Trečiadienį posėdyje Vyriausybė pritarė pateiktam pasiūlymui naujai nuo koronaviruso pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams skirti 100 eurų vienkartinę išmoką. Pagal jį, teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nei viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.
Taip pat išmoka būtų mokama 75-erių ir vyresniems senjorams, kurie šiuo metu yra pilnai pasiskiepiję ir iki balandžio 1 dienos pasiskiepytų sustiprinančiąja, t. y. trečia arba antra doze, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos.
Paskatinimas gali suveikti, bet neaišku, kaip tai paveiks visuomenę
Užkrečiamųjų ligų ekspertas profesorius Saulius Čaplinskas tokį sprendimą vertina „gan rezervuotai“. Pasak jo, tikėtina, kad tai duos teigiamą efektą, bet tikriausiai labai nedidelei daliai žmonių. Be to, neaišku, kaip tai paveiks visuomenę ilgalaikėje perspektyvoje.
„Matome, kas dabar darosi ligoninėse, ten dabar atsiduria jaunesni žmonės, kurie taip pat sunkiai serga, apkrauna sveikatos priežiūros įstaigas. Tada klausimas, kaip tai bus priimta žmonių ir kokią turės ilgalaikę perspektyvą.
Ir ne tik kalbant apie kovido skiepus, bet ir apie trečią dozę, apie būsimas skiepų programas. Galų gale, galbūt būsimą kitą pandemijos iššūkį, jei toks kada nors ateitų. Ir apskritai, į požiūrį į prevencines programas, stengiantis išvengti kitų lėtinių ligų“, – sakė prof. S. Čaplinskas.
Tokios piniginės priemonės gali paskatinti tam tikras visuomenės grupes galvoti, kad už rūpinimąsi savo sveikata valstybė turi sumokėti. Taigi, kitą kartą, kai dėl bendro saugumo bus prašoma pasiskiepyti, žmogus lauks pažado, kad jam bus už tai sumokėta.
„Mes toliau palaikome tą naratyvą, kad ne kiekvienas žmogus turi rūpintis savo sveikata ir suprasti, kodėl tai reikia daryti, kodėl reikia kitus saugoti. Nebandome skatinti žmonių sąmoningumo ir suformuoti motyvaciją, kodėl jie turi pasiskiepyti. Tarsi kapituliuojame prieš kai kuriems žmonėms suformuotą nuostatą susilaikyti nuo skiepo“, – sakė pašnekovas.
Profesoriaus teigimu, labai svarbu, kad žmogus pats suprastų, kodėl jam reikia pasiskiepyti, įvertintų ligos riziką ir pamatytų, kas nutinka sergantiems žmonėms, panašiems į jį patį.
„Komunikacijos turinys turi keistis. Tai galima pasiekti tik komunikacinėmis priemonėmis. Labai abejoju, ar socialinė reklama gali turėti kokį poveikį, nebent tos reklamos turinys ir veidas žmogui bus autoritetas. Ar tie žmonės, kurie kalbėjo per kampaniją „Petys už laisvę“ tikrai buvo autoritetai? Manyčiau, kad daugumai Lietuvos piliečių tai buvo tiesiog atsitiktiniai veidai“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Profesorius iškėlė klausimą, ar šiuo metu yra atlikta kokia nors visuomenės apklausa, kuri parodytų, kodėl žmonės nesiskiepija? Ir kokios šių žmonių grupės, kas tie žmonės?
„Tada, priklausomai nuo to, kas ir kodėl, bus galima suformuoti skirtingas tikslines grupes, tikslines komunikacijos auditorijas, tada nuspręsti, kaip jiems perduoti žinutę.
Tai, kad 100 eurų paskata duos trumpalaikėje perspektyvoje tam tikrą efektą, tikėtina. Bet ilgalaikėje perspektyvoje, kokia galėtų būti įtaka, reikia labai gerai pasverti. Dėl to rezervuotai vertinu tokią idėją. Reikia žiūrėti ir į ilgalaikę strategiją. Ir kokias nuostatas norime formuoti visuomenėje“, – sakė profesorius.
Medikų skatinimą profesorius vertina teigiamai
Vilniaus miesto taryba šią savaitę pritarė iki šių metų pabaigos skirti 60 tūkst. eurų senjorų vakcinacijos skatinimui. Savivaldybės užsakymu atlikta vilniečių apklausa parodė, kad šeimos gydytojas jiems yra patikimiausias informacijos šaltinis per pandemiją. Todėl nuspręsta, kad Vilniaus savivaldybėje dirbantys medikai gaus po 10 eurų už vieną pasiskiepijusį 65 metų ir vyresnį pacientą, prisirašiusį prie sveikatos priežiūros įstaigos.
Šią paskatą, skirtą medikams, profesorius vertino teigiamai.
„Skatinimą medikams už pasiskiepijusius žmones vertinu kaip tik teigiamai. Kompensacija medikui už gerai atliktą darbą, pasiektą rezultatą, už papildomą darbą yra normali skatinamoji paslauga. Tai egzistuoja visame pasaulyje ir tai reikėjo daryti nuo pat pradžių. Ir nuo pat pradžių nereikėjo eliminuoti gydytojų nuo dalyvavimo pandemijos valdyme. Reikėjo juos įtraukti į skiepų procesą, diagnostiką, švietimą.
Bet tam reikėjo juos motyvuoti ir suteikti įrankius. Įrankiai yra vakcina ir žinios. Puikiai suprantame, kad tai nauja liga, nauji skiepai, jie taip pat nauji ir gydytojams. O kartais gydytojams sunku apie tai šnekėti, mažai buvo tikslingų mokymų gydytojams, slaugytojams apie kovidą ir skiepus. Gydytojas gali pasimesti, neturėti reikiamų žinių atsakyti, o jei pacientas pamatys, kad gydytojo žinios netvirtos, pacientas išeis abejodamas. Tai didelė problema, padaryta dar praeitos valdžios“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
