Po audringų reakcijų – Kauno ligoninės paaiškinimas dėl gimdymo namų pertvarkos

Prieš kiek daugiau nei savaitę šalį apskriejo žinia, jog LSMU Kauno ligoninė ruošiasi pertvarkyti ilgus metus Kauno centre veikusius Krikščioniškuosius gimdymo namus. Ligoninės planai nemenkai apstulbino gyventojus, mat čia gimdyti vykdavo pacientės iš visos Lietuvos. Ir nors pati įstaiga ramino, kad paslaugos bus telkiamos kitoje vietoje ir nerimauti nėra dėl ko, panašu, kad šis įstaigos sprendimas ir toliau kelia ne tik klausimus, tačiau ir pasipriešinimo bangą.

Kaip jau rašyta, LSMU Kauno ligoninė vasario 18-ąją pranešė, jog skirtinguose padaliniuose ir vietose išsibarsčiusios paslaugos bus sutelktos viename padalinyje – Šilainiuose bus steigiama Akušerijos ir ginekologijos klinika, pradėsianti veikti jau nuo rugsėjo 1-osios.

„Numatoma, kad naujai kuriama Akušerijos ir ginekologijos klinika pradės veikti rugsėjo 1 d. ir bus suformuota iš šiuo metu ligoninėje veikiančių padalinių: Akušerijos ir ginekologijos skyrių ligoninėje bei poliklinikoje ir Krikščioniškųjų gimdymo namų. Kuriant Akušerijos ir ginekologijos kliniką, į ją bus perkeltos akušerijos paslaugos iš Krikščioniškųjų gimdymo namų. Akušerijos ginekologijos klinikoje dirbs jungtinė medikų komanda iš visų padalinių“, – tąkart pranešime apie savo planais dalijosi Kauno ligoninė.

Būtent ši pranešimo dalis ir sukėlė didžiausią audrą. Žmonės ėmė domėtis, koks likimas ištiks Miško gatvėje nuo 1994-ųjų veikiančius Krikščioniškuosius gimdymo namus, kai vos pernai miesto centre duris užvėrė kita Kauno ligoninės įstaiga – Prano Mažylio gimdymo namai.

Naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ susisiekus su LSMU Kauno ligoninės atstovais, šie paaiškino, kad Akušerijos ir ginekologijos kompetencijas bei paslaugas ligoninė jau kurį laiką telkia Šilainiuose, Josvainių gatvėje, įsikūrusiame Akušerijos ir ginekologijos skyriuje.

„Šių metų rudenį čia pradėjus veikti Akušerijos ir ginekologijos klinikai, kurios veikla apims ir klinikinę, ir mokslinę, ir pedagoginę veiklą, čia teikiamos paslaugos dar labiau sustiprės. Akušerijos ir ginekologijos klinika bus suformuota iš Akušerijos ir ginekologijos skyrių ligoninėje bei poliklinikoje bei Krikščioniškųjų gimdymo namų“, – dalijosi ligoninės atstovai.

Nurodoma, kad į naująją kliniką bus perkeltos akušerijos paslaugos iš Miško gatvėje veikiančių Krikščioniškųjų gimdymo namų, tačiau šis padalinys ir toliau tęs veiklą.

„Padalinys Miško g. tęs veiklą – preliminariai planuojama, kad čia ir toliau bus teikiamos, pavyzdžiui, ginekologijos dienos chirurgijos paslaugos.

Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose šiuo metu dirba apie 100 darbuotojų. Ateityje dalis jų ir toliau dirbs padalinyje Miško g., o dalis – naujai kuriamoje klinikoje Josvainių g. Specialistų komandos bus suformuotos taip, kad pacientams užtikrintų profesionalią medicininę pagalbą ir kuo geriausią patirtį“, – planais dalijosi Kauno ligoninė.

Po informacijos apie pokyčius kilus klausimų bei nepasitenkinimo bangai, šią savaitę Kauno ligoninė pasidalijo naujausia informacija apie tai, kas laukia.

Skelbiama, kad naująją Akušerijos ir ginekologijos kliniką iš viso sudarys keturi skyriai. Akušerijos ir neonatologijos skyriai veiks Josvainių gatvėje, o Ginekologijos skyrius bei Akušerijos ir ginekologijos konsultacijų poliklinika bus išsidėstę per du padalinius. Vienas iš jų veiks Josvainių gatvėje, o kitas – dabartinėse Krikščioniškųjų gimdymo namų patalpose Miško gatvėje.

„Akušerijos ir ginekologijos paslaugas jau kurį laiką telkiame Šilainių padalinyje. Čia dirbanti specialistų komanda suformuota taip, kad užtikrintų ir akušerinę, ir ginekologinę pagalbą. Čia nuolat vyksta tiek gimdymai, tiek ir ginekologinės operacijos. Įkūrę Akušerijos ir ginekologijos kliniką vienoje vietoje sutelksime dar daugiau kompetencijų“, – pranešime sakė doc. dr. Tomas Biržietis, LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vadovas.

Be to, kaip tikino T. Biržietis, šis sprendimas leis užtikrinti dar glaudesnį klinikos specialistų bendradarbiavimą su kitų sričių medicinos profesionalais, o tai nulems aukštesnę gydymo paslaugų kokybę.

Kauno ligoninė dalijosi, kad kuriant Akušerijos ir ginekologijos kliniką, į ją bus perkeltos akušerijos paslaugos iš Krikščioniškųjų gimdymo namų. Taigi čia dirbs jungtinė medikų komanda iš visų dabartinių padalinių – Akušerijos ir ginekologijos skyrių ligoninėje ir konsultacijų poliklinikoje, Naujagimių skyriaus ir Krikščioniškųjų gimdymo namų.

T. Biržietis pastebėjo, kad Krikščioniškieji gimdymo namai turi gilias tradicijas, o čia dirbanti komanda yra pelniusi pacienčių pasitikėjimą. Todėl naujovės, anot ligoninės, planuojamos su pagarba tradicijoms ir jautrumu pacientėms. Visuose padaliniuose, taip pat – ir Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, sukaupta geroji patirtis bus perkelta į naujai kuriamą kliniką.

Be to, tobulinant paslaugas, akušerijos pacientėms bus užtikrinta psichologo pagalba. Taip pat dirbs žindymo konsultantė – konsultacijos bus teikiamos ne tik tol, kol mama su mažyliu gulės ligoninėje, bus galima atvykti pasikonsultuoti ir vėliau, jau po išrašymo iš ligoninės.

Taip pat bus atnaujintos palatos. Josvainių gatvės padalinyje šiuo metu yra 20 pogimdyminių akušerijos palatų. Penkios iš jų yra padidinto komforto šeimos kambariai. Pradėjus veikti klinikai, tokių namų aplinką primenančių kambarių bus ne mažiau kaip septyni. Visose kitose vienvietėse palatose yra ir toliau išliks galimybė pasilikti kitam šeimos nariui.

Vasario 19-ąją su naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija susisiekusi moteris atkreipė dėmesį ir į kitą dalyką – Kaune iki šiol veikė dveji gyvybės langeliai: vienas P. Mažylio gimdymo namuose, kitas – Krikščioniškuosiuose. Skaitytoja pasigedo atsakymų į klausimą, kas bus su gyvybės langeliais Kaune?

„Gal galite kaip nors pasidomėti kas bus su gyvybės langeliais Kaune? Buvo Mažylio gimdymo namuose, juos uždarė, kartu uždarė ir jį. O kaip dabar bus po rugsėjo 1 dienos, kai uždarys ir Krikščioniškus gimdymo namus? Ten vienintelis jis likęs. Apie tai niekas niekur neužsimena ar įrengs prie antros ligoninės įkuriamoje Akušerijos ir ginekologijos klinikoje“, – rašė sutrikusi skaitytoja.

Komentuodami šį klausimą, ligoninės atstovai pažadėjo, kad langeliai iš miesto niekur nedings.

„Artimiausiu metu Gyvybės langelis bus įrengtas ligoninės padalinyje Šilainiuose, adresu Josvainių g. 2. Jį įrengus, informacija būtinai pasidalinsime su regiono gyventojais“, – portalui atsiųstame komentare patikino ligoninės atstovai.

Vos pasirodžius naujienai apie planuojamus akušerijos ir ginekologijos paslaugų pokyčius Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, socialiniuose tinkluose užvirė karštos diskusijos.

Su „Kas vyksta Kaune“ susisiekusi skaitytoja pasidalijo įrašu, kuriame ne tik liejamas apmaudas dėl uždaromų gimdymo namų, tačiau ir kviečiama veikti – priešintis ligoninės sprendimui.

„Mano atsiųstoje nuorodoje rasite dar šiek tiek papildomos informacijos, nes žmonės nori priešintis tokiam sprendimui. Tai yra vieninteliai iš esmės tokie gimdymo namai, žmonės čia važiuoja iš visos Lietuvos. Tai kartu yra ir reprezentuojantis Kauno objektas. Jei šeimos sugeba šimtus kilometrų nuvykti net prasidėjus gimdymui, kad galėtų gimdyti čia, tai yra svarbu. Ypač jautriame, stipriai mažėjančio gimstamumo fone“, – portalui rašė nuoroda pasidalijusi skaitytoja.

Praėjus kiek daugiau nei savaitei, socialiniame tinkle „Facebook“ įkurtoje grupėje „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“ šiuo metu yra net 1,7 tūkst. narių.

„Sveiki visi, šiandien buvo išsiųstas kreipimasis į atsakingas institucijas dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo“, – dar penktadienį grupėje dalijosi jos administratorė.

Nurodoma, kad oficialus raštas ilgas, tas masiniam siuntimui grupėje pateikiama sutrumpinta jo versija. Žmonės raginami siųsti ne tik nurodytą laišką, tačiau ir savo pastebėjimus bei argumentus, kodėl jiems svarbus šių gimdymo namų išsaugojimas.

Nurodoma, jog laiškus žmonės raginami siųsti ne tik Sveikatos apsaugos ministrei, tačiau ir LSMU administracijai, Kauno ligoninės administracijai, Kauno savivaldybei, Valstybinei ligonių kasai ir net pačiam Kauno merui, o savo pastebėjimais apie pokyčius viešojoje erdvėje dalijasi ne tik gyventojai, medikai, bet ir politikai.