Rugsėjo pradžioje į Humphrey Fellowship – Fulbright mainų programos stažuotę Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) išvyko du iš Lietuvos deleguoti žiniasklaidos darbuotojai – portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė ir „The Lithuania Tribune“ steigėjas ir vyr. redaktorius bei „15min“ naujienų anglų kalba vyr. redaktorius Ruslanas Iržikevičius. Portalo skaitytojų dėmesiui – iš stažuotės grįžusių kolegų pokalbis apie šiuolaikinės žiniasklaidos situaciją Amerikoje ir Lietuvoje, žiniasklaidai kylančius dabarties iššūkius, kurių esminiai – tai besikeičianti finansinė sektoriaus situacija, informaciniai karai ir propaganda.
Humphrey Fellowship programa Lietuvoje šiemet švęs jau 30 metų gyvavimo sukaktį, o jos tikslas – žiniasklaidos ir kultūros sektoriaus darbuotojų edukacija. Iš beveik 10 pasaulio šalių šiemet programos kurse dalyvavusių žiniasklaidos darbuotojų mokymų programa susidėjo iš dviejų dalių – teorinių paskaitų šiuolaikinės žiniasklaidos ir informacijos temomis George Washington universitete bei praktinės dalies, kurios metu kolegos lankėsi skirtingose valstijose įsikūrusiose žiniasklaidos organizacijose, taip pat universitetuose, kurie ruošia būsimus žurnalistus bei domėjosi ten dirbančių darbuotojų veiklos specifika, mokėsi iš praktikų, susitiko su kolegomis.
Pasaulio medijų ekspertai vieningai sutaria, kad socialiniai tinklai iš esmės keičia žiniasklaidos situaciją, todėl kyla realus klausimas, ar tradicinė žiniasklaida, taip kaip mes ją šiandien suprantame, išliks ateityje? Jei keisis, tai kokia ji taps? Tai buvo bene pagrindinė daugumos paskaitų, pranešimų, susitikimų ir neformalių pokalbių tema.
Paskaitų, kurios vyko George Washington Universitete, lektoriai daug kalbėjo apie žiniasklaidos pokyčius, kad Amerikos spauda, ypač vietiniai laikraščiai, kaip jie įvardija – miršta. Panaši situacija vyksta ir su vietine Lietuvos spauda – ypač per pandemiją, mažosios redakcijos dar labiau susitraukė, išleidžiama vis mažiau spausdintų laikraščių, naujienos keliasi į interneto portalus, kuriuose informacija yra nemokama, todėl tai tik dar labiau sunkina ir taip nelengvą žiniasklaidos situaciją.
Tačiau yra ir kitas požiūris, kad vietinė žiniasklaida ne miršta, o keičiasi. Pasak susitikimų dalyvių, per pandemija Amerikoje atsirado nemažai žiniasklaidos startuolių, kurių įkūrėjai – vienas ar keli žurnalistai, sugebėję suburti dideles sekėjų grupes, tapti populiarūs ir reikalingi, o taip pat ir ekonomiškai apsirūpinę, nes užpildė vietos žmonių poreikį patikimai ir kokybiškai informacijai apie tai, kas vyksta jų vietos gyvenime.
Taip pat stažuotės metu kalbėję lektoriai ne kartą akcentavo, kad dar niekada tiek žmonių nebuvo nusiteikę neigiamai žiniasklaidos ir žurnalistų atžvilgiu, todėl šio sektoriaus darbuotojams daromas spaudimas yra milžiniškas krūvis, su kuriuo geba susidoroti ne kiekvienas.
Tiesa, neigiamas krūvis žiniasklaidos atžvilgiu nėra nauja, tačiau pokytis yra tame, kad taikiniu žurnalistai ir žiniasklaida visų pirma tampa dėl intensyviai vykstančių informacinių karų. Mat dezinformacijos sklaidai vienas didžiausių trikdžių ir yra būtent stipri žiniasklaida ir pasitikėjimas žurnalistais, o ne savo „tiesą“ bandančiais „stumti“ propagandistais, siekiančiais manipuliuoti visuomenės narių nuomone ir elgsena.
Platesnes kolegų įžvalgas ir komentarus po intensyvaus trijų savaičių kvalifikacijos kėlimo kurso JAV išgirsite peržiūrėję pokalbio įrašą.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ ciklui: „Profesionalios žurnalistikos vaidmuo šiuolaikinės visuomenės gyvenime“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
