Kauno klinikose ir Kauno klinikinėje ligoninėje gulinčius vienišus vaikus jau trečius metus lanko iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai. Jie kartu pabūna, pažaidžia, teikia emocinę paramą vaikams, kurie atsiduria ligoninėje be tėvų. Šiuo metu Kaune ieškoma naujų savanorių, jų atrankos prasidės jau spalio 19 d.
Vieniši vaikai
Iniciatyvą „Niekieno vaikai“ vykdančios VšĮ „Savanoriai vaikams“ koordinatorė Ignė Stoškutė-Mažuknienė teigė, kad daugiausiai be tėvų ar kito artimo suaugusiojo ligoninėse guli vaikai iš globos namų, krizinių šeimų situacijų bei šeimų, kurios pandemijos metu negali būti kartu.
„Per pandemiją vaikui gulint ligoninėje tėvai privalo visą laiką būti kartu, negali išeiti, nes reikia izoliuotis. O jei namuose laukia dar keli vaikai? Šioje situacijoje talkina mūsų savanoriai“, – sakė I. Stoškutė-Mažuknienė.
Jei ne savanoriai, šių sergančių vaikų, išskyrus ligoninės personalą, neaplankytų niekas.
Lankomi įvairaus amžiaus vaikai (nuo kelių dienų iki 18 m.), būna ir labai sunkiai sergančių, taip pat turinčių fizinę ar protinę negalią. Pastebėta, kad lankymo poveikis – didžiulis: pakinta ligonių elgesys, gerėja psichomotorinė veikla, jie noriau imasi veiklų, ramiau miega, greičiau sveiksta.
Žaidžia, maitina, veda į procedūras
Šiuo metu iniciatyvai „Niekieno vaikai“ Kaune talkina apie 50 moterų ir 1 vyras. Savanorių trūkumas itin pasijuto per pandemiją, kai dalis jų sirgo ar turėjo izoliuotis ir negalėjo lankytis ligoninėse.
Kaip atrodo ši savanorystė? Ligoninėse savanoriai elgiasi taip, kaip elgtųsi su savo sergančiu vaiku: žaidžia, nešioja, skaito knygas, guodžia, išklauso, maitina, palydi į procedūras, moko naujų įgūdžių, migdo.
„Vaikui buvimas ligoninėje suteikia daug streso, o jeigu jis guli vienas, be artimųjų – išvis sudėtinga. Savanoriai užtikrina, kad gydymosi laikotarpį būtų lengviau ištverti“, – teigė I. Stoškutė-Mažuknienė.
Daro stebuklus
Jau metus Kaune savanoriaujanti Vesta Jozonienė pasakojo, kad labiausiai šioje veikloje vertina galimybę padėti kitam, suteikti šilumą, globą, džiugina ir teigiami mažųjų ligonių pokyčiai. Prie vieno raumenų ligą turinčio berniuko V. Jozonienė budi metus, pradėjo, kai jam buvo vos keli mėnesiai. Nors medikai nežadėjo nieko gero – berniukas stipriai pasistūmėjo į priekį.
„Iš pradžių jis į nieką nereagavo, nejudėjo, buvo prijungtas prie kvėpavimo aparatų, maitinosi per zondą. Reguliariai jį lankiau, kalbinau, skaičiau pasakas. Šiandien berniukas jau gali būti be kvėpavimo aparato, per dieną 7-8 kartus po 20 min. galime jį panešioti, pasodinti ant kelių. Vaikas su abiem rankytėmis ima žaisliukus. Pažanga – labai didelė, o iš pradžių medikai sakė, kad vaikas išgyvens gal metus… Dabar jam 1 m. ir 3 mėn., ir būklė tik gerėja“, – džiaugėsi savanorė V. Jozonieinė.
Lankydama vaikus su negalia, Vesta Jozonienė šnekina mažuosius, leidžia muziką, žaidžia, vaikai reaguoja akimis, prasiskverbia ir šypsena.
„Kartais jie supranta tik švelnumą ir glostymą, nes negali pajudinti kūno, parodyti, kaip jaučiasi. Stengiuosi juos apgaubti meile ir rūpesčiu“, – kalbėjo savanorė.
Trūksta jautrumo kitam
Nuo 2018 metų Kaune savanoriaujantis Arvydas Linartas akcentavo, kad svarbu įgyti vaiko pasitikėjimą, įrodyti, kad atėjai jam gero linkėdamas, tada vaikas prisileis ir galėsi jam padėti lengviau ištverti dienas ligoninėje. „Jei vaikas suprato, kad gali tavimi pasitikėti, jis ir žais, ir kartu valgys, ir procedūras eis noriau darytis. (…) Vaikui ir taip ligoninėje nesaugu, nesmagu, skaudu, o jei dar ateina nepažįstamas žmogus… Reikia išlaukti, iškentėti tylą“, – iš patirties kalbėjo A. Linartas.
Jis atviravo, kad Lietuvoje labai stinga jautrumo kitam žmogui. „Yra žmonių, kurie daugiau galvoja apie save, nesusimąsto, kad yra kenčiantys, sergantys. Nesvarbu, esi studentas ar sėkmingas verslininkas, jau esi pensijoje ar dar tik pradedi savarankišką gyvenimą, turėtum kasdien vystyti savo žmogiškumą, susitelkti ne tik į karjerą ir materialinę gerovę, bet kartu būti jautriam kito žmogaus bėdoms. „Niekieno vaikai“ – ideali organizacija realizuoti šį poreikį“, – teigė A. Linartas.
Vyras atviravo, kad praleidžiant laiką budėjimuose ligoninėje, lieka mažiau laiko savo šeimai, vaikams, anūkams. „Jie negauna laiko, kurį atiduodi kitam, svetimam. Bet tai keičia kitų gyvenimus! Rūpestis svetimu Lietuvoje turėtų būti gerokai svarbesnis, nei yra iki šiol“, – įsitikinęs savanoris Arvydas Linartas.
25 val. per mėnesį
Savanorių koordinatorė I. Stoškutė-Mažuknienė informavo, kad Kaune ieškoma savanorių dviem veikloms: lankyti vaikus ligoninėse bei pasaugoti vaikus krizių centruose, esančiuose „Kauno kartų namuose“ Vilijampolėje ir Garliavoje. Pastarosios pagalbos prireikia, kai krizių centruose laikinai gyvenančios mamos turi išeiti į susitikimus su specialistais: psichologais, gydytojais ir pan.
Savanorystei reikia skirti bent 25 val. per mėnesį. Ligoninėse būna rytinis, popietinis, vakarinis, naktinis budėjimai, jie trunka po 5 valandas. Budėjimai vyksta darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis. Būna ir ištisinis 24 valandų budėjimas, kai pacientas kūdikis.
„Jei vaikas turi infekciją ir guli apie 2 savaites ligoninėje, tam, jog būtų kuo mažesnė savanorių kaita prie vieno vaiko ir išliktų emocinis kontaktas, stengiamės, kad savanoris galėtų budėti 2-3 kartus per savaitę“, – pažymėjo I. Stoškutė-Mažuknienė.
Po budėjimų savanoriai turi galimybę pasikalbėti su organizacijos psichologais, vyksta susirinkimai, kurių metu aptariamos sudėtingesnės situacijos.
Savanoriais gali tapti pilnamečiai asmenys, praėję atrankas ir išklausę mokymus. Naujų savanorių atrankos Kaune vyks spalio 19-25 dienomis. Registracija į susitikimus.
