechnikų darbo įkainius rinkoje.
Pasak portalo „Kas vyksta Kaune“ šaltinių, už dviejų-trijų dienų trukmės darbus spalio mėnesį santechnikai Kaune prašė nuo 250 iki 700 eurų. Rekvizitai.lt duomenimis 734 eurų „Gersta“ vidutiniškai darbuotojams mokėjo už visą mėnesį, tikėtina, kad nekvalifikuotiems meistrams ir gerokai mažiau, juk į vidutinį atlygį įsiskaičiuoja ir vadovo alga. „Kas dirbs, jei pinigų niekas nemoka“, – apie priežastis, kodėl statybininkai paliko objektą dar rugpjūčio pabaigoje, portalui sakė ir vienas iš kalbintų namo kaimynų.
