Lietuvos zoologijos sode pirmadienis – simbolinė atgimimo ir naujos pradžios diena. Galiausiai kalbama ne popieriniais projektais ir nutrauktų viešųjų pirkimų dokumentais, o realiais darbais, kurie parodyti žiniasklaidai ir garbingiems svečiams. Šiandien zoologijos sode atidaryta naujoji veterinarijos gydykla ir karantino pastatas, rangovai kartu su ministerijos, savivaldybės ir įstaigos vadovais įkasė egzotariumo statybos darbų pradžios kapsulę.
Kaip pirmadienį žurnalistams sakė Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė, šią džiugią dieną pradedamas naujas etapas – praktiškai viso zoologijos sodo statymas, o užbaigiamas ir oficialiai atidaromas naujas veterinarijos ir karantino pastatas, kuriame jau netgi yra atkelta gyvūnų.
„Tiesiai šviesiai, šiuo metu visas sodas sugriautas. Pradėtos nukasinėti žemės egzotariumo pamatų statybai, jau pastatytas miškų ir vilkų voljeras. Judame tikrai sparčiai. Rangovai dirba pasakiškai“, – entuziazmo nestigo G. Stankevičė.
Ambicijos apkarpytos trigubai
Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, turint omeny, kad projekto starto laukta 10 metų, nuo 2011-ųjų, šiandien yra fantastiškas tempas, kiekvieną savaitę matoma, kad darbai vykdomi laiku. Jeigu viskas bus tvarkoje, zoologijos sodas atsidarys 2023 m. vasarą, švenčiant 85-metį.
„Norų buvo daug, bet pinigų visada yra kažkiek. Projekto vertė siekė ir beveik 60 milijonų eurų, šiuo metu įgyvendinamas projektas kainuos 18 milijonų eurų. Dauguma jų yra iš Europos Sąjungos pinigų, džiugu, kad paskutinę minutę suspėjome su projektu.
Nežinau, pabelsti į mikrofoną ar į stalą. Visada atsiranda papildomų darbų, ypač kai rekonstruojama sena statyba, bet norisi tikėti, kad projektas kokybiškas, nebus kažkokių netikėtų atradimų. Medžiagos brangsta, medžiagos pinga, tikiuosi, kad statybų sektorius susibalansuos ir ateis normalus gyvenimas bei normalios kainos“, – apie projekto perspektyvą brangti kalbėjo aplinkos ministras.
Jis ragino būti optimistais, šiuo metu jokių trikdžių esą nematyti. Statybos pradėtos prieš mėnesį, tik pasirašius sutartį, ir S. Gentvilas tiki, kad viskas bus gerai.
Gyvūnus gydys patys
G. Stankevičė nurodė, kad veterinarijos gydyklos pastate dabar laikinai apgyvendinti gyvūnai, kurie nėra išvežti ir kurių voljerai jau sugriauti. Tai pats seniausias nykštukinis begemotas pasaulyje, omaras ir kengūra, ateinančią savaitę žadama perkelti lūšis.
„Statinyje bus karantinuojami atvykstantys bei išvykstantys gyvūnai, o veterinarijos gydykloje jie bus gydomi, atliekama profilaktika. Supirkta labai moderni ir brangi aparatūra, leisianti daryti išsamius tyrimus ir galbūt daugiau sužinoti apie ligą nesikreipiant į kitus, ką dabar darydavome, nes neturėjome savo technikos“, – aiškino zoologijos sodo direktorė.
Veterinarijos pastate įrengti vidaus ir lauko voljerai, operacinės bei procedūrinės patalpos, laboratorija, administracinės bei kitos patalpos. Visos procedūros bus atliekamos vietoje. Zoologijos sodas, patikslino G. Stankevičė, turi tris veterinarijos gydytojų etatus ir visą kliniką, tad neabejotinai gyvūnų priežiūra pačiame zoologijos sode bus pigesnė.
Zoologijos sodo gyventojų mažės
Tuo metu S. Gentvilas teigė, kad po rekonstrukcijos gyvūnų skaičius turėtų mažėti, mat gyvūnams privalu užtikrinti prigimtines gerovės sąlygas. Tai reiškia, kad turi būti priežiūra, atitinkami plotai, šiluma ir kitos patalpos, orientuojamasi ne į kiekybę, o į kokybę, tad gyvūnų skaičius po rekonstrukcijos sumažės.
Ministerijos duomenimis, gyvūnų bus apie dešimtadaliu mažiau. Ruonis jau iškeliavo į Kaliningradą, kiti gyvūnai nuvyko net iki Pietų Afrikos Respublikos ir negrįš.
Daugiau šia tema
„Reikia matyti bendrą paveikslą, kad čia neturi būti maksimalizmas ir disneilendas, bet turi būti saugomų rūšių užuovėja, tinkamos veterinarinės paslaugos. Būdami sąžiningi prieš save turime užtikrinti pilnavertes sąlygas. Lietuva kaip maža valstybė gal neturi visų veterinarijos specialistų, nuo roplių iki primatų, todėl apsibrėžiamas siauresnis skaičius“, – dėstė S. Gentvilas.
Geresnių laikų laukia ramiai
Zoologijos sodo direktorė patikino, jog pro gyvūnus statybinė technika nevažinėja, jie yra apsaugoti nuo žalingų statybų veiksnių. Dalis gyvūnų perkelta į veterinarijos gydyklą, dalis voljerų apdengta, tad tiesioginių statybų zoologijos sodo gyventojai išvengia.
„Yra sudarytas kolekcijos planas rekonstruotam zoologijos sodui, bet iki galo jis dar nepriimtas. Iš įdomesnių gyvūnų, atnaujinus sodą čia turėtų būti įkurdintas retas nykstantis raganosis, tinginiai. Daug gyvūnų bus kitokių nei iki šiol ir manau, kad lankytojams patiks“, – šypsojosi G. Vaitkevičė.
Atsieis virš 18 milijonų
Kaip anksčiau skelbė zoologijos sodas, beveik 4 tūkst. kv. m užimsiantis egzotariumas – šilumą mėgstantiems gyvūnams skirtas pastatas su edukaciniu centru – bus jungiamas prie 1954 m. statyto liūtų pastato, išlaikant jo autentiškumą.
Egzotariume bus įrengtos atviros dykumos, džiunglių gyvūnų ekspozicijos, surikatų, liūtų, roplių, varliagyvių, vabzdžių ekspozicijos, įvairių pasaulio buveinių akvaterariumai, laboratorijos, personalo ir kitos patalpos. Buvusiame liūtų pastate bus įrengta atvira edukacinė erdvė, kurioje visi lankytojai galės susipažinti su pasaulio biologine įvairove, taip pat veiks dvi uždaros edukacinės erdvės.
Lietuvos zoologijos sodo renovacijos projektą parengė UAB „Simper“ ir UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“. Veterinarijos ir karantino pastato statybos darbus atliko UAB „Neostata“, egzotariumo ir gyvūnų voljerų statybos darbus vykdo UAB „Statybos ritmas“.
Zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimo projektas turėtų būti užbaigtas 2023 m. viduryje. Viso projekto vertė – 18,3 mln. eurų, projektas finansuojamas ES ir valstybės lėšomis.
